Eora

Kalba

Eorų tautą sudaro daug klanų (grupių), įskaitant kadigalus, vanegalus ir kammeraigalus.

Jie kalbėjo kalbomis, dabar žinomomis kaip dharugų, dharavalų ir kurringgajų. Keletas eorų žodžių, pavyzdžiui, dingo, gibba ir woomera, pateko į australų anglų kalbą.

Gyvenimo būdas

Tradicinė Eora tauta gyveno Sidnėjaus regiono pakrantėje, apsupta paplūdimių, upių, kalnų ir miškų. Kaip ir dauguma vietinių gyventojų, jie buvo medžiotojai-rinkėjai. Jie neturėjo konkretaus žemės sklypo, kuris jiems priklausytų, bet judėjo ir gyveno iš vienos vietos į kitą.

Jie daugiausia maitinosi šviežiais jūros produktais - žuvimis, vėžliais ir kitomis jūros gėrybėmis. Jie taip pat medžiojo daug gyvūnų, ypač ančių, kakadu ir balandžių. Jie mokėjo plaukioti arti kranto, žvejoti ir kurti ugnį. Jie keliaudavo palei pakrantę ir žvejodavo žievės kanojomis. Eora žmonės neaugino ir nesodino javų - jie valgė žemės teikiamas uogas, sėklas ir vaisius. Jie niekada neėmė iš žemės daugiau, nei reikėjo, ir valdė žemę taip, kad nešvaistytų jos išteklių. Moterys rinko žoleles, kurios buvo naudojamos vaistažolėms.

Eorų tauta stovyklavo netoli vandens, o per lietų miegodavo urvuose. Jie laikėsi netoli upių ir vandens telkinių, nes tai buvo pagrindinis jų maisto šaltinis. Kai būdavo šalta, šildydavosi antklodėmis iš gyvūnų kailių. Jie taip pat šildydavosi kurdami nedideles ugnis.

Eorai buvo labai dvasingi žmonės. Jie tikėjo, kad visko viduje yra gyva dvasia. Jie taip pat tikėjo, kad jei iš jų būtų atimta žemė, visos toje žemėje esančios dvasios taip pat mirtų. Šventės, ritualai ir apeigos buvo svarbi Eora tautų gyvenimo dalis. Kai kurios iniciacijos ceremonijos buvo slaptos ir jose dalyvaudavo tik vyrai. Iniciacijos metu berniukams buvo perduodamos žinios ir tikėjimai, reikalingi jų, kaip suaugusiųjų, vaidmeniui. Berniukams būdavo atliekama dantų ceremonija, kurios metu išmušamas priekinis dantis. Trūkstamas dantis kitiems buvo ženklas, kad berniukas buvo įšventintas. Mergaitės mokėsi gaminti maistą, pažinti vaistinius augalus ir šaknis bei sekti smulkius gyvūnus.

Pirmojo laivyno atvykimas

Eorų tautos yra tradiciniai žemės, kuri dabar yra vidinis Sidnėjus, savininkai. Jie dalyvavo atvykstant Pirmajam laivynui.

Kai 1788 m. sausio mėn. atvyko pirmasis laivynas, gabenantis tūkstančius belaisvių, eorai manė, kad laivai atplaukė sustoti, kad gautų atsargų ir vandens. Kai kurie eorai tikėjo, kad laivai iš tikrųjų buvo dvasios. Netrukus jie suprato, kad britai atvyko pasilikti.

Gubernatorius Filipas norėjo užmegzti draugiškus santykius su eorų tautomis ir įsakė nuteistiesiems bei jūrų pėstininkams gerai su jais elgtis. Netrukus tarp šių dviejų grupių kilo susirėmimai. Tiek Eora, tiek Europos kolonistai buvo atsakingi už išpuolius. Žuvo abiejų pusių žmonės.

Nuo 1788 iki 1900 m. dėl kovų su Europos kolonistais, naujų ligų, pavyzdžiui, raupų, ir natūralių maisto šaltinių sunaikinimo išmirė apie 90 proc. eorų tautos.

Daugelis Eora tautų išsikėlė iš Sidnėjaus regiono, kad pabėgtų nuo europiečių kolonistų ir plintančių ligų, pavyzdžiui, raupų. Kai kurie pasilikusieji perėmė europietiškus papročius, pavyzdžiui, dėvėjo drabužius, rūkė tabako pypkes ir gėrė alkoholį. Jie atsisakė savo tradicinio gyvenimo būdo ir priklausė nuo kolonistų, kurie jiems duodavo maisto. 

Žymūs žmonės

Bennelongas, eorų tautos vangalas, ankstyvuoju kolonijos gyvavimo laikotarpiu buvo britų kolonijos Sidnėjuje ir eorų tautos ryšys. Jam buvo suteiktas mūrinis namelis vadinamajame Bennelong Point, kur dabar stovi Sidnėjaus operos teatras. 1792 m. jis kartu su Yemmerrawanne išvyko į Angliją, o 1795 m. grįžo į Sidnėjų. Jo žmona Barangaroo buvo svarbi ankstyvosios Sidnėjaus istorijos kameraitė, kuri buvo įtakinga ir spalvinga figūra Australijos kolonizavimo procese. Jos atminimas įamžintas pavadinant Barangaroo priemiestį rytinėje Darling Harboro dalyje.