Sofoklis
Sofoklis (497 m. pr. m. e., 496 m. pr. m. e. arba 495 m. pr. m. e. - 406 m. pr. m. e.) - senovės graikų rašytojas, parašęs daugiau kaip 100 pjesių, kaip teigia Suda. Tik septynios jo tragedijos išliko išbaigtos. Sofoklis buvo antrasis iš trijų didžiausių Senovės Graikijos tragedijų rašytojų, kiti buvo Eskilas ir Euripidas.
Garsiausios Sofoklio tragedijos - tai tragedijos apie Edipą ir Antigonę, kurios dažnai vadinamos Tėbų pjesėmis. Kiekviena pjesė priklausė skirtingai tetralogijai (keturių pjesių rinkiniui), kurios kitos dalys dabar yra prarastos.
Romėniškas Sofoklio biustas
Marmurinis poeto, galbūt Sofoklio, reljefas
Gyvenimas
Sofoklio sūnus Sofilas buvo turtingas Atikos Kolono Hipijaus kaimo bendruomenės, kuri vėliau tapo jo pjesių veiksmo vieta, narys. Tikriausiai jis ten ir gimė. Jis gimė likus keleriems metams iki Maratono mūšio 490 m. pr. m. e.: tikslūs metai neaiškūs, nors labiausiai tikėtina, kad 497/6. Pirmąją didžiąją pjesę Sofoklis parašė 468 m. pr. m. e., kai Dionizijų teatro konkurse laimėjo pirmąją vietą už Atėnų dramos meistrą Eskilą. Pasak Plutarcho, pergalė pasiekta neįprastomis aplinkybėmis.
Išlikę žaidimai
- Tėbų pjesės (Edipo ciklas):
- Antigonė
- Karalius Edipas (Oidipus Rex arba Oidipus Tyrannos)
- Edipas prie Kolono
- Ajax
- Trachiniae
- Electra
- Filoktetas
Edipo istorija
"Edipo karaliaus" pagrindinis veikėjas yra Edipas.
Tėvai Laijus ir Jokasta suplanavo Edipo mirtį, kad jis neišsipildytų pranašystės. Tarnas perduoda kūdikį bevaikei porai, kuri jį įsivaikina nežinodama jo istorijos.
Galiausiai Edipas sužino apie Delfų orakulo pranašystę, kad jis nužudys savo tėvą ir ves savo motiną. Jis manė, kad tai reiškia jo įvaikintus tėvus. Jis pabėga, kad išvengtų savo likimo. Kryžkelėje Edipas sutinka vyrą, lydimą tarnų; Edipas ir vyras susiginčija, ir Edipas nužudo vyrą. Šis vyras buvo jo tėvas Laijus, nors tuo metu niekas, išskyrus dievus, to nežinojo.
Išsprendęs sfinkso mįslę, Edipas tampa Tėbų valdovu ir veda našle likusią karalienę, savo motiną Jokastą. Taip sukuriama scena siaubui. Paaiškėjus tiesai, Jokasta nusižudo, Edipas užsimerkia ir palieka Tėbus, o vaikams belieka patiems išsiaiškinti rezultatus.
Romane "Edipas Kolone" ištremtasis Edipas ir jo dukterys Antigonė bei Ismenė atvyksta į Kolono miestą, kur susiduria su Atėnų karaliumi Tesėju. Edipas miršta, o tarp jo sūnų Polineiko ir Eteoklio prasideda nesutarimai.
"Antigonės" veikėja yra Edipo duktė. Antigonė turi rinktis: leisti savo broliui Polineiksui likti nepalaidotam už miesto sienų, kad jį nusiaubtų laukiniai žvėrys, arba palaidoti jį ir susidurti su mirtimi.
Karalius Kreonas uždraudė palaidoti Polineiką, nes jis buvo miesto išdavikas. Antigonė nusprendžia palaidoti jo kūną ir susidurti su savo veiksmų pasekmėmis. Kreonas nuteisia ją mirti. Galiausiai Kreonui pavyksta įtikinti Antigonę išlaisvinti nuo bausmės, tačiau jo sprendimas būna per vėlyvas ir Antigonė nusižudo. Dėl jos mirties nusižudo dar du karaliui Kreonui artimi žmonės: sūnus Haemonas, ketinęs vesti Antigonę, ir žmona, kuri nusižudo netekusi vienintelio likusio gyvo sūnaus.
Tokiose tragedijose vyrauja likimo tema, kurios neįmanoma išvengti. Draudžiamas veiksmas padaromas nekaltai, o jo pasekmės negailestingos.
Susiję puslapiai
- Senovės Graikijos teatras
