Pėdų rišimas
Pėdų rišimas - tai senas kinų paprotys apvynioti mergaičių pėdas audeklu, kad su amžiumi jos neaugtų. Kai kurios kinų legendos byloja, kad žmonės pradėjo rišti moterų pėdas dar Šangų dinastijos laikais (1700-1027 m. pr. m. e.). Tačiau raštuose rašoma, kad pėdų rišimas prasidėjo Songų dinastijos (960-1279 m. po Kr.) dvare. Tai tęsėsi iki XX a. pradžios, kai jį uždraudė Kinijos Liaudies Respublika.
Kojų rišimas buvo socialinės padėties ženklas. Jei moters kojos buvo surištos, tai reiškė, kad ji yra aukštesnės klasės moteris, kuriai nereikia dirbti sunkaus darbo. Tačiau pėdų rišimas pamažu paplito tarp žemesnių klasių atstovų, kurie norėjo bandyti įgyti aukštesnį socialinį statusą. Iki XVII a. kinų merginų pėdos buvo rišamos visų socialinių sluoksnių merginoms.
Kai kurie žmonės mano, kad kinų moterys buvo verčiamos susirišti kojas, kad padėtų savo vyrams pajusti seksualinį malonumą. Kai kurie žmonės taip pat mano, kad kojų surišimas įžeidžia moteris. Tačiau kiti žmonės teigia, kad toks požiūris yra šališkas kinų kultūros atžvilgiu ir palankus šiuolaikiniams vakarietiškiems standartams.
Paprastai pėdos surišamos taip, kad jų ilgis būtų ne daugiau kaip 3 coliai (7,6 cm). Kartais buvo daromi drastiški dalykai, kad tai būtų pasiekta. Dėl to moterims, kurioms buvo surištos pėdos, paprastai visą likusį gyvenimą likdavo sutrikusi arba pažeista pėda. Fizinės pėdų rišimo pasekmės (arba rezultatai) Kinijos visuomenėje išliko iki pat pastarojo meto, ypač 70-ies ir 80-ies metų moterims (San Francisko universiteto paskelbto tyrimo duomenimis}.
Kai Mandžiūrijoje susikūrė Čingų dinastija, Mandžiūrijos imperatoriai parašė daug įstatymų, draudžiančių rišti kojas. Tačiau įstatymai nelabai pasiteisino. 1874 m. Šanchajuje vienas britų kunigas surengė pirmąjį kovos su pėdų rišimu komitetą (žmonių susirinkimą). Žlugus Čingų dinastijai, respublikos valdžia ir toliau bandė sustabdyti pėdų rišimą. Moterims, kurios po 1915 m. vis dar turėjo surištas kojas, jos skyrė baudas (nurodymus sumokėti pinigus). XX a. pradžioje vakarietiška mada vis labiau veikė Kiniją. Galiausiai Kinijos Liaudies Respublika uždraudė pėdų rišimą, nors iš tikrųjų tai nebuvo labai sėkminga priemonė, kad ši praktika būtų nutraukta. Xinhua naujienų agentūros duomenimis, paskutinis fabrikas, kuriame buvo gaminami batai surištomis kojomis, nustojo juos gaminti 1998 m. Harbine (Kinija).
Moteris su surištomis kojomis.
Klausimai ir atsakymai
K: Kada prasidėjo pėdų rišimas?
Atsakymas: Kojų rišimas prasidėjo Songų dinastijos dvare, kuris gyvavo 960-1279 m. po Kristaus.
K: Koks buvo pėdų rišimo tikslas?
A: Kojų rišimas buvo socialinės padėties ženklas. Tai reiškė, kad moteriai nereikėjo dirbti sunkių darbų ir ji turėjo aukštesnę socialinę padėtį.
K: Kiek laiko buvo rišamos kojos?
A: Pėdos paprastai buvo rišamos taip, kad jų ilgis būtų ne daugiau kaip 3 coliai (7,6 cm).
K: Kas nutiko, kai Mandžiūrijoje susikūrė Čingų dinastija?
A: Mandžiūrijos imperatoriai parašė daug įstatymų, draudžiančių pėdų surišimą, tačiau jie nebuvo labai veiksmingi.
Klausimas: Kas nutiko 1874 m. dėl pėdų rišimo?
A: 1874 m. Šanchajuje britų kunigas surengė pirmąjį kovos su pėdų rišimu komitetą.
K: Kaip vakarietiška mada paveikė Kiniją XX a. pradžioje?
A: XX a. pradžioje Vakarų mada vis labiau ėmė daryti įtaką Kinijai.
K: Kada Kinijoje pagaliau baigėsi kojų rišimas?
A: Kinijos Liaudies Respublika uždraudė kojų rišimą 1998 m., kai Harbine (Kinija) paskutinis fabrikas, gaminantis avalynę moterims surištomis kojomis, nutraukė gamybą.
