Korėja yra pusiasalis šiaurės rytų Azijoje. Ji apima pusiasalį, vadinamą Korėjos pusiasaliu. Istoriškai šioje teritorijoje formavosi kelios valstybės ir kultūros, o politinė raida buvo sudėtinga: nuo senovės karalysčių per ilgą Joseon dinastijos laikotarpį iki modernių nacionalinių valstybių. Korėja tapo šalimi (arba valstybe) 918 m. — tuomet susikūrė Goryeo dinastija, iš kurios kilo pavadinimas „Korea“. 1948 m. pusiasalis suskilo į dvi atskiras valstybes: Šiaurės Korėja ir Pietų Korėja. Šiaurės ir Pietų Korėjos bei jų sąjungininkai kovojo viena prieš kitą Korėjos kare (1950–1953); karo metu daug miestų buvo sunaikinta, o po karo šalis liko padalinta — iki šiol tarp šiaurės ir pietų driekiasi demilitarizuota zona (DMZ).

Istorija ir paveldas

Korėjoje žmonės gyvena jau apie 15 000 metų. Per istoriją regione vyko keli reikšmingi politiniai ir kultūriniai etapai: senovės karalystės (pvz., Goguryeo, Baekje ir Silla), vėliau — suvienyta Silla, Goryeo (918–1392) ir Joseon (1392–1897) dinastijos. Joseon laikotarpiu stipriai išplito konfucianizmo įtaka visuomenei, administracijai ir kultūrai. XV a. viduryje karalius Sejongas Sukurė korėjiečių raštą — Hangul (rašytinė sistema, kuri buvo sistemingai pristatyta 1446 m.), kas labai išplėtė raštingumą tarp įvairių visuomenės sluoksnių.

Praeityje dalis dabartinės Mandžiūrijos ir Sibiro priklausė Korėjai arba buvo su ja glaudžiai susijusios. Korėja garsėjo amatų ir pramonės meistriškumu: pavyzdžiui, šilkas ir metalurgija turėjo didelę reikšmę. VII a. Kinijos šaltiniai mini, kad korėjiečiai buvo vertinami dėl savo amatininkų ir aukštos kokybės dirbinių; kai kuriais laikotarpiais korėjiečių meistrai kvietėsi į svečias šalis. Iki naujųjų laikų europiečiai turėjo ribotas žinias apie Korėją, todėl šalis ilgą laiką buvo palyginti uždara užsieniečiams.

Gyventojai, miestai ir demografija

Pietų Korėjoje gyvena daugiau kaip 50 mln. žmonių, o Šiaurės Korėjoje – daugiau kaip 23 mln. Didžiausias Pietų Korėjos miestas yra Pietų Korėjos sostinė Seulas. Mieste gyvena daugiau kaip 10 mln. žmonių, o Seulo regione - daugiau kaip 15 mln. žmonių. Be to, Seulo metropolinė zona (įskaitant Incheon ir Gyeonggi provinciją) sudaro vieną didžiausių pasaulio aglomeracijų, kurioje gyvena keliolika milijonų gyventojų.

Abi šalys pasižymi aukštu urbanizacijos lygiu: didelė dalis gyventojų sutelktos didžiuosiuose miestuose. Pietų Korėja susiduria su demografinėmis problemomis — mažas gimstamumas ir senėjanti visuomenė kelia ilgalaikes socialines ir ekonomines iššūkius. Šiaurės Korėjos demografiniai duomenys nėra taip laisvai prieinami, tačiau gyventojų skaičius ir sudėtis taip pat daro įtaką šalies vidaus politikai ir ekonomikai.

Kalba, raštas ir švietimas

Korėjiečiai kalba korėjietiškai. Kalba turi kelias dialektų grupes, o oficialus standartas pagrįstas Seulo (rytinio) tarme. Daugeliui korėjiečių rašytinė sistema yra Hangul, kurią sukūrė karalius Sejongas; anksčiau rašymas vyko naudojant kinų hieroglifus (Hanja).

Daugelis Pietų Korėjos gyventojų mokykloje mokosi anglų ir kitų kalbų (pvz., kinų, japonų ir kt.), o švietimas šalies kultūroje užima labai svarbią vietą — konkurencija dėl vietų universitetuose yra didelė, o daugelis šeimų investuoja į papildomas pamokas ir ruošimą egzaminams.

Kultūra, maistas ir tradicijos

Korėja garsėja savo turtinga kultūra ir įvairiais kulinariniais patiekalais.

Korėja garsėja savo tradiciniu maistu kimči, fermentuotomis daržovėmis, kurios yra kasdienio maisto pagrindas ir turi daug regioninių variantų. Korėjiečiai paprastai valgo lipnius baltus ryžius. Tradiciškai korėjiečiai per savo gimtadienius valgo jūros dumblių sriubą (miyeok guk) — ši sriuba dažnai valgoma gimtadienio rytą ir yra siejama su motinyste bei jaunųjų motinų papročiais; taip pat manoma, kad ji naudinga nėščiosioms ir po gimdymo. Be kimči, populiarūs patiekalai yra bibimbap, bulgogi, japchae ir kt.

Religijos ir pasaulėžiūros raida: tradiciškai didelę įtaką turėjo budizmas ir konfucianizmas; šiuolaikinėje Korėjoje taip pat plačiai paplitusi krikščionybė, o dalis gyventojų yra agnostikų ar neturi religinių įsitikinimų. Kultūrinis paveldas apima architektūrą (hronikos, šventyklos, rūmai), meną, tradicines ceremonijas ir amatų meistrystę.

Šiuolaikinė ekonomika, technologijos ir popkultūra

Pietų Korėja yra viena ekonomiškai pažangiausių pasaulio šalių: ji turi didelius miestus, modernią infrastruktūrą su greituosius traukinius, spartųjį internetą ir platų medijų tinklų tinklą. Šalyje aktyvios tokios pramonės sritys kaip elektronika (pvz., dideli gamintojai), automobilių pramonė, laivų statyba ir chemijos pramonė. Daugelis Korėjos televizijos dramų ir muzikos atlikėjų (K‑pop) yra populiarūs visame pasaulyje — šis reiškinys vadinamas „Hallyu“ arba Korėjos banga.

Tačiau net ir Pietų Korėjoje vis dar yra skurdžių vietovių ir socialinių atskirčių. Mažesni ūkininkai dažnai sunkiai konkuruoja su pigesniais importuotais maisto produktais, o žemės ūkio sektorius susiduria su struktūrinėmis problemomis. Nepaisant to, šalis išlaiko stiprų eksporto orientuotą ekonomiką ir aukštą pramonės inovacijų lygį.

Tarptautiniai santykiai ir saugumas

Korėjos pusiasalis yra geopolitiniu požiūriu labai svarbi sritis. Po Antrojo pasaulinio karo pusiasalis buvo padalintas 38–osios lygiagretės linija, o nuo to laiko Šiaurės ir Pietų Korėja vystėsi skirtingomis politinėmis sistemomis. Tęsiami diplomatiniai santykiai bei karinio pobūdžio įtampa, kartkartėmis vyksta derybos dėl denuklearizacijos ir taikos susitarimų. Tarptautiniai santykiai, sąjungos ir sankcijos daro didelę įtaką abiejų Korėjų vidaus politikai bei ekonomikai.

Korėjos pusiasalis ir jos gyventojų paveldas — tai mišinius senovinių tradicijų, intensyvios modernizacijos ir aktyvios tarptautinės veiklos; nors istorija buvo kupina išbandymų, korėjiečių kultūra ir technologinės galios pasiekimai turi didelę įtaką regione ir pasaulyje.