Korėja — Korėjos pusiasalis: istorija, gyventojai ir kultūra

Išsamus gidas apie Korėją: pusiasalio istorija, gyventojai, tradicijos ir maistas (kimči), svarbiausi miestai, kultūra ir šiuolaikinė raida nuo senovės iki dabar.

Autorius: Leandro Alegsa

Korėja yra pusiasalis šiaurės rytų Azijoje. Ji apima pusiasalį, vadinamą Korėjos pusiasaliu. Istoriškai šioje teritorijoje formavosi kelios valstybės ir kultūros, o politinė raida buvo sudėtinga: nuo senovės karalysčių per ilgą Joseon dinastijos laikotarpį iki modernių nacionalinių valstybių. Korėja tapo šalimi (arba valstybe) 918 m. — tuomet susikūrė Goryeo dinastija, iš kurios kilo pavadinimas „Korea“. 1948 m. pusiasalis suskilo į dvi atskiras valstybes: Šiaurės Korėja ir Pietų Korėja. Šiaurės ir Pietų Korėjos bei jų sąjungininkai kovojo viena prieš kitą Korėjos kare (1950–1953); karo metu daug miestų buvo sunaikinta, o po karo šalis liko padalinta — iki šiol tarp šiaurės ir pietų driekiasi demilitarizuota zona (DMZ).

Istorija ir paveldas

Korėjoje žmonės gyvena jau apie 15 000 metų. Per istoriją regione vyko keli reikšmingi politiniai ir kultūriniai etapai: senovės karalystės (pvz., Goguryeo, Baekje ir Silla), vėliau — suvienyta Silla, Goryeo (918–1392) ir Joseon (1392–1897) dinastijos. Joseon laikotarpiu stipriai išplito konfucianizmo įtaka visuomenei, administracijai ir kultūrai. XV a. viduryje karalius Sejongas Sukurė korėjiečių raštą — Hangul (rašytinė sistema, kuri buvo sistemingai pristatyta 1446 m.), kas labai išplėtė raštingumą tarp įvairių visuomenės sluoksnių.

Praeityje dalis dabartinės Mandžiūrijos ir Sibiro priklausė Korėjai arba buvo su ja glaudžiai susijusios. Korėja garsėjo amatų ir pramonės meistriškumu: pavyzdžiui, šilkas ir metalurgija turėjo didelę reikšmę. VII a. Kinijos šaltiniai mini, kad korėjiečiai buvo vertinami dėl savo amatininkų ir aukštos kokybės dirbinių; kai kuriais laikotarpiais korėjiečių meistrai kvietėsi į svečias šalis. Iki naujųjų laikų europiečiai turėjo ribotas žinias apie Korėją, todėl šalis ilgą laiką buvo palyginti uždara užsieniečiams.

Gyventojai, miestai ir demografija

Pietų Korėjoje gyvena daugiau kaip 50 mln. žmonių, o Šiaurės Korėjoje – daugiau kaip 23 mln. Didžiausias Pietų Korėjos miestas yra Pietų Korėjos sostinė Seulas. Mieste gyvena daugiau kaip 10 mln. žmonių, o Seulo regione - daugiau kaip 15 mln. žmonių. Be to, Seulo metropolinė zona (įskaitant Incheon ir Gyeonggi provinciją) sudaro vieną didžiausių pasaulio aglomeracijų, kurioje gyvena keliolika milijonų gyventojų.

Abi šalys pasižymi aukštu urbanizacijos lygiu: didelė dalis gyventojų sutelktos didžiuosiuose miestuose. Pietų Korėja susiduria su demografinėmis problemomis — mažas gimstamumas ir senėjanti visuomenė kelia ilgalaikes socialines ir ekonomines iššūkius. Šiaurės Korėjos demografiniai duomenys nėra taip laisvai prieinami, tačiau gyventojų skaičius ir sudėtis taip pat daro įtaką šalies vidaus politikai ir ekonomikai.

Kalba, raštas ir švietimas

Korėjiečiai kalba korėjietiškai. Kalba turi kelias dialektų grupes, o oficialus standartas pagrįstas Seulo (rytinio) tarme. Daugeliui korėjiečių rašytinė sistema yra Hangul, kurią sukūrė karalius Sejongas; anksčiau rašymas vyko naudojant kinų hieroglifus (Hanja).

Daugelis Pietų Korėjos gyventojų mokykloje mokosi anglų ir kitų kalbų (pvz., kinų, japonų ir kt.), o švietimas šalies kultūroje užima labai svarbią vietą — konkurencija dėl vietų universitetuose yra didelė, o daugelis šeimų investuoja į papildomas pamokas ir ruošimą egzaminams.

Kultūra, maistas ir tradicijos

Korėja garsėja savo turtinga kultūra ir įvairiais kulinariniais patiekalais.

Korėja garsėja savo tradiciniu maistu kimči, fermentuotomis daržovėmis, kurios yra kasdienio maisto pagrindas ir turi daug regioninių variantų. Korėjiečiai paprastai valgo lipnius baltus ryžius. Tradiciškai korėjiečiai per savo gimtadienius valgo jūros dumblių sriubą (miyeok guk) — ši sriuba dažnai valgoma gimtadienio rytą ir yra siejama su motinyste bei jaunųjų motinų papročiais; taip pat manoma, kad ji naudinga nėščiosioms ir po gimdymo. Be kimči, populiarūs patiekalai yra bibimbap, bulgogi, japchae ir kt.

Religijos ir pasaulėžiūros raida: tradiciškai didelę įtaką turėjo budizmas ir konfucianizmas; šiuolaikinėje Korėjoje taip pat plačiai paplitusi krikščionybė, o dalis gyventojų yra agnostikų ar neturi religinių įsitikinimų. Kultūrinis paveldas apima architektūrą (hronikos, šventyklos, rūmai), meną, tradicines ceremonijas ir amatų meistrystę.

Šiuolaikinė ekonomika, technologijos ir popkultūra

Pietų Korėja yra viena ekonomiškai pažangiausių pasaulio šalių: ji turi didelius miestus, modernią infrastruktūrą su greituosius traukinius, spartųjį internetą ir platų medijų tinklų tinklą. Šalyje aktyvios tokios pramonės sritys kaip elektronika (pvz., dideli gamintojai), automobilių pramonė, laivų statyba ir chemijos pramonė. Daugelis Korėjos televizijos dramų ir muzikos atlikėjų (K‑pop) yra populiarūs visame pasaulyje — šis reiškinys vadinamas „Hallyu“ arba Korėjos banga.

Tačiau net ir Pietų Korėjoje vis dar yra skurdžių vietovių ir socialinių atskirčių. Mažesni ūkininkai dažnai sunkiai konkuruoja su pigesniais importuotais maisto produktais, o žemės ūkio sektorius susiduria su struktūrinėmis problemomis. Nepaisant to, šalis išlaiko stiprų eksporto orientuotą ekonomiką ir aukštą pramonės inovacijų lygį.

Tarptautiniai santykiai ir saugumas

Korėjos pusiasalis yra geopolitiniu požiūriu labai svarbi sritis. Po Antrojo pasaulinio karo pusiasalis buvo padalintas 38–osios lygiagretės linija, o nuo to laiko Šiaurės ir Pietų Korėja vystėsi skirtingomis politinėmis sistemomis. Tęsiami diplomatiniai santykiai bei karinio pobūdžio įtampa, kartkartėmis vyksta derybos dėl denuklearizacijos ir taikos susitarimų. Tarptautiniai santykiai, sąjungos ir sankcijos daro didelę įtaką abiejų Korėjų vidaus politikai bei ekonomikai.

Korėjos pusiasalis ir jos gyventojų paveldas — tai mišinius senovinių tradicijų, intensyvios modernizacijos ir aktyvios tarptautinės veiklos; nors istorija buvo kupina išbandymų, korėjiečių kultūra ir technologinės galios pasiekimai turi didelę įtaką regione ir pasaulyje.

Korėjos vieta Rytų AzijojeZoom
Korėjos vieta Rytų Azijoje

Korėjos pusiasalis naktį, kontrastas tarp ryškiai apšviestos Pietų Korėjos ir daugiausia tamsios Šiaurės KorėjosZoom
Korėjos pusiasalis naktį, kontrastas tarp ryškiai apšviestos Pietų Korėjos ir daugiausia tamsios Šiaurės Korėjos

Istorija

Gojosonas yra pirmoji valstybė Korėjos istorijoje. Ji buvo įkurta 2333 m. pr. m. e. Tikrasis jos pavadinimas yra Čosonas, bet ji vadinama Gošosunu, kad skirtųsi nuo kitų Korėjos istorijoje buvusių Čosonų. Go yra korėjietiškas priešdėlis, reiškiantis "senas". Teigiama, kad Gočosono įkūrėjas buvo Dangunas. Korėjiečiai tiki, kad Dangunas įkūrė šalį spalio 3 d., ir iki šiol švenčia šią dieną. Korėjoje spalio 3 d. yra nacionalinė šventė, kuri pavadinta Gaecheonjeol (Diena, kai atsivėrė dangus). Sakoma, kad šią dieną 2457 m. spalio 3 d. prieš Kristų iš dangaus nusileido Danguno tėvas, kurio vardas Hwan-ungas. Gochosuną 108 m. pr. m. e. sunaikino Kinijos Han dinastija.

Po to, kai buvo sunaikintas Gojosonas, Korėjos pusiasalyje ir Mandžiūrijoje buvo daug konfederacijų: Jos buvo: Mahan, Byeonhan, Jinhan, Buyeo, Dongye, Okjeo, Goguryeo ir kt. Senovinės konfederacijos šalys vėliau susijungė į tris galingesnes karalystes ir pažangią konfederacijos šalį.

Trys karalystės

Nuo 57 m. pr. m. e. iki 668 m. Korėjos pusiasalyje ir Mandžiūrijoje buvo trys karalystės. Šių karalysčių pavadinimai buvo: Silla, Goguryeo ir Baekje. 372 m. iš Kinijos į Korėją atkeliavo budizmo religija. Budizmas Korėjoje buvo labai svarbus.

660 m. Sillos karalystė įsiveržė į Bekdžės karalystę. 668 m. Sillos karalystė įsiveržė į Gogurjė karalystę. Gogurjė gyventojai pabėgo ir įkūrė naują karalystę, pavadintą Barhae. Po kurio laiko į Balhae karalystę įsiveržė Liao dinastija.

Kai Silla buvo vienintelė valstybė, ji vadinosi Suvienytoji Silla. Silos karalystėje budizmas buvo labai svarbus.

Metai

Renginys

57 M. PR. M. E.

Buvo įkurta Silla. Pirmasis lyderis - Hjokgeosė.

37 M. PR. M. E.

Gogurjė buvo įkurta karalystė. Pirmasis vadovas - karalius Dongmyeongas.

18 M. PR. M. E.

Buvo įkurta Baekdžė. Pirmasis lyderis - Onjo. Prasidėjo Trijų Korėjos karalysčių epocha.

I a.

Gaja buvo įkurta kai kurių Gimhae apylinkėse esančių valstybių.

562 M. VID. M. E. M.

Gaja buvo sunaikinta ir prijungta prie Silos.

660 CE

Tangų dinastija sunaikino Bekdžę ir prijungė ją prie Silos.

668 M. VID. M. E. M.

Silla-Tang aljansas sunaikino Gogurjeo. Trijų Korėjos karalysčių epocha baigėsi.

935 CE

Silla buvo sunaikinta ir prijungta prie Gorijo.

Šiaurės ir Pietų karalystės

698 m. Balhae įkūrė Goguryeo sąjungininkai. Laiką, kai suvienytos Silla ir Balhae egzistavo kartu (698∼926 m.), vadiname Šiaurės ir Pietų karalysčių laikotarpiu.

Goryeo (Korėja)

918 m. prasidėjo Gorjeo karalystė. Korėjos pavadinimas kilęs iš Goryeo. Goryeo karalystė valdė iki 1392 m.

Goryeo karalystė rašė įstatymus knygose ir turėjo didelę vyriausybę. Goryeo karalystėje budizmas buvo labai svarbus. Goryeo dinastijos laikais buvo išrasta bronzos spausdinimo technologija. Ši technologija žinoma kaip seniausia pasaulyje bronzinio tipo spausdinimo technologija.

Joseon

1392 m. vienas Korėjos kariškis išvyko į Kiniją. Jo vardas buvo Yi Seonggye. Yi užduotis buvo pulti Kiniją. Tačiau Yi grįžo to nepadaręs. Grįžęs į Korėją, Yi pakeitė karalystę. Yi tapo karaliumi.

Karalystė vadinosi Čosonas. 1394 m. Čosono gyventojai sostinę perkėlė į Seulą. Budizmo religija nebuvo svarbi. Svarbi buvo nauja religija - konfucianizmas. Konfucianizmas atkeliavo iš Kinijos.

1443 m. valdė karalius Sedžongas. Jis išrado korėjiečių abėcėlę hangeul.

1592 ir 1598 m. Japonijos gyventojai kariavo su Korėja. Vienas kariškis pagamino labai stiprius laivus, tarp jų ir garsųjį vėžlio laivą. Šio žmogaus vardas buvo Yi Sun-sin. Turėdami stiprius laivus, Korėjos gyventojai laimėjo.

Čosono gyventojai draugavo su Kinijos gyventojais.

Šiandien šiaurės korėjiečiai vartoja pavadinimą Joseon (oficialiai Chosŏn), reiškiantį Korėją.

XIX a.

XIX a. Korėjos gyventojai nenorėjo prekiauti su kitais žmonėmis. Žmonės Korėją vadino Ermitažo karalyste.

Jungtinių Valstijų ir Japonijos gyventojai norėjo prekiauti su Korėja. Iki 1876 m. žmonės nesėkmingai bandė naudoti jėgą prekybai su Korėja. 1876 m. Japonijos kariuomenė kovojo su Korėja. Korėja ir Japonija sudarė prekybos sutartį.

1895 m. Japonija laimėjo Pirmąjį Kinijos-Japonijos karą Korėjos pusiasalyje. Tai nutraukė Kinijos įtaką Korėjoje. Imperatorienė Myeongseong, dar vadinama karaliene Min, norėjo, kad Rusijos imperija kaip draugė padėtų Korėjai prieš Japoniją. Japonijos ambasadoriaus agentai ją nužudė 1895 m. spalio mėn.

1905 m. Japonija laimėjo Rusijos-Japonijos karą. 1910 m. Japonijos imperatorius paskelbė Korėją Japonijos kolonija.

Japonijos kolonija iki šių dienų

1910-1945 m. Korėją buvo okupavusi Japonija.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Japonijos vyriausybės politika pasikeitė. Japonijos religija (šintoizmas) tapo Korėjos religija.

1945 m. Japonija pralaimėjo Antrąjį pasaulinį karą. Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga sudarė sutartį. Jungtinės Valstijos okupavo Korėjos pietus, o Sovietų Sąjunga - Korėjos šiaurę.

Korėjos gyventojai norėjo būti nepriklausomi. Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga sutiko, kad Korėjos žmonės būtų laisvi ir nepriklausomi. Tačiau netrukus Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga nesusidraugavo ir prasidėjo Šaltasis karas. Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga atsisakė susitarti. 1948 m. Pietų Korėjos gyventojai sukūrė nepriklausomą valstybę, pavadintą Pietų Korėja (dar vadinamą Korėjos Respublika). Jungtinės Valstijos jiems padėjo. 1948 m. šiaurėje gyvenantys žmonės taip pat įkūrė šalį Šiaurės Korėją (dar vadinamą KLDR arba Korėjos Liaudies Demokratine Respublika). Šiaurės Korėjai padėjo Sovietų Sąjunga.

1950 m. Korėjoje prasidėjo karas. Karas buvo pavadintas Korėjos karu. Karas baigėsi 1953 m., bet taikos sutartis nebuvo pasirašyta. Sienos linija tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos galiausiai išliko beveik tokia pati kaip ir prieš karą.

 

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra Korėja?


A: Korėja yra pusiasalis šiaurės rytų Azijoje, dar vadinamas Korėjos pusiasaliu.

K: Kada Korėja tapo valstybe?


A: Korėja tapo šalimi (arba valstybe) 918 m.

K: Kiek laiko žmonės gyvena Korėjoje?


A: Žmonės Korėjoje gyvena maždaug 15 000 metų.

K: Koks yra didžiausias Pietų Korėjos miestas?


A: Didžiausias Pietų Korėjos miestas yra Pietų Korėjos sostinė Seulas. Mieste gyvena daugiau kaip 10 mln. žmonių, o Seulo regione - daugiau kaip 15 mln. žmonių.

K: Kokia kalba kalba korėjiečiai?


A: Korėjiečiai kalba korėjiečių kalba. Daugelis Pietų Korėjos gyventojų mokykloje mokosi anglų ir kitų kalbų, pavyzdžiui, kinų ir japonų.

K: Kokie yra kai kurie šiuolaikinės Pietų Korėjos bruožai?


A: Pietų Korėja yra pažangi šalis su dideliais miestais, greitaisiais traukiniais, sparčiuoju internetu, daugybe televizijos ir radijo tinklų. Daug korėjietiškų televizijos dramų populiarios visame pasaulyje.

K: Kaip ekonomiškai sekasi ūkininkams šiuolaikinėje Pietų Korėjoje? A: Korėjos ūkininkai nėra turtingi ir sunkiai konkuruoja su pigiais maisto produktais iš kitų šalių.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3