Korėjos padalijimas: priežastys, Korėjos karas 1950–1953 ir DMZ

Korėja buvo padalinta į Šiaurės ir Pietų Korėją dėl 1945 m. sąjungininkų pergalės Antrajame pasauliniame kare. Po Japonijos kapituliacijos Sąjungininkai privertė Japoniją atsisakyti visų kolonijų, kurias ji užėmė karine jėga, net ir tų, kurios buvo užgrobtos iki Antrojo pasaulinio karo pradžios. Nors Korėja buvo Japonijos kolonija iki Antrojo pasaulinio karo, Japonija vis tiek turėjo jos atsisakyti, nes užgrobdama ją panaudojo karinę jėgą. Taigi po 35 metų Korėja nebebuvo Japonijos imperijos kolonija. Tačiau tą pačią dieną, kai Japonija kapituliavo, Sovietų Sąjunga, užėmusi Šiaurės Rytų Kiniją, įsiveržė į Korėją.

Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga buvo okupavusios šalį, t. y. joje buvo dislokavusios savo karines pajėgas, o jų kontroliuojamų zonų riba ėjo 38 lygiagrete, t. y. Korėjos pusiasalyje nuo rytų iki vakarų 38 laipsnių šiaurės platumos.

Prasidėjus Šaltajam karui, Jungtinių Valstijų ir Sovietų Sąjungos derybose nepavyko sukurti nepriklausomos, suvienytos Korėjos. 1948 m. rinkimai, kuriems vadovavo Jungtinės Tautos, vyko tik pietinėje Korėjos dalyje, kurią buvo okupavusios Jungtinės Valstijos. Dėl to Pietų Korėjoje buvo įkurta Korėjos Respublika, o vėliau Šiaurės Korėjoje - Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika. Jungtinės Valstijos rėmė pietus, o Sovietų Sąjunga - šiaurę, ir kiekviena vyriausybė pretendavo į suverenitetą arba teisę valdyti visą Korėjos pusiasalį.

1950 m. Šiaurės Korėja įsiveržė į Pietų Korėją, kad užimtų visą Korėją, ir taip prasidėjo Korėjos karas. Prieš pat Šiaurės Korėjai užimant visą Korėją, Jungtinės Valstijos pasiuntė savo kariuomenę, kad ši atsiimtų Pietų Korėją. Atgavusios Pietų Korėją, Jungtinės Valstijos bandė užimti Šiaurės Korėją, kol Kinija, Šiaurės Korėjos komunistinė sąjungininkė, nustūmė Jungtines Valstijas. Dėl to prasidėjo per visą karą trukęs vilkimas. 1953 m. kovos baigėsi aklavietėje, t. y. nė viena pusė karo nelaimėjo, ir siena vėl buvo nustatyta 38-ąja lygiagrete, tačiau šį kartą ji tapo Korėjos demilitarizuota zona (DMZ).

Dėl Korėjos karo (1950-1953 m.) abi Korėjos buvo atskirtos Korėjos demilitarizuotąja zona (DMZ), kuri vėliau, Šaltojo karo metu, ir net iki šiol yra atskirta.

Dėl šio padalijimo Šiaurės ir Pietų Korėja tapo dviem labai skirtingomis šalimis. Dabar labai skiriasi jų kultūros, ekonomika, sveikata, politika ir net kalbos.

Istorinės priežastys ir 1945 m. sprendimai

Korėjos padalijimas prasidėjo kaip laikinas taktinis sprendimas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. 1945 m. rugpjūčio mėnesį, po Japonijos kapituliacijos, JAV ir Sovietų Sąjunga susitarė administruoti Korėjos teritoriją laikinomis okupacinėmis zonomis. 38-oji lygiagretė pasirinkta kaip sienos linija pagal JAV kariškių pasiūlymą, kuri turėjo palengvinti greitą kariškių dislokavimą. Tačiau santykiams tarp Vakarų ir Sovietų greitai atšalus, laikinasis padalijimas tapo politiniu skiriamuoju barjeru.

1948 m. susikūrusios valstybės

1948 m. Pietų Korėjoje įvyko rinkimai, kuriuos pripažino Jungtinės Tautos ir Jungtinės Valstijos. Kaip rezultatas, pietuose buvo įsteigta Korėjos Respublika (ROK), kurios lydere tapo Syngman Rhee. Tuo pat metu, šiaurėje, Sovietų paremtas režimas suformavo Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką (DPRK), vadovaujamą Kim Il-sungo. Abi vyriausybės teigė, kad jos yra teisėta viso pusiasalio atstovė, todėl rivalystė greitai peraugo į ginkluotą konfliktą.

Korėjos karo pagrindiniai etapai (1950–1953)

  • Įsiveržimas (1950 m. birželio 25 d.) – Šiaurės Korėjos pajėgos perėjo 38-ąją lygiagrėtę ir greitai užėmė didelę Pietų Korėjos dalį.
  • Pusanės perimetro gynyba (Liepa–Rugpjūtis 1950) – Jungtinių Tautų pajėgos, daugiausia iš JAV, susitelkė pietinėje Korėjoje ir sustabdė puolimą ties Pusanės uostu.
  • Inčonų išsilaipinimas (rugsėjis 1950) – Generolo Douglas MacArthur vadovaujama desantinė operacija Inčone pakeitė karo eigą: UN pajėgos perėjo į puolimą ir atkovojo Seulą.
  • Žygis į šiaurę ir Kinijos įsikišimas (rugsėjis–gruodis 1950) – UN pajėgos pasiekė Yalu upę prie Kinijos pasienio; Kinija įsikišo ir išstūmė UN pajėgas žemyn į pietus.
  • Stalčių periodo formavimasis (1951–1953) – kovos perėjo į linijinės, pozicinės kovos etapą, panašų į Pirmojo pasaulinio karo šarvuočių taktiką; derybos dėl paliaubų truko ilgai.

Ginklų nutraukimas ir DMZ

1953 m. liepos 27 d. buvo pasirašytas ginklų nutraukimo susitarimas tarp Jungtinių Tautų vadovaujamo kontingento, Kinijos ir Šiaurės Korėjos. Pietų Korėja oficialiai šio dokumento nepasirašė. Nors kovos sustojo, formalus taikos susitarimas (taikos sutartis) iki šiol nepasirašytas, todėl techniniu požiūriu abi šalys vis dar yra karo stovyklose.

Buvo įsteigta Korėjos demilitarizuotoji zona (DMZ): ji tęsiasi apie 250 km ir yra maždaug 4 km pločio (po 2 km kiekvienoje pusėje nuo vidurinės linijos). DMZ yra viena griežčiausiai saugomų sienų pasaulyje. Joje taip pat yra Bendroji saugumo zona (JSA) Panmundžome, kuriose vyksta derybos ir kai kurios tarptautinės vizijos.

Karo pasekmės ir žmogiškasis kainos

Karo metu žuvo ir buvo sužeista milijonai karių bei civilių; tikslios aukų skaičiaus prognozės skiriasi, tačiau vertinimai dažnai minimi tarp 2–4 milijonų žmonių žuvusių ar nukentėjusių. Be aukų, karas sugriovė dideles teritorijas, priverstinai perkėlė gyventojus ir šeimų susiskaldymas tapo ilgametė socialinė problema.

Politinis ir ekonominis susiskaldymas

Po karo abi Korėjos susikūrė visiškai skirtingas politines ir ekonomines sistemas. Pietų Korėja palaipsniui transformavosi į demokratinę kapitalistinę valstybę ir per kelis dešimtmečius pasiekė sparčią ekonominę plėtrą (vadinamą „Han upės stebuklu“). Šiaurės Korėja vystėsi autokratinio, tarpvalstybinio planinio ūkio režimo link, grindžiamo ideologija juche (savarankiškumo doktrina), kur buvo stipriai centralizuota valdžia ir kariškumas.

Kultūriniai ir kalbiniai pokyčiai

Ilgainiui susiskaldymas paveikė ir kasdienį gyvenimą: skiriasi žodynas (pietuose – daug anglicizmų, šiaurėje – rusizmai/ideologinės terminologijos), švietimo sistemos, žiniasklaida ir populiari kultūra. Skirtingi režimai skatina skirtingas vertybes, todėl kultūros pasikeitimai sustiprino atskirtį.

Šeimų skyryba ir tarptautiniai santykiai

Padalijimas atskyrė milijonus šeimų — daug žmonių iki šiol neturėjo galimybės susitikti su savo giminačiais. Per pastaruosius dešimtmečius buvo keli trumpalaikiai susitikimai ir bendros iniciatyvos, tačiau galutinio sprendimo nepasiekta. Tarptautiniu lygmeniu Pietų Korėja palaiko sąjungą su Jungtinėmis Valstijomis, o Šiaurės Korėja laikosi didelio atsiribojimo, plėtoja savo karinius pajėgumus ir branduolinius pajėgumus, kas kelia tarptautinį susirūpinimą.

DMZ – griežta riba ir neįprasta gamtinė zona

Nors DMZ yra viena griežčiausiai kontroliuojamų teritorijų, ilgainiui ji tapo netikėtu laukinės gamtos prieglobsčiu: dėl mažo žmonių įsikišimo čia išliko unikali ekosistema ir kai kurios nykstančios rūšys. Vis dėlto zonas supa galingos tvirtovės, minų laukai ir pastovios karininkų rotacijos.

Ateities perspektyvos

Korėjos suvienijimo galimybė išlieka sudėtinga. Reunifikacija susiduria su daug techninių, politinių, ekonominių ir humanitarinių iššūkių: skirtumai infrastruktūroje, ekonominė atskirtis, saugumo klausimai ir tarptautinės aljansų dinamikos. Nepaisant to, kartkartėmis vyksta derybos, susitikimai ir kultūriniai mainai, kurie rodo, kad abiejų šalių gyventojų interesai kartais sutampa — ypač kalbant apie šeimų susitikimus ir humanitarinę pagalbą.

Santrauka: Korėjos padalijimas prasidėjo kaip geopolitinis padalinimas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir dėl Šaltojo karo rivalystės virto ilga trukme politine, karinę ir kultūrine atskirtimi. 1950–1953 m. vykęs Korėjos karas įtvirtino padalijimą, o DMZ iki šiol žymi nebaigtos konflikto ir sudėtingų santykių simbolį.

Korėjos pusiasalis iš pradžių buvo padalytas pagal 38-ąją lygiagretę, vėliau - pagal demarkacijos linijąZoom
Korėjos pusiasalis iš pradžių buvo padalytas pagal 38-ąją lygiagretę, vėliau - pagal demarkacijos liniją

DMZ detalėZoom
DMZ detalė

Klausimai ir atsakymai

K: Kas lėmė Korėjos padalijimą į Šiaurės ir Pietų?


Atsakymas: 1945 m. Sąjungininkams laimėjus Antrąjį pasaulinį karą, Korėja buvo padalyta į Šiaurės ir Pietų Korėją. Po Japonijos kapituliacijos Sąjungininkai privertė ją atsisakyti visų kolonijų, kurias užėmė karine jėga, įskaitant Korėją, kuri buvo kolonija iki Antrojo pasaulinio karo. Dėl to prasidėjo JAV ir Sovietų Sąjungos derybos, kurių metu nepavyko sukurti nepriklausomos, suvienytos Korėjos, todėl atsirado dvi atskiros šalys.

Klausimas: Kaip Japonija įgijo Korėjos kontrolę?


Atsakymas: Japonija įgijo Korėjos kontrolę panaudodama karinę jėgą.

K: Kokia 38-osios lygiagretės reikšmė?


A: 38-oji lygiagretė svarbi tuo, kad ji žymi ribą tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos užimtų kontrolės zonų po Japonijos kapituliacijos. Vėliau, 1953 m. Korėjos karui pasibaigus aklaviete, ji tapo žinoma kaip Korėjos demilitarizuota zona (DMZ).

K: Kas rėmė Šiaurės ir Pietų Korėją per derybas dėl susivienijimo?


A: Derybose dėl suvienijimo Jungtinės Valstijos rėmė Pietų Korėją, o Sovietų Sąjunga - Šiaurės Korėją.

K: Kodėl Kinija įsitraukė į Korėjos karą?


A: Kinija įsitraukė į Korėjos karą, kai prieš pat užimant visą Korėją stojo prieš Jungtinių Valstijų pajėgas, kurios bandė užimti Šiaurės Korėją.

K: Kokie yra pagrindiniai dabartinių Šiaurės ir Pietų Korėjų kultūrų, ekonomikos, sveikatos, politikos ir kalbų skirtumai?


Atsakymas: Šiandien Šiaurės ir Pietų Korėjos labai skiriasi kultūromis, ekonomika, sveikatos sistemomis, politikos sistemomis ir net kalbomis, nes nuo 1953 m., kai kovos baigėsi aklavietėje ties DMZ linija 38-ojoje lygiagretėje, jos buvo ilgai pasidalijusios.

AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3