Likimas (lemtis): apibrėžimas, fatalizmas, mitai ir pranašystės

Atraskite likimo (lemties) sampratą, fatalizmo ir mitų ištakas bei pranašysčių vaidmenį kultūroje — nuo graikų dievų iki astrologijos ir literatūros.

Likimas arba lemtis – tai idėja, kad ateitis jau yra kažkaip nustatyta arba suplanuota, net jei žmonės nežino, kas jiems nutiks. Beveik visose kultūrose egzistuoja idėjos apie tai, jog žmogaus gyvenimo kelias gali būti „iš anksto nulemtas“. Ši sąvoka apima įvairius požiūrius: nuo visiško nulemtumo (fatalizmo) iki nuostatų, kad žmonės turi laisvą valią veikti ir keisti savo likimą.

Apibrėžimas ir skirtumai

Terminas „likimas“ naudojamas skirtingai priklausomai nuo konteksto. Jis gali reikšti:

• Dievišką arba mitologinį nulemtumą – idėją, kad dievai arba antgamtinės jėgos nurodo žmogaus gyvenimo įvykius.
• Priežastinį determinismą – filosofinį principą, kad visi įvykiai turi priežastis ir todėl ateitis yra nulemta ankstesnių priežasčių.
• Asmeninę lemtį – tikėjimą, kad tam tikri gyvenimo etapai ar svarbūs įvykiai yra neišvengiami arba numatyti.

Fatalizmas ir laisva valia

Fatalizmas – tai pažiūra, kad žmonių likimai yra nulemti ir kad pastangos keisti situaciją yra beprasmės. Žmonės, išgyvenantys ilgalaikes sunkias situacijas, kartais linkę manyti, kad jų nelaimės yra likimo valdomos, ir todėl jaučiasi bejėgiai. Priešingas požiūris – tai tikėjimas laisva valia: kad drąsa, pastangos ir pasirinkimai leidžia žmonėms daryti įtaką savo gyvenimui ir „įveikti“ nepalankias aplinkybes.

Filosofijoje nagrinėjami įvairūs santykiai tarp determinizmo ir laisvos valios. Kai kurie teigia, kad deterministinė pasaulė nėra suderinama su tikra laisva valia, kiti – jog galima suderinti abi idėjas (kompatibilizmas).

Mitai, pranašystės ir simboliai

Graikų mitologijoje buvo trys likimai (Moirai) – tai trys deivės, kurios kontroliavo žmogaus gyvybės siūlą: kada jis gims, kaip gyvens ir kada bei kaip mirs. Tokie mitologiniai vaizdiniai atspindi senovinį žmonių poreikį paaiškinti nenuspėjamą gyvenimo eigą ir mirties neišvengiamumą.

Daugelis kultūrų turi savo pranašų, orakulų, vizijų ir pranašysčių tradicijas. Pranašystės dažnai suteikdavo moralinį arba socialinį pagrindą sprendimams ir ritualams, o mitai – buvo priemonė perduoti kolektyvinę patirtį apie likimą ir atsakomybę.

Likimo „skaitymas“: būdai ir praktikos

Žmonės įvairiais laikais bandė „sužinoti“ savo likimą arba gauti nurodymų ateičiai. Praktiškai tai atlikta įvairiais būdais:

• Kartais bandyta išskaityti likimą iš žvaigždžių – tai vadinama astrologija). Astrologija tvirtina, kad planetų ir žvaigždžių padėtys gali daryti įtaką žmogaus charakteriui ir gyvenimo įvykiams.
• Kitos tradicijos kreipdavosi į magijos arba dvasininkų pagalbą – pavyzdžiui, šamanai arba vietiniai magai.
• Senovės graikai dažnai eidavo į Delfus klausti orakulo, kuris tariamai tarpininkavo tarp dievų ir žmonių.
• Yra ir kitų divinacijos formų: kortų metimas, runos, švarių ženklų skaitymas, svajonių interpretacijos, paukščių arba gyvūnų elgesio stebėjimas.

Likimas literatūroje, mene ir muzikoje

Beveik visų šalių ir laikotarpių literatūroje - nuo graikų tragedijos (pvz. „Edipas Reksas“) iki Šekspyro (pvz., „Makbetas") ir rusų literatūros - yra daugybė nuorodų į likimą. Šios kūrinių temos dažnai nagrinėja likimo ir laisvos valios konfliktą, pranašysčių savalaikiškumą bei žmogaus reakcijas į išankstinius perspėjimus.

Kompozitoriai taip pat dažnai bandė išreikšti likimą muzikoje. L. van Beethovenas galvojo apie likimą, kai rašė Penktąją simfoniją (taip pat simbolizuodamas traktuotą „likimo motyvą“), o P. Čaikovskis - Šeštąją simfoniją prieš pat savižudybą. Muzika leidžia perteikti neapibrėžtumo, neišvengiamumo ar tragedijos nuotaikas, kurių kalba žodžiais nebūna pakankama.

Šiuolaikiniai moksliniai ir psichologiniai požiūriai

Šiuolaikinėje mąstysenoje likimas dažnai vertinamas kritiškai arba kaip kultūrinis reiškinys. Gamta mokslas ir socialiniai mokslai pabrėžia priežastinį ryšį, tikimybes ir atsitiktinumą. Psichologijoje pastebima, kad tikėjimas likimu gali turėti įvairių pasekmių:

• Teigiamas poveikis: kai kam tikėjimas likimu suteikia prasmės, ramybės ar moralinių gairių.
• Neigiamas poveikis: fatalizmas gali mažinti motyvaciją keisti gyvenimo sąlygas ir ieškoti sprendimų.

Daugelyje sričių egzistuoja balansas: pripažinant, kad tam tikri reiškiniai priklauso nuo išorinių veiksnių, tuo pačiu rekomenduojama ugdyti gebėjimą priimti sprendimus ir pradėti veikti savo labui.

Mitai apie pranašystes ir jų rizikos

Pranašystės dažnai susijusios su netikslumais, interpretacijomis ir manipuliacija. Keletas dažniausių mitų:

• „Pranašystė visada tiksli“ – iš tikrųjų daug pranašysčių yra dviprasmiškos ir interpretuojamos po įvykio.
• „Pranašystė negali būti pakeista“ – kai kurios tradicijos tartum skelbia, kad pranašystės prognozės gali būti iš dalies pakeistos veiksmais ar ritualais.
• „Tik vienas teisingas likimas“ – realybėje žmonės dažnai susiduria su pasirinkimais, o išorinės aplinkybės gali keistis.

Praktiniai patarimai

Jei susiduriate su jausmu, kad jūsų gyvenimas yra „iš anksto nulemtas“ ir jaučiate bejėgiškumą:

• Peržiūrėkite, ką galite pakeisti savo kasdieniame gyvenime – mažais žingsniais keisti įpročius galima daug pasiekti.
• Kreipkitės pagalbos – draugai, šeima, psichologai gali padėti susidoroti su fatalizmo jausmais.
• Kritinis mąstymas – vertinkite pranašystes ar astrologines prognozes atsargiai ir atsižvelkite į tai kaip į simbolinę ar pramoginę informaciją, o ne neišvengiamą nurodymą.

Taip pat žr:

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra likimas arba lemtis?

K: Kaip kai kurie žmonės vertina savo likimą?

K: Kas buvo trys likimai graikų mitologijoje?

K: Kaip senovės kultūros žmonės bandė perskaityti savo likimą?

K: Ar įvairių šalių ir laikotarpių literatūroje yra nuorodų į likimą?

Klausimas: Ar kompozitoriai gali išreikšti likimą muzikoje?

Paieška pagal raidę