Sikandaras Lodi — Delio sultonas, Lodi dinastijos valdovas (1489–1517)
Sikandaras Lodi — Delio sultonas ir Lodi dinastijos valdovas (1489–1517): strategas, prekybos rėmėjas, Agros įkūrėjas ir persų poezijos autorius.
Sikandaras Lodi buvo Delio sultonas ir antrasis Lodi dinastijos valdovas po Bahlul Lodi. Jis valdė nuo 1489 m. liepos 17 d. iki 1517 m. lapkričio 21 d. Jo valdymas yra žinomas kaip viena iš paskutinių savo dinastijos konsolidacijos fazių prieš Mogolų invaziją.
Kilimas į valdžią ir šeimos kilmė
Sikandaras Lodi (gimimo metai apytiksliai – XV a. vidurys) buvo Bahlul Lodi sūnus. Jo motina buvo hinduistų auksakalio duktė (istoriniuose šaltiniuose minima kaip Bibi Ambha). Ankstyvoje jaunystėje Sikandaras dalyvavo karinėse kampanijose kartu su tėvu ir įgijo administracinės patirties, todėl po Bahlul mirties jis tęsė Lodi politiką ir stiprino centralią valdžią.
Valdymas, administracija ir ekonomika
Sikandaras Lodi stengėsi centralizuoti šalies valdymą ir užtikrinti viešąją tvarką. Jis skatino žemės ūkio plėtrą, gerino mokesčių surinkimo tvarką ir rėmė prekybą, kad sustiprintų ekonominį pagrindą sultonatui. Sikandaras taip pat rūpinosi infrastruktūra: he inicijavo kanalų, kelių ir miesto plėtros darbus, siekdamas pagerinti derlingumą ir prekybinius ryšius.
Vienas reikšmingų jo sprendimų buvo administracinio centro perkėlimas ir Agros plėtra – Sikandaras Lodi išplėtė ir padėjo formuoti dabartinį Agros miestą, dėl ko Agra vėliau tapo svarbiu politiniu ir kultūriniu centru.
Kariniai žygiai ir teritorinė plėtra
Sikandaras aktyviai plėtė savo valdų ribas. Jis vedė kampanijas prieš regioninius valdovus ir užėmė svarbias tvirtoves bei regionus, tarp jų Gvaljorą ir dalis Biharo. Jo teritorija apėmė plotus nuo Pandžabo iki Rytų Indijos pakraščių, o kartais jo įtakos sfera siekė teritorijas tarp Satludžos upės ir Bundelkhando.
Tuo pat metu jis susidūrė su nuolatiniu vietinių valdovų bei Rajputų pasipriešinimu, o rytinėms sritims (pvz., Bengalijai) pilnai prijungti reikėjo nuolatinių karinių veiksmų ir diplomatinių veiksmų.
Kultūra, religija ir asmenybė
Sikandaras buvo persų literatūros gerbėjas ir pats rašė poeziją slapyvardžiu Gulrukhi. Jis rėmė mokslus, meną ir religinius institutus islamiškoje tradicijoje, remdamas mečetes ir mokyklas.
Dėl religinių klausimų jo politika yra vertinama skirtingai: kai kurie šaltiniai nurodo, kad jis buvo griežtesnis religiniuose sprendimuose nei jo tėvas ir kartais taikė apribojimus tam tikroms induizmo praktikoms; tuo pačiu metu administracijoje ir versle jis bendradarbiavo su įvairių tikėjimų atstovais, kai jiems buvo naudingas valdymui ar ekonomikai.
Mirtis, palaikymas ir paveldas
Sikandaras Lodi mirė 1517 m. lapkričio 21 d. Jis buvo palaidotas Delio Lodi soduose (Lodi Gardens), kur stovi jo paminklas – paprastas, bet architektūriškai reikšmingas mauzoliejus. Po jo mirties sostą paveldėjo sūnus Ibrahim Lodi, kurio valdymas baigėsi 1526 m. pirmuoju Panipato mūšiu ir Lodi dinastijos nuosmukiu prieš Baburą.
Sikandaro Lodi valdymas paliko mišrų, bet reikšmingą palikimą: jis konsolidavo sultonatą, plėtė Agros miestą, stiprino administraciją ir buvo kultūros rėmėjas. Dalis jo veiklos, ypač miesto ir infrastruktūros plėtra, turėjo ilgalaikį poveikį vėlesnei Indijos istorijai.
- Pagrindiniai faktai: valdė 1489–1517 m.; įtvirtino centralią valdžią; plėtojo Agros miestą.
- Kultūra: rašė persų kalba (slapyvardis Gulrukhi) ir rėmė mokslus bei meną.
- Paveldas: mauzoliejus Lodi soduose, indėlis į miesto planavimą ir administracines reformas.
Ieškoti