Delio sultonatas (1210–1526) – tiurkų ir afganų dinastijų istorija Indijoje
Delio sultonatas (1210–1526): tiurkų ir afganų dinastijų istorija Indijoje — valdovai, karai ir kultūra nuo slavų iki Tughlaq, Sayyid, Lodi dinastijų ir mogolų perėjimo.
Delio sultonatas (دلی سلطنت), Sulthanath-e-Hind (سلطنتِ ہند) arba Sulthanath-e-Dilli (سلطنتِ دلی) — tai persiškai kalbančios tiurkų ir afganų kilmės dinastijos, kurios 1210-1526 m. valdė Indiją. Daugelis šių valdovų savo sostines turėjo Delio mieste. Sultonatas ženkliai pakeitė subkontinento politinę, kultūrinę ir architektūrinę raidą, įvedė persų kalbą kaip valstybės ir kultūros lingua franca bei sukūrė pagrindus vėlesnėms mogolų valstybės institucijoms.
Dinastijos ir svarbiausi bruožai
- Slavų (Mamluk) dinastija (apie 1206–1290) — Delio sultonato įkūrėjai (pvz., Qutb al-Din Aibak, Iltutmish). Ši dinastija konsolidavo valdžią po Gõro valdų žlugimo, plėtojo administraciją ir gynė šalį nuo pirmųjų mongolų invazijų; čia taip pat išryškėjo pirmieji islamiškos valdžios paminklai, pavyzdžiui, Qutb Minar.
- Childži (Khalji) dinastija (1290–1320) — stiprūs kariuomenės vadai, ypač Alauddin Khalji, išplėtė sultonato ribas į pietus, vykdė kariuomenės ir prekybos reformų politiką (kontrolė kainoms, apmokėjimas kariuomenei), taip pat gynė šalį nuo džiūstančių mongolų puldinėjimų.
- Tughlaq dinastija (1320–1413) — žymūs valdovai Ghiyasuddin Tughlaq, Muhammad bin Tughlaq (eksperimentai su administracinėmis reformomis ir sostinės laikinais pervedimais, pvz., į Daulatabadą) bei Firoz Shah Tughlaq; jų valdymas pasižymėjo tiek ambicingais reformų bandymais, tiek jokiu stabilumu ir vietomis didelėmis fiskalinėmis problemomis.
- Sayyid dinastija (1414–1451) — susilpninta, dažnai laikoma laikotarpiu po Timurido invazijos, kai centrinė valdžia smarkiai silpno.
- Lodi dinastija (1451–1526) — afganų (paštunų) kilmės sultonai; jų valdymas baigėsi 1526 m. Per pirmąją Panipato mūšį paskutinį Lodi sultoną Ibrahimą Lodi nugalėjo Baburas, pradėdamas mogolams laikotarpį.
Administracija, kariuomenė ir ekonomika
Delio sultonato administracija remėsi iqta (žemės valdymo) sistema, kur žemes ir pajamų teisę suteikdavo karininkams mainais už kariuomenės tarnybą. Persų kalba dominavo teismuose ir literatūroje, o šeriato (islamo teisės) elementai derėjo su vietine hindu institucijų praktika. Sultonatai stiprino miestus, skatino prekybą ir kelių tinklo plėtrą, taip pat tvarkė monetarinę sistemą, kuri vėliau tapo pagrindu tolimesnėms reformas.
Kultūra, religija ir architektūra
Delio sultonatas skatino persų literatūrą, teologiją ir sufizmą; šis laikotarpis prisidėjo prie islamo ir vietinių religinių tradicijų susiliejimo. Architektūroje atsirado ankstyvosios indoiraniečių (Indo-Islamic) formos: minaretai, mauzoliejai, mečetės su arkomis ir dekoratyvine plokštuminė ornamentika. Svarbūs paminklai — Qutb komplekso statiniai, Alai Darwaza, Tughlaqabad tvirtovės ir kiti — daug kur Lietuvoje ir užsienyje pripažinti kaip ankstyvosios islamo architektūros pavyzdžiai Indijoje.
Karai, Mongolų grėsmė ir žlugimas
Sultonatą nuolat vertė išbandymai — patys rimčiausi buvo pakartotiniai mongolų puldinėjimai ir 1398 m. Timurido (Tamerlane) invazija, kuri smarkiai susilpnino centrinę valdžią. Galiausiai 1526 m. pirmojoje Panipato mūšyje sultonatas žlugo — tuometį galutinį sultonato valdytoją nugalėjo centrinės Azijos valdovas Baburas, pradėjęs mogolams imperijos epochą.
Trumpas laikas tarp sultonato ir mogolų atstatymo
Po Lodi dinastijos žlugimo Indijoje trumpam iškilo Pathanų Suri dinastija, kuri 1540 m. nuvertė Humayuną, mogolo Baburo sūnų ir Akbaro Didžiojo tėvą, tačiau Suri valdymas truko tik apie penkerius metus. Svarbu paminėti Sher Shah Suri reformų reikšmę: jis įvedė patikimą monetarinę sistemą (rupiją), gerokai sutvarkė kelių tinklą (Grand Trunk Road) ir administracinę tvarką — dalis jo reformų vėliau buvo perimtos mogolų. 1555 m. Humayunas sugrįžo į valdžią ir atkūrė Mogolų imperiją.
Paveldo reikšmė
Delio sultonatas padėjo pagrindus Vidurio ir Šiaurės Indijos politinei konsolidacijai, islamo institucijų plėtrai ir ilgalaikėms kultūrinėms sintezėms. Jo palikimas matomas tiek architektūroje, tiek kalbinėje-religinėje įvairove, kuri vėliau išvystė ir praturtino mogolų laikų Indijos civilizaciją.
Delio sultonai
Mamlukų, arba vergų, dinastija (1206-1290 m.)
- Qutb-ud-dinas Aibakas (1206 - 1210)
- Aramas Šachas (1210 - 1211 m.)
- Šams-ud-dinas Iltutmišas (1211 - 1236)
- Rukn ud din Firuz (1236)
- Raziyyat ud din Sultana (1236 - 1240) (Raziyya Sultana)
- Muiz ud din Bahramas (1240-1242 m.)
- Ala ud din Masudas (1242-1246 m.)
- Nasir ud din Mahmudas (1246-1266 m.)
- Ghiyas ud din Balban (1266-1286 m.)
- Muiz ud din Qaiqabad (1286 - 1290 m.)
- Shamsuddin Kayumars (1290)
Khilji (Chaldži) dinastija (1290 - 1320 m.)
- Džalalas udinas Firuzas Childži (1290-1294 m.)
- Ala ud din Khilji (1294 - 1316 m.)
- Qutb ud din Mubarak Shah (1316 - 1321)
Tughlaq dinastija (1321 - 1398)
- Ghiyas ud din Tughluq Shah I (1321 - 1325)
- Muhammadas šachas II (1325-1351 m.)
- Mahmudas Ibn Muhammadas ( 1351 m. kovo mėn.)
- Firuzas šachas Tughluqas (1351-1388 m.)
- Ghiyas ud din Tughluq II (1388-1389 m.)
- Abu Bakaras (1389 - 1390 m.)
- Nasir ud din Muhammadas Šachas III (1390-1393 m.)
- Sikandras Šachas I ( 1393 m. kovo - balandžio mėn.)
- Mahmudas Nasiras Udinas (sultonas Mahmudas II) Delyje (1393-1394 m.)
- Nusratas Šachas Firuzabade (1394-1398 m.)
Saidų (Syedų) dinastija (1414-1451 m.)
- Khizr Khan (1414 - 1421 m.)
- Mubarrakas Šachas II (1421 - 1435)
- Muhammadas šachas IV (1435-1445 m.)
- Aladinas Alamas Šachas (1445-1451 m.)
Lodi (Lodhi) dinastija (1451-1526 m.)
- Bahlol Khan Lodi (1451-1489)
- Sikandaras Lodis (1489-1517)
- Ibrahimas II (1517-1526)
1526-1540 m.: Mogolų valdymas po pirmojo Panipato mūšio
Suri arba Surų dinastija (1540-1555 m.)
- Šer Šachas Suri (Faridas Chanas Suri) (1540-1545 m.)
- Islamo šachas (1545-1553 m.)
- Mahometas V (1553-1554 m.)
- Firuzas Šachas ( 1554 m. balandžio 29 d. - gegužės 2 d.)
- Ibrahimas III (1554 - 1554/5)
- Sikandero šachas (1554/5 - 1555 m.)
1555: Po trumpo tarpukario laikotarpio grįžta Mogolų valdžia
Susiję puslapiai
- The History of South Asia series) pateikiama daugiau informacijos adresu Islamic Empires in India#Delhi Sultanate
- Indijos monarchų sąrašas
Literatūra
- Elliotas ir Dowsonas: (Naujasis Delis), pakartotinis leidimas, 1990 m.
- Peteris Jacksonas Delio sultonatas. Politinė ir karinė istorija (Cambridge) 1999
- Majumdar, R. C. (red.), The History and Culture of the Indian People, Volume VI, The Delhi Sultanate, (Bombėjus) 1960; Volume VII, The Mughal Empire, (Bombėjus) 1973.
- Nizami, Khaliq Ahmad Kai kurie religijos ir politikos aspektai Indijoje XIII amžiuje (Delis) 1961 m. (pataisytas leidimas Delis 2002 m.)
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Delio sultonatas?
A: Delio sultonatas buvo islamiškų persiškai kalbančių turkų ir afganų kilmės dinastijų grupė, 1210-1526 m. kontroliavusi didžiąją Indijos subkontinento dalį.
K: Kur buvo įsikūrusios dauguma dinastijų?
A: Dauguma šių dinastijų buvo įsikūrusios Delyje.
K: Įvardykite kai kurias dinastijas, valdžiusias Delio sultonato laikotarpiu.
A: Kai kurios iš Delio sultonato laikotarpiu valdžiusių dinastijų yra šios: Slavų dinastija, Khilji dinastija, Tughlaq dinastija, Sayyid dinastija ir Lodi dinastija.
Klausimas: Kada žlugo puštūnų Lodi dinastija?
A: Paštunų Lodi dinastija žlugo 1526 m.
K: Kas užkariavo regioną po puštūnų Lodi dinastijos žlugimo?
A: Po puštūnų Lodi dinastijos žlugimo regioną užkariavo mogolai.
K: Ar buvo laikas, kai Mogolų valdymas buvo laikinai nutrūkęs?
A: Taip, buvo trumpas laikotarpis, kai Humayuną, mogolo Baburo sūnų ir Akbaro Didžiojo tėvą, nuvertė puštūnų Suri dinastija, vadovaujama Šer Šacho Suri, kuris tada valdė trumpai, kol 1555 m. Humayunas buvo sugrąžintas į valdžią.
K: Kada baigėsi Delio sultonatas?
A: Delio sultonatas baigėsi 1526 m., žlugus puštūnų Lodi dinastijai ir įsigalėjus mogolams.
Ieškoti