Simone de Beauvoir (1908–1986) – prancūzų rašytoja, filosofė, feministė

Simone de Beauvoir — prancūzų rašytoja, filosofė ir feministė. Atraskite jos kūrinius („Antroji lytis“, romanai), idėjas ir įtaką moterų teisėms bei moderniajai filozofijai.

Simone de Beauvoir (1908 m. sausio 9 d. – 1986 m. balandžio 14 d.) – prancūzų rašytoja ir filosofė (žmogus, rašantis apie mąstymo būdus). Gimė Paryžiuje, studijavo filosofiją Sorbonoje ir tapo viena žymiausių XX a. intelektualių asmenybių. Ilgą laiką buvo gyvenimo partnerė filosofo Jean‑Paul Sartrė (jų santykiai ir bendradarbiavimas turėjo didelę įtaką jos mąstymui). Simone de Beauvoir gyveno per dvi pasaulines karus ir aktyviai dalyvavo literatūriniame bei politiniame gyvenime iki mirties 1986 m.

Ji rašė romanus (istorijas knygoje), straipsnius apie filosofiją, mąstymą ar gyvenimo būdą, politiką, biografijas (knygas apie kitų žmonių gyvenimą) ir autobiografiją (knygą apie savo gyvenimą). Jos raštuose dera egzistencializmo idėjos, asmeninės pažintys ir socialinė analizė. Be grožinės literatūros, de Beauvoir parašė ir kelias apimtesnes autobiografijų serijas, kuriose aprašė savo vaikystę, jaunystę, intelektualinį gyvenimą ir santykius su Sartre’u.

Žinomiausios jos knygos yra "Ji atvyko pasilikti" ir "Mandarinai". Geriausiai žinomas jos rašinys apie idėjas yra "Antroji lytis", parašytas 1949 m. Jame aprašoma bloga moterų patirtis Europos visuomenėje ir siūloma, kaip būtų galima pagerinti moterų gyvenimą. Svarbiausia knygos tezė glaustai: „Moterimi ne gimstama, o tampama“ – tai reiškia, kad moteriškumas daugiausia yra socialiai ir kultūriškai formuojamas, o ne vien biologinis dalykas.

Gyvenimas ir veikla

Simone de Beauvoir užaugo vidutinio turto šeimoje ir nuo jaunumės buvo gabanti mokslams. Ji tapo viena iš nedaugelio moterų, kurios tuo metu išlaikė aukštojo mokslo egzaminus (agrégation) filosofijoje. Po studijų dirbo mokytoja, o vėliau visą gyvenimą buvo aktyvi rašytoja, intelektualė ir visuomenės kritikė.

Pagrindinės idėjos ir indėlis

De Beauvoir plėtojo egzistencializmo idėjas taikydama jas lyčių studijoms. Jos darbuose dažnai nagrinėjama laisvė, atsakomybė, kitosios (angl. otherness) problema ir socialinės normos, kurios riboja individų veiksmus. „Antroji lytis“ tapo vienu pagrindinių tekstų antrosios bangos feministei, nes aiškiai atskleidžia, kaip socialinės institucijos, kultūra ir tradicijos formuoja moterų rolę ir laisvę.

Svarbiausi darbai

• Antroji lytis (Le Deuxième Sexe, 1949) – esminis filosofinis ir socialinis tyrimas apie moteriškumą.
• Ji atvyko pasilikti (L'Invitée, 1943) – romanas, kuriame nagrinėjami asmeniniai ir egzistenciniai santykiai.
• Mandarinai (Les Mandarins, 1954) – romanas, už kurį ji pelnė Prix Goncourt; veikėjai ir jų problemos atspindi pokario intelektualų pasaulį.
• Keli autobiografiniai tomai – rašė apie savo gyvenimą, vaikystę, jaunystę ir brandą, atskleisdamas tiek asmeninę panoramą, tiek savo intelektualinius pasirinkimus.

Politika, aktyvizmas ir kritika

De Beauvoir buvo socialiai aktyvi: kritikavo patriarchalines sistemas, rėmė moterų teises ir dalyvavo diskusijose apie socialinį teisingumą bei kolonializmą. Jos veikla ir raštai prisidėjo prie įstatymų pokyčių ir platesnio visuomenės supratimo apie lyčių nelygybę. Tačiau ji taip pat sulaukė kritikos – kai kurie tyrėjai teigia, kad jos analizė pernelyg universalizuoja moterų patirtis ir nepakankamai atsižvelgia į klasės, rasės ar kitų skirtumų įtaką.

Palikimas

Simone de Beauvoir palikimas – platus: ji padėjo suformuoti modernią feministinę teoriją, įkvėpė daugybę aktyvisčių ir mąstytojų bei liko viena įtakingiausių XX a. intelektualių figūrų. Jos tekstai ir šiandien skaitomi universitetuose, feministiniuose judėjimuose ir tarp plačiosios skaitytojų auditorijos. Jos idėjos apie laisvę, asmeninę atsakomybę ir socialinę formaciją toliau provokuoja diskusijas ir tyrimus.

Paieška pagal raidę