Eskilas (525 m. pr. m. e. – 456 m. pr. m. e.) buvo vienas ryškiausių senovės Graikijos dramatikos kūrėjų ir laikomas ankstyviausiu iš trijų didžiųjų graikų tragikų. Jis parašė apie 70–90 pjesių, iš kurių pilnai išliko tik šešios tragedijos. Kiti du didieji tragedijų autoriai yra Sofoklis ir Euripidas.

Gyvenimas ir socialinis kontekstas

Manoma, kad Eskilas gimė Attikos regione, netoli Eleusio, ir gyveno laikotarpiu, kai Atėnai tapo politiniu ir kultūriniu regiono centru. Jis dalyvavo kariuomenės veiksmuose prieš Persijos imperiją: pats patyrė karo patirtį, todėl jo pjesė Persai yra ne tik literatūrinis kūrinys, bet ir vertingas istorinis šaltinis apie persų invaziją į Graikiją. Tradiciškai priskiriama, kad Eskilas dalyvavo Maratono mūšyje ir kituose susirėmimuose; ant jo kapo (pagal vienus šaltinius) pabrėžiama būtent jo dalyvavimo pergalėje prie Maratono mūšio reikšmė, o apie jo pjeses kapas nieko nekonektuoja.

Kūryba ir dramatikos inovacijos

Aristotelis ir vėlesni literatūros tyrinėtojai pabrėžė Eskilo vaidmenį dramos formos vystymesi. Jis įvedė svarbių naujovių:

  • antrasis aktorius (deuteragonistas) – personažai pradėjo ne tik kalbėti su choru, bet ir tarpusavyje, todėl galėjo vystytis dialoginė drama ir sudėtingesnė siužetinė struktūra;
  • plėtojo tragedijų struktūrą, dažnai naudodamas trilogijas ir teminius ryšius tarp atskirų pjesių;
  • išplėtė choro vaidmenį – choras išlaikė svarbią estetinę ir komentacinę funkciją, tuo pačiu trukmė ir santykis tarp choralinių ir dialoginių dalių keitėsi;
  • taisė sceninį įvaizdį: tobulino kaukės, kostiumus, scenografijos elementus ir choreografiją, taip stiprindamas ritualinį bei sakralinį tragedijos pobūdį.

Jo temos dažnai susijusios su dievų ir žmonių santykiu, teisingumu, likimu, kerštu ir moralinėmis dilemomomis. Eskilo stilistikai būdingi didingas, kartais oratorinis stilius ir plačios, mitologinės siužetų apimtys.

Išlikusios pjesės

Nors dauguma jo kūrinų prarasta, literatūroje iki šių dienų išliko šešios tragedijos (vienos autoriaus tapatybė kartais svarstoma):

  • Persai – unikali tragedija, skirta šiuolaikinei istorijai ir kariniams įvykiams;
  • Septyni prieš Tėbus (Seven Against Thebes) – apie konfliktus dėl valdžios ir šeimos tragediją;
  • Agamemnonas, Choephori (Aukotojos) ir Eumenidės – trys pjesės, sudarančios Orestėją, kuri laikoma pirmąja išlikusia dramatiška trilogija;
  • Prometėjas sukankintas (Prometheus Bound) – priskiriama Eskilui, tačiau šios pjesės autoriaus klausimas tarp mokslininkų vis dar diskutuojamas.

Be tragedijų, Eskilas kūrė ir satyrų pjeses bei choralinius kūrinius, tačiau jos nepasiekė mūsų laiko.

Pripažinimas, įtaka ir mirtis

Eskilas buvo daugybę kartų premiuotas Atėnų teatrinėse varžytuvėse (pvz., prie Dijoško švenčių), o jo repertuaras turėjo didelę įtaką vėlesniems dramatikams — tiek Sofokliui, tiek Euripidui. Jo kūryba formavo vakarų tragedijos kanoną ir tapo svarbiu šaltiniu tiek literatūros, tiek istorijos tyrimams.

Apie jo mirtį yra keli pasakojimai: pagal vieną legendą Eskilas mirė Sicilijos mieste Geloje, kai erelis, manydamas, kad jo galvoje esantis kiaušinis yra akmuo, numetė vėžlį ant poeto galvos; šis pasakojimas greičiau folklorinis negu istorinis. Iš tiesų dažniausiai fiksuojama, kad jis mirė apie 456 m. pr. m. e.

Reikšmė istorijai ir kultūrai

Eskilas yra svarbus ne tik kaip literatūros kūrėjas, bet ir kaip kultūrinės atminties liudininkas: pjesė Persai– tiesioginis pavyzdys, kaip dramatika gali atspindėti ir komentuoti šių laikų politinius bei karininius įvykius. Nors daug gerojo jo palikimo prarasta, išlikusios pjesės liudija apie didžiulį originalumą ir kūrybinį indėlį į Vakarų dramos raidą.