Armėnų genocido neigimas -
Armėnų genocido neigimas - tai teiginys, kad armėnų genocido nebuvo arba kad tai, kas įvyko, nebuvo genocidas.
1915-1917 m. Osmanų imperijoje Osmanų valdžia bandė atsikratyti kai kurių armėnų tautybės žmonių. Valdžia tai padarė nužudydama nuo 800 000 iki 1 500 000 armėnų tautybės žmonių. Ji taip pat privertė daug armėnų palikti savo namus (tai vadinama perkėlimu).
Žmonės, kurie neigia armėnų genocidą, sako, kad šie dalykai iš dalies arba niekada neįvyko. Jie taip pat sako, kad Osmanų imperijos valdžia niekada organizuotai nebandė vykdyti armėnų tautos genocido. Pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Turkijos Respublika nepripažįsta, kad Osmanų valdžia bandė atsikratyti visų armėnų tautybės žmonių imperijoje.
Armėnų genocido neigimo tyrimas
1990 m. psichologas Robertas Jay Liftonas gavo Turkijos ambasadoriaus Jungtinėse Valstijose laišką. Laiške ambasadorius klausė Liftono, kaip jis galėjo vienoje iš savo knygų kalbėti apie armėnų genocidą (nes ambasadorius manė, kad genocido niekada nebuvo). Per klaidą ambasadorius prie laiško pridėjo ir mokslininko Heatho Lowry'io laiško juodraštį, kuriame jis nurodė, kaip neleisti, kad apie armėnų genocidą būtų kalbama knygose. Vėliau H. Lowry buvo paskirtas Prinstono universiteto katedros (svarbios pareigos) vedėju. Prinstonas iš Turkijos Respublikos gavo 750 000 dolerių dotaciją. Dėl to kilo daug ginčų dėl mokslinės etikos[1][2].
Atvirojo Izraelio universiteto mokslininkas Yairas Auronas kalbėjo apie įvairius būdus, kuriais Turkijos vyriausybė bandė sudaryti įspūdį, kad armėnų genocido niekada nebuvo:
- "Nuo XX a. devintojo dešimtmečio Turkijos vyriausybė remia "institutų", susijusių su gerbiamais universitetais, steigimą, kurių akivaizdus tikslas - toliau tyrinėti Turkijos istoriją ir kultūrą, bet kurie taip pat linkę veikti neigimo linkme." (Auronas sako, kad Turkijos vyriausybė mokėjo pinigus geriems universitetams, sakydama, kad pinigai skirti Turkijos istorijos ir kultūros tyrimams, tačiau už tuos pinigus sukurti "institutai" padeda dar labiau neigti genocidą).
Kalifornijos universiteto Los Andžele mokslininkas Leo Kuperis (Leo Kuper) savo apžvalgoje apie Ervino Staubo knygą "Blogio šaknys: genocido ir kito grupinio smurto ištakos" rašo:
- "Armėnų genocidas yra šiuolaikinė aktuali problema, nes Turkijos vyriausybė nuolat agresyviai neigia šį nusikaltimą, nepaisydama savo pačios po Pirmojo pasaulinio karo karo karo teismuose paskelbto nuosprendžio, kad jos vadovaujantys ministrai sąmoningai planavo ir vykdė armėnų naikinimą, dalyvaujant daugeliui regioninių administratorių." (Kuperis sako, kad Turkijos vyriausybė vis kartoja, jog genocido niekada nebuvo. Tačiau po Pirmojo pasaulinio karo Turkijos vyriausybė karo teismuose pripažino, kad organizavo, planavo ir vykdė armėnų genocidą).
Klausimai, susiję su neigėjais
Draudimas
Kai kurios šalys, įskaitant Argentiną[] , Šveicariją ir Urugvajų[] , sukūrė įstatymus, pagal kuriuos baudžiami armėnų genocidą neigiantys asmenys. Prancūzija priėmė įstatymą, pagal kurį armėnų genocido neigimas buvo laikomas nusikaltimu, tačiau vėliau jį atšaukė.
Pirmasis asmuo, kurį teismas pripažino kaltu dėl armėnų genocido neigimo, yra turkų politikas Doğu Perinçekas. Šveicarijos Lozanos apygardos teismas 2007 m. kovo mėn. pripažino jį kaltu. Perinçekas apskundė teismo sprendimą. Turkijos laikraščio "Hurriyet" rašytojas Ferai Tinças sakė: "Manome, kad tokie prieš nuomonės laisvę nukreipti įstatymai yra pavojingi, nes savo šalyje kovojame už minties laisvę". Po teismo sprendimo Perinçekas sakė: "Aš ginu savo teisę į žodžio laisvę".
Skelbimas
Ankaros prekybos rūmai 2005 m. birželio 6 d. žurnalo "TIME Europe" numeryje prie savo mokamos turizmo reklamos pridėjo DVD, kuriame armėnų tauta kaltinama turkų žudymu. Vėliau "Time Europe" atsiprašė, kad leido įtraukti DVD, ir paskelbė penkių Prancūzijos organizacijų pasirašytą laišką, kuriame teigiama, kad DVD yra neteisingi. 2007 m. vasario 12 d. TIME Europe numeryje buvo išspausdintas puslapis, kuriame teigiama, kad armėnų genocidas iš tikrųjų įvyko. Jame taip pat buvo įdėtas prancūzų režisieriaus Laurence'o Jourdano dokumentinio filmo apie genocidą DVD.
Kiti puslapiai, kuriuos reikia perskaityti
- Armėnų genocidas
- Genocidas
- Holokausto neigimas
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra armėnų genocido neigimas?
A: Armėnų genocido neigimas - tai tvirtinimas, kad armėnų genocido nebuvo arba kad tai, kas įvyko, nebuvo genocidas.
K: Kada Osmanų (Kemalistų) vyriausybė bandė atsikratyti dalies armėnų tautybės žmonių imperijoje?
A: Osmanų/Kemalistų vyriausybė 1915-1923 m. bandė atsikratyti kai kurių armėnų tautybės žmonių imperijoje.
K: Kaip Osmanų/Kemalistų vyriausybė bandė atsikratyti kai kurių armėnų tautybės žmonių?
A: Osmanų/Kemalistų vyriausybė bandė atsikratyti kai kurių armėnų tautų, nužudydama nuo 800 000 iki 1 800 000 armėnų, o daugelį kitų privertė palikti savo namus juos perkeliant.
K: Kas yra perkėlimas armėnų genocido kontekste?
A: Armėnų genocido kontekste perkėlimas reiškia armėnų privertimą palikti savo namus.
Klausimas: Ką tvirtina armėnų genocidą neigiantys žmonės?
Atsakymas: Armėnų genocidą neigiantys žmonės tvirtina, kad šie dalykai iš dalies arba niekada neįvyko. Jie taip pat tvirtina, kad Osmanų imperijos valdžia niekada nebandė organizuotai vykdyti genocido prieš armėnų tautą.
Klausimas: Kurios dvi šalys nepripažįsta, kad Osmanų imperijos valdžia bandė atsikratyti visų armėnų tautybės žmonių?
Atsakymas: Jungtinės Amerikos Valstijos ir Turkijos Respublika nepripažįsta, kad Osmanų valdžia bandė atsikratyti visų armėnų tautos atstovų imperijoje.
Klausimas: Kiek armėnų tautybės žmonių buvo nužudyta per armėnų genocidą?
Atsakymas: Per armėnų genocidą buvo nužudyta nuo 800 000 iki 1 800 000 armėnų.
