Puštūnai, kartais rašomi puštūnais, pachtūnais arba puštūnais, (urdu: Pathan, persų kalba: Afganistanas) yra didžiausia etninė grupė Afganistane ir antra pagal dydį Pakistane. Jų gimtoji kalba yra puštūnų, tačiau daugelis jų taip pat kalba kaimyninėmis urdu, hindko ir dari kalbomis. Jie yra pirmykščiai arba vietiniai žmonės, gyvenantys teritorijoje į pietus nuo Hindukušo kalnų Afganistane ir į vakarus nuo Indo upės Pakistane. Tačiau šiuolaikiniu laikotarpiu jie išplito į miestus už savo gimtojo krašto ribų. Tyrėjų duomenimis, iš viso šioje grupėje gyvena apie 50 mln. žmonių.

Kalba ir dialektai

Puštūnų (paštūnų) kalba priklauso iranietiškajai kalbų šakai. Ji turi kelias dideles tarmes, dažniausiai skirstomas į rytines ir vakarinės grupes. Puštūnų raštas naudoja modifikuotą arabiškąją abėcėlę. Dėl istorinių ir geografinų priežasčių daugelis puštūnų yra dvikalbiai ar net daugiažodžiai — jie kalba urdu, dari ar regioniniais Pakistano dialektais.

Socialinė struktūra ir papročiai

Puštūnai yra organizuoti klaniškai: pagrindiniai genealoginiai vienetai (klanai, gentys) formuoja sudėtingas tribalinės priklausomybės sistemas. Svarbiausios konfederacijos Afganistane ir Pakistane istoriniu požiūriu buvo, pavyzdžiui, Durrani ir Ghilzai (Ghilji). Socialinę tvarką daugeliu atvejų reguliuoja tradicinio elgesio kodeksas — pashtunwali, kuriame svarbios vertybės yra garbė, svetingumas, teisės gynimas ir atleidimas (nanawatai).

  • Jirga — tradicinis bendruomenės susirinkimas ir ginčų sprendimo institucija.
  • Melmastia — svetingumo pareiga svečiams.
  • Namus — šeimos ir asmeninė garbė, kurios gynimas kartais reiškiasi griežtomis socialinėmis normomis.

Religija

Dauguma puštūnų yra musulmonai ir priklauso saulės (sunitų) islamui, dažniausiai hanafijų teisės mokyklai. Taip pat pasitaiko sufizmo tradicijų įtakos ir mažesnių šių bendruomenių. Religija glaudžiai persipynusi su tradicine kultūra ir socialiniais papročiais.

Istorija ir politinė reikšmė

Puštūnai turi ilgą ir sudėtingą istoriją. Jų gentys ir lyderiai formavo regionines valdžias ir imperijas; XVIII a. vienas įtakingiausių puštūnų vadų, Ahmad Shah Durrani, įkūrė Durrani imperiją, kuri yra laikoma modernios Afganistano valstybės pradžia. Per pastaruosius šimtmečius puštūnai turėjo lemiamą įtaką Afganistano ir Pietų Azijos politiniam gyvenimui, dalyvavo kovose, politinėse partijose ir vyriausybėse. Pastaraisiais dešimtmečiais daugelio puštūnų vaidmuo regione tapo ypač matomas dėl konfliktų, karinių veiksmų ir su tuo susijusių migracijų.

Gyvenimo būdas ir ekonomika

Istoriškai puštūnai gyveno mišriai: dalis užsiima ūkininkavimu ir avininkyste, ypač kalnuotose vietovėse; kiti gyvena miestų centruose ir dirba prekyboje, amatų srityje arba valstybinėse institucijose. Tradicinė apranga (pvz., shalwar kameez, pakol kepurė) ir liaudies menas išlieka kultūrinės tapatybės dalimi.

Skaičius, migracija ir diaspora

Populiacijos vertinimai skiriasi, bet paprastai nurodomas diapazonas apie 40–60 mln. puštūnų; dažnai cituojama maždaug 50 mln. Dėl ekonominių priežasčių, konfliktų ir urbanizacijos daug puštūnų persikėlė į didžiuosius miestus Pakistane ir Afganistane, taip pat į užsienį — ypač į Vidurio Rytus, Vakarų Europą ir Šiaurės Ameriką.

Šiuolaikinės iššūkiai ir perspektyvos

Puštūnų bendruomenės susiduria su įvairiais iššūkiais: saugumu, politine atstovyste, ekonomine atskirtimi ir migracija. Tačiau jų turtinga kultūra, stipri klaninė ir socialinė struktūra bei kalbinė tapatybė išlieka svarbūs veiksniai, formuojantys regiono ateitį. Daugelyje vietų vyksta iniciatyvos gerinti švietimą, ekonomines galimybes ir vietos valdžios atstovavimą, kas gali prisidėti prie didesnio stabilumo ir geresnių gyvenimo sąlygų.