Eorų tauta: Sidnėjaus aborigenų istorija, teritorija ir paveldas
Eorų tauta: atrask Sidnėjaus aborigenų istoriją, teritoriją ir gyvą paveldą — nuo 50 000 metų senumo radinių iki šiandieninių palikuonių.
Eorų tauta yra viena iš Australijos aborigenų grupių, gyvavusi ir gyvuojanti pakrantės zonoje, kuri dabar vadinama Sidnėjaus baseinu Naujajame Pietų Velse, Australijoje. Jie buvo įgudę medžiotojai-žvejai-rinkėjai, gyvenę šeimų grupėmis (klanais) ir prisiderinę prie pakrantės bei upių teikiamų maisto išteklių. Jų tradicinė teritorija driekiasi nuo Botanio įlankos į šiaurę iki Pitvoterio prie Hoksberio upės žiočių (Pittwater prie Hawkesbury žiočių).
Kalba, kuria kalbėjo daug Eorų žmonių, priskiriama pažįstamai regiono aborigenų kalbų šeimai (dažnai vartojamas terminas Dharug arba vietiniai dialektai). Europos kolonizacijos pradžioje daugelyje dokumentų pavadinimas „Eora“ buvo naudojamas kaip bendras žodis reiškiantis „žmonės“ arba „čiai čia gyvena“ – taip pat šis pavadinimas greitai tapo europiečių vartojamu etniniu terminu.
Archeologų atradimai – uolų graviūros, kriauklių piliakalniai, gyvenviečių sluoksniai, įrankių nuolaužos ir medžio žaizdų (scarred trees) pėdsakai – rodo ilgalaikį žmonių buvimą šiame regione. Šie radiniai leidžia manyti, kad Eorų protėviai ir kitų Sidnėjaus apylinkių tautų gyventojai galėjo būti regione ir jo apylinkėse per daug tūkstančių metų (minimi laikotarpiai daugelyje tyrimų – platesniame Australijos kontekste tai reiškia dešimtis tūkstančių metų).
XVIII–XIX a. sąlytis su europiečiais žymiai pakeitė Eorų gyvenimą. 1788 m. atvykus Pirmam laivynui (First Fleet) prasidėjo nuolatinė kolonizacija, o netrukus – ligų protrūkiai, ypač raupai (smallpox) 1789 m., kurie smarkiai sumažino vietinės populiacijos skaičių. Be ligų, svarbų vaidmenį turėjo žemės užėmimas, prievarta ir kultūrinė dezorganizacija. Tačiau taip pat žinomi atvejai bendravimo ir mainų tarp vietinių lyderių ir kolonistų – garsiausi asmenys iš Eorų istorijos yra Bennelong, kuris buvo ryšys tarp Eorų ir britų gubernatoriaus, ir Barangaroo, žinoma moters-lyderės figūra, kurios vardas šiandien įamžintas Sidnėjaus vietovardžiu.
Kultūroje Eorai naudojo įvairius išteklius: gėlavandenes ir jūros žuvis, moliuskus (ypač austrės), žvėrieną, valgomąsias augalines rūšis. Jie gamino medinius įrankius ir valtis, naudojo ugnį kraštovaizdžio tvarkymui, rinko ir keitėsi prekes su kaimyninėmis grupėmis. Ceremonijos, pasakojimai, dainos (songlines) ir meno tradicijos (uolų piešiniai, graviūros, dažymas okeru) buvo svarbi tapatybės ir perdavimo dalis.
Archeologinės vietovės – kriauklių piliakalniai, uolų piešiniai ir įrankių radiniai – yra vertingi įrodymai apie ilgą Eorų buvimą ir tradicijas. Daugelis tokių vietų Sidnėjaus apylinkėse yra saugomos arba tyrinėjamos, tačiau daug jų taip pat nukentėjo dėl miestų plėtros ir kitų žmogaus veiklų.
Šiandien Sidnėjuje ir aplinkinėse teritorijose gyvena žmonių, kurie save laiko Eorų palikuonimis. Jie aktyviai dirba, kad išsaugotų ir atgaivintų tradicijas, kalbas bei kultūrą: vyksta edukacinės programos, kultūros renginiai, vietovardžių grąžinimas ar dvigubinimas (pvz., paminklai ir vietovardžiai, pavadinti Eorų asmenimis), taip pat tęsiami archeologiniai ir istoriniai tyrimai. Vietinės bendruomenės, muziejai ir mokymo įstaigos bendradarbiauja, kad viešajame diskurse būtų geriau atspindima aborigenų istorija ir teisių klausimai.
Nors kolonizacijos pasekmės buvo labai sudėtingos ir skausmingos, Eorų paveldas – vietovardžiai, kultūriniai objektai, istorijos ir gyvi žmonės – tebėra gyva Sidnėjaus dalis, primindama apie ilgą ir tęstinį aborigenų ryšį su šia žeme.
Kalba
Eorų tautą sudaro daug klanų (grupių), įskaitant kadigalus, vanegalus ir kammeraigalus.
Jie kalbėjo kalbomis, dabar žinomomis kaip dharugų, dharavalų ir kurringgajų. Keletas eorų žodžių, pavyzdžiui, dingo, gibba ir woomera, pateko į australų anglų kalbą.
Gyvenimo būdas
Tradicinė Eora tauta gyveno Sidnėjaus regiono pakrantėje, apsupta paplūdimių, upių, kalnų ir miškų. Kaip ir dauguma vietinių gyventojų, jie buvo medžiotojai-rinkėjai. Jie neturėjo konkretaus žemės sklypo, kuris jiems priklausytų, bet judėjo ir gyveno iš vienos vietos į kitą.
Jie daugiausia maitinosi šviežiais jūros produktais - žuvimis, vėžliais ir kitomis jūros gėrybėmis. Jie taip pat medžiojo daug gyvūnų, ypač ančių, kakadu ir balandžių. Jie mokėjo plaukioti arti kranto, žvejoti ir kurti ugnį. Jie keliaudavo palei pakrantę ir žvejodavo žievės kanojomis. Eora žmonės neaugino ir nesodino javų - jie valgė žemės teikiamas uogas, sėklas ir vaisius. Jie niekada neėmė iš žemės daugiau, nei reikėjo, ir valdė žemę taip, kad nešvaistytų jos išteklių. Moterys rinko žoleles, kurios buvo naudojamos vaistažolėms.
Eorų tauta stovyklavo netoli vandens, o per lietų miegodavo urvuose. Jie laikėsi netoli upių ir vandens telkinių, nes tai buvo pagrindinis jų maisto šaltinis. Kai būdavo šalta, šildydavosi antklodėmis iš gyvūnų kailių. Jie taip pat šildydavosi kurdami nedideles ugnis.
Eorai buvo labai dvasingi žmonės. Jie tikėjo, kad visko viduje yra gyva dvasia. Jie taip pat tikėjo, kad jei iš jų būtų atimta žemė, visos toje žemėje esančios dvasios taip pat mirtų. Šventės, ritualai ir apeigos buvo svarbi Eora tautų gyvenimo dalis. Kai kurios iniciacijos ceremonijos buvo slaptos ir jose dalyvaudavo tik vyrai. Iniciacijos metu berniukams buvo perduodamos žinios ir tikėjimai, reikalingi jų, kaip suaugusiųjų, vaidmeniui. Berniukams būdavo atliekama dantų ceremonija, kurios metu išmušamas priekinis dantis. Trūkstamas dantis kitiems buvo ženklas, kad berniukas buvo įšventintas. Mergaitės mokėsi gaminti maistą, pažinti vaistinius augalus ir šaknis bei sekti smulkius gyvūnus.
Pirmojo laivyno atvykimas
Eorų tautos yra tradiciniai žemės, kuri dabar yra vidinis Sidnėjus, savininkai. Jie dalyvavo atvykstant Pirmajam laivynui.
Kai 1788 m. sausio mėn. atvyko pirmasis laivynas, gabenantis tūkstančius belaisvių, eorai manė, kad laivai atplaukė sustoti, kad gautų atsargų ir vandens. Kai kurie eorai tikėjo, kad laivai iš tikrųjų buvo dvasios. Netrukus jie suprato, kad britai atvyko pasilikti.
Gubernatorius Filipas norėjo užmegzti draugiškus santykius su eorų tautomis ir įsakė nuteistiesiems bei jūrų pėstininkams gerai su jais elgtis. Netrukus tarp šių dviejų grupių kilo susirėmimai. Tiek Eora, tiek Europos kolonistai buvo atsakingi už išpuolius. Žuvo abiejų pusių žmonės.
Nuo 1788 iki 1900 m. dėl kovų su Europos kolonistais, naujų ligų, pavyzdžiui, raupų, ir natūralių maisto šaltinių sunaikinimo išmirė apie 90 proc. eorų tautos.
Daugelis Eora tautų išsikėlė iš Sidnėjaus regiono, kad pabėgtų nuo europiečių kolonistų ir plintančių ligų, pavyzdžiui, raupų. Kai kurie pasilikusieji perėmė europietiškus papročius, pavyzdžiui, dėvėjo drabužius, rūkė tabako pypkes ir gėrė alkoholį. Jie atsisakė savo tradicinio gyvenimo būdo ir priklausė nuo kolonistų, kurie jiems duodavo maisto.
Žymūs žmonės
Bennelongas, eorų tautos vangalas, ankstyvuoju kolonijos gyvavimo laikotarpiu buvo britų kolonijos Sidnėjuje ir eorų tautos ryšys. Jam buvo suteiktas mūrinis namelis vadinamajame Bennelong Point, kur dabar stovi Sidnėjaus operos teatras. 1792 m. jis kartu su Yemmerrawanne išvyko į Angliją, o 1795 m. grįžo į Sidnėjų. Jo žmona Barangaroo buvo svarbi ankstyvosios Sidnėjaus istorijos kameraitė, kuri buvo įtakinga ir spalvinga figūra Australijos kolonizavimo procese. Jos atminimas įamžintas pavadinant Barangaroo priemiestį rytinėje Darling Harboro dalyje.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra eorų tauta?
A: Eora žmonės - tai Australijos aborigenų grupė, gyvenusi pakrantėje, kuri dabar vadinama Sidnėjaus baseinu Naujajame Pietų Velse, Australijoje.
K: Koks buvo Eoros žmonių gyvenimo būdas?
A: Eora žmonės buvo įgudę medžiotojai-žvejai-rinkėjai, gyvenę šeimų grupėmis (klanais).
K: Kur gyveno Eoros žmonės?
A: Eora žmonės gyveno pakrantėje, kuri dabar vadinama Sidnėjaus baseinu Naujajame Pietų Velse, Australijoje. Jų tradicinė teritorija driekiasi nuo Botanio įlankos į šiaurę iki Pitvoterio prie Hoksberio upės žiočių.
Klausimas: Kiek laiko eorai gyveno Australijoje?
A: Archeologų rasti įrodymai rodo, kad Eora žmonės Australijoje galėjo gyventi daugiau kaip 50 000 metų.
K: Kodėl XIX a. daug Eoros žmonių mirė?
A: XIX a. daug Eora žmonių mirė nuo raupų ir kitų ligų.
K: Ar yra kas nors, kas save priskiria Eoros žmonių palikuonims?
A: Taip, vis dar yra žmonių, kurie save laiko Eora palikuonimis ir šiandien gyvena Sidnėjuje.
Klausimas: Kokie įrodymai rodo, kad Eora žmonės Australijoje gyveno ilgą laiką?
A: Uolų raižiniai, kriauklių piliakalniai ir kiti archeologų aptikti įrodymai leidžia manyti, kad Eora žmonės Australijoje galėjo gyventi daugiau kaip 50 000 metų.
Ieškoti