Didžiųjų lygumų indėnai: istorija, kultūra ir gyvenimo būdas
Atraskite Didžiųjų lygumų indėnų istoriją, kultūrą ir gyvenimo būdą — nuo buivolų medžioklės ir arklų įtakos iki genčių tradicijų ir perkėlimo į rezervatus.
Kas buvo Lygumų indėnai
Lygumų indėnai – tai Šiaurės Amerikos Didžiosiose lygumose gyvenusios Amerikos indėnų gentys. Šios gentys susiformavo ir vystėsi prie didelių laukinių buivolų (bizonų) bandų, kurių gausa nulemdavo jų kasdieninį gyvenimą, ekonomišką elgseną ir kultūrines tradicijas. Per tradicinių kultūrų klestėjimo laikotarpį pagrindinis maisto, drabužių, būstų ir įrankių šaltinis buvo būtent buivolai.
Gyvenimo būdas ir ekonomika
Medžioklė buvo ne tik pagrindinis lygumų indėnų užsiėmimas, bet ir svarbi religijos bei socialinių santykių dalis. Jų mąstymą ir kultūrą formavo gamtinė aplinka, kurioje jie gyveno. Iki 1500 m. dauguma genčių gyveno Didžiųjų lygumų pakraščiuose; kai kurios bendruomenės buvo žemdirbiai ir kai kurios – medžiotojai-rinkėjai. Nuo rudens iki pavasario daugelis genčių užsiimdavo žemdirbyste ir augino javus bei kitus augalus, o vasarą išeidavo į didžiąsias lygumas pėsčiomis medžioti buivolų.
Tipiniai elementai:
- Sezoninė migracija: žiemą – į pakrantes ir upių slėnius, vasarą – į plačias lygumas prie buivolų bandas.
- Būstai: mobilūs tipi (tent tipis) – specialūs kūginiai palapinių namai lengvai perkeltiems klajokliams.
- Maistas: buivoliena, prieskoniai iš laukinių augalų, augaliniai derliai (kukurūzai, pupos, moliūgai).
Arklių ir ginklų poveikis
Chuanas de Onatė ir kiti konkistadorai atsivežė arklius, kurie kardinaliai pakeitė lygumų indėnų medžioklės ir gyvenimo būdo pobūdį. Gentys greitai prisitaikė medžioti buivolus ant žirgų ir tapo klajokliais medžiotojais – judresnėmis ir mobiliosiomis visuomenėmis. Arklių išvaizdą lygumų kultūroje skatinusi veikla prasidėjo nuo to, kad apačai, kurie pavogė arklius iš ispanų, o taip pat kai arklių populiacija išsiplito, kai kai kurie gyvuliai pabėgo į laukinę gamtą.
Įtaką lygumų genčių galiai ir turtui dar labiau padidino žirgų turėjimas: netrukus jais ėmė naudotis komančai ir kitos gentys, o prekyba arkliais tapo svarbia resursų apsikeitimo dalimi. Be to, britai ir kitos Europos jėgos į Šiaurės Ameriką atgabeno ginklus, kurie pakeitė karo ir medžioklės technologijas.
XVIII–XIX a. pokyčiai ir rezervatai
Intensyvi europiečių įtaka, komercinė buivolų medžioklė, geležinkeliai ir JAV vyriausybės politika XIX a. stipriai paveikė lygumų indėnų gyvenimą. Buivolų bandas beveik visiškai sunaikino dėl plaukių pardavimų, mėsos eksporto ir sąmoningo gyvulių naikinimo, siekiant prispausti indėnų gyvenimo būdą. Po XIX a. šeštojo dešimtmečio (po 1860 m.) tradicinė arklių kultūra, bendros migracijos ir medžioklės modeliai pradėjo žlugti, o gentys buvo priverstos persikelti į indėnų rezervatus, kur jų autonomija ir gyvenimo sąlygos stipriai sumažėjo.
Kultūra, religija ir menas
Lygumų indėnų tikėjimas dažnai buvo susijęs su gamta ir buivolų švente: daugelis ritualų pagerbdavo gyvūnus, gamtos dėsnius ir laukų dvasių jėgas. Saulės šokis ir vizijų paieškos (vision quest) buvo žinomi kai kuriose gentys, o gydytojai ir šamanai atlikdavo svarbų vaidmenį bendruomenės sveikatos ir dvasinės gerovės palaikyme.
Meninė išraiška apėmė:
- siuvinėtą ir karoliukais dekoruotą drabužių ir aksesuarų gamybą,
- tipių tapybą ir simbolinius motyvus,
- žirgų amatus, ginklų ornamentiką,
- vėliau – ledger art (piešiniai ant sąsiuvinių ir popieriaus), pasirodžiusi XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje.
Socialinė organizacija ir vaidmenys
Dažnai visuomenė tvarkėsi pagal mažas šeimynines grupes (bandas), kurioms vadovavo vyriausi arba karinei patirčiai iškylantys vyrai. Sprendimai dažnai priimami pasitarimuose, o moterų vaidmuo kartais apimdavo žemdirbystę, gaminių apdirbimą ir šeimos organizaciją. Baudos už taisyklių pažeidimus, gaisras ir atsakomybė – tai dalis tradicinės tvarkos, kuri skyrėsi tarp genčių.
Šiandieninis paveldas ir iššūkiai
Šiuolaikinės lygumų indėnų bendruomenės gyvuoja rezervatuose ir miestuose; daugelis palaiko tradicijas, rengia kultūrinius renginius (pvz., powwow), atkūrimo programas ir teisia istorinius neteisingumus. Išlikę kultūriniai elementai – muzika, šokiai, kalbos, amatų menas ir ceremonijos – yra aktyviai puoselėjami ir perduodami jaunesnėms kartoms.
Tuo pačiu gentys susiduria su ekonominiais, socialiniais ir teisiniais iššūkiais: žemės klausimai, suvereniteto apsauga, kultūrinių vertybių išsaugojimas bei kalbų atgaivinimas reikalauja nuolatinio darbo ir paramos.
Santrauka
Lygumų indėnai – tai įvairios gentys, kurių gyvenimas ir pasaulėžiūra buvo glaudžiai susiję su Didžiųjų lygumų ekosistema, ypač su buivolų bandomis. Europiečių atvykimas, arklių ir ginklų plitimas bei XIX a. politinės ir ekonominės jėgos radikaliai pakeitė tradicinį gyvenimo būdą. Nepaisant to, dauguma genčių išlaikė savo kultūrinį identitetą ir šiandien tęsia kovą dėl teisių, atminimo ir tradicijų išsaugojimo.
Gentys
Didžiosiose lygumose gyvenančios gentys:
- Arapaho
- Juodaplaukis
- Komančai
- Šajenai
- Varnas
- Kiowa
- Kitsai
- Misūrija (arba Niúachi)
- Mandanas
- Omaha
- Osage
- Otoe
- Pawnee
- Saulto (arba lygumų odžibviai)
- Lygumų kri
- lygumų apačai (dar vadinami kivos apačais)
- Ponka
- Kvapavai (arba Arkanzaso ir Ugahxpa)
- Sarcee
- Siuksai (Lakota, Dakota ir Nakota)
- Tonkava
- Wichita
Vakarų filmai
BuffaloBillas Cody nuo 1880-ųjų savo "Laukinių Vakarų" šou rodė lygumų indėnus. Kai Holivudas pradėjo kurti filmus, vesternai buvo mėgstama tema. Jie visam pasauliui pristatė lygumų indėnus kaip stereotipinius Amerikos indėnus. Kai grožinėje literatūroje apie Amerikos senuosius Vakarus rodomi indėnai, jie dažniausiai būna lygumų indėnai.
Susiję puslapiai
- Didžiosios lygumos
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra lygumų indėnai?
Atsakymas: Lygumų indėnai - tai vietinių Amerikos gyventojų gentys, kurių kultūra panaši į vidinių lygumų, įskaitant Didžiąsias lygumas ir Kanados prerijas.
K: Kur yra Didžiųjų lygumų ir Kanados prerijų regionas?
A: Didžiųjų lygumų ir Kanados prerijų regionas yra tarp Uolinių kalnų ir Misisipės upės.
K: Kokio tipo kraštovaizdį galima rasti šiame regione?
A.: Šio regiono kraštovaizdis - tai daugiausia lygios pievos ir lygumos.
K: Kaip gyveno šie žmonės?
A: Šie žmonės dažnai keliaudavo (klajokliai), o susisiekimui naudojo arklius. Maistui jie daugiausia medžiojo bizonus.
K: Kaip ši konkreti čiabuvių grupė tapo populiariosios kultūros dalimi?
A: Ši konkreti čiabuvių grupė tapo stereotipu, vaizduojančiu čiabuvius literatūroje ir mene.
K: Kada šiuos čiabuvius užvaldė europiečiai?
A: Šie čiabuviai buvo vieni iš paskutiniųjų, kuriuos perėmė europiečiai.
Ieškoti