Kalbų šeimos ir rašyba. Apie 98 % Pakistane vartojamų kalbų priklauso indoiranėnų (šakai — tai indoarijų (~70 %) ir iranėnų (~30 %)) — indoeuropiečių kalbų šeimai. Dauguma Pakistano raštinių tradiciškai užrašomi persų–arabų rašmenimis (dažniausiai Nastaʿlīq stiliumi), o kai kuriems dialektams taikomi regioniniai variantai, pavyzdžiui, pendžabų raštas šahmukhi. Daugelis žodžių pakistaniečių kalbose yra skolinti iš arabų ir persų kalbų; be to, stipri įtaka juntama ir iš anglų kalbos, ypač administracijoje, švietime ir žiniasklaidoje.

Dažniausiai vartojamos kalbos

Pagrindinės šalyje vartojamos bendrinės kalbos yra: urdu (nacionalinė kalba ir lingua franca), baločių, puštūnų (pašto/paštūnų), sindų, seraikų, kašmyrų (košur), pendžabų (šahmukhi) ir kt. Daugelis gyventojų yra daugiakalbiai: namuose gali kalbėti vietine tarmė, mokykloje ir darbe naudoti urdų arba anglų kalbas.

Etninės grupės ir kalbinė priklausomybė

Pakistaniečiai etniškai ir kalbiškai yra įvairūs: dauguma priklauso indoarijų kalbų šakos etninėms grupėms, taip pat yra reikšmingos iranėnų tautos (pvz., puštūnai, beludžiai) ir dardų kalbų grupės bendruomenės. Šalyje taip pat gyvena mažesnės, palyginti izoliuotos kalbų grupės, pavyzdžiui, burušo (Burushaski) ir brahujai, kurios pasižymi savitomis kalbinėmis ypatybėmis.

Etninė sudėtis (santykinės dalys)

Žemiau pateiktos pagrindinių etninių grupių dalys yra apytikslės ir atitinka nurodytus 2009 m. duomenis bei vėlesnes demografines vertinimo priemones; reali situacija gali keistis dėl gimstamumo, migracijos ir urbanizacijos:

  1. Pandžabai (40,20 %) 70,7 mln.
  2. Puštūnai (19,80 %) 35,2 mln.
  3. Sindhai (14,1 %) 24,8 mln.
  4. Seraikis (10,53 %) 14,8 mln.
  5. Muhadžirų (7,57 %) 13,3 mln.
  6. Beludžių (3,57 %) 6,3 mln.
  7. Kiti (4,66 %) 11,1 mln.

Paaiškinimai: Muhadžirai daugiausia yra urdu kalbos šnekėtojai, kilę iš Indijos musulmonų, persikėlusių į Pakistaną po 1947 m. Padėtis ir savimonė skirtingose grupėse gali skirtis: kai kurie save laiko dialekto ar atskiros tautos nariais (pvz., potohariai Potoharo plokščiakalnyje), todėl etninės statistikos interpretacija turi būti atliekama atsargiai.

Mažesnės grupės ir regioninė įvairovė

Šiaurinėje šalies dalyje gyvena daug mažesnių ir dažnai kalbiškai unikalių bendruomenių: kašmyrai, kalašai, burušo, brahujai, khovarai, šinai, turvaliai ir kt. Kai kurios iš šių kalbų priklauso dardų (dardic) pogrupiui, kitos — izoliuotoms šeimoms. Potoharo plynaukštės gyventojai (potohariai) kartais įvardijami atskirai nuo pendžabų, todėl priklausomai nuo klasifikacijos pendžabų skaičius gali svyruoti.

Santrauka: Pakistanas yra kalbiškai ir etniškai labai įvairi šalis, kurioje dominuoja indoeuropietiškos kilmės kalbos ir etninės grupės, tačiau svarbią vietą užima ir izoliuotos ar mažesnės kalbų bendrijos. Oficialiai naudojamos kalbos (urdu ir anglų) kartu su regioninėmis kalbomis bei rašmenų tradicijomis formuoja sudėtingą lingvistinį ir kultūrinį mozaiką.