Eskilas (525–456 m. pr. m. e.) – vienas trijų didžiųjų graikų tragikų

Eskilas (525–456 m. pr. m. e.) – vienas trijų didžiųjų graikų tragikų. Sužinokite apie jo gyvenimą, išlikusias tragedijas ir karo tematiką garsioje pjese „Persai“.

Eskilas (525 m. pr. m. e. – 456 m. pr. m. e.) buvo vienas ryškiausių senovės Graikijos dramatikos kūrėjų ir laikomas ankstyviausiu iš trijų didžiųjų graikų tragikų. Jis parašė apie 70–90 pjesių, iš kurių pilnai išliko tik šešios tragedijos. Kiti du didieji tragedijų autoriai yra Sofoklis ir Euripidas.

Gyvenimas ir socialinis kontekstas

Manoma, kad Eskilas gimė Attikos regione, netoli Eleusio, ir gyveno laikotarpiu, kai Atėnai tapo politiniu ir kultūriniu regiono centru. Jis dalyvavo kariuomenės veiksmuose prieš Persijos imperiją: pats patyrė karo patirtį, todėl jo pjesė Persai yra ne tik literatūrinis kūrinys, bet ir vertingas istorinis šaltinis apie persų invaziją į Graikiją. Tradiciškai priskiriama, kad Eskilas dalyvavo Maratono mūšyje ir kituose susirėmimuose; ant jo kapo (pagal vienus šaltinius) pabrėžiama būtent jo dalyvavimo pergalėje prie Maratono mūšio reikšmė, o apie jo pjeses kapas nieko nekonektuoja.

Kūryba ir dramatikos inovacijos

Aristotelis ir vėlesni literatūros tyrinėtojai pabrėžė Eskilo vaidmenį dramos formos vystymesi. Jis įvedė svarbių naujovių:

• antrasis aktorius (deuteragonistas) – personažai pradėjo ne tik kalbėti su choru, bet ir tarpusavyje, todėl galėjo vystytis dialoginė drama ir sudėtingesnė siužetinė struktūra;
• plėtojo tragedijų struktūrą, dažnai naudodamas trilogijas ir teminius ryšius tarp atskirų pjesių;
• išplėtė choro vaidmenį – choras išlaikė svarbią estetinę ir komentacinę funkciją, tuo pačiu trukmė ir santykis tarp choralinių ir dialoginių dalių keitėsi;
• taisė sceninį įvaizdį: tobulino kaukės, kostiumus, scenografijos elementus ir choreografiją, taip stiprindamas ritualinį bei sakralinį tragedijos pobūdį.

Jo temos dažnai susijusios su dievų ir žmonių santykiu, teisingumu, likimu, kerštu ir moralinėmis dilemomomis. Eskilo stilistikai būdingi didingas, kartais oratorinis stilius ir plačios, mitologinės siužetų apimtys.

Išlikusios pjesės

Nors dauguma jo kūrinų prarasta, literatūroje iki šių dienų išliko šešios tragedijos (vienos autoriaus tapatybė kartais svarstoma):

• Persai – unikali tragedija, skirta šiuolaikinei istorijai ir kariniams įvykiams;
• Septyni prieš Tėbus (Seven Against Thebes) – apie konfliktus dėl valdžios ir šeimos tragediją;
• Agamemnonas, Choephori (Aukotojos) ir Eumenidės – trys pjesės, sudarančios Orestėją, kuri laikoma pirmąja išlikusia dramatiška trilogija;
• Prometėjas sukankintas (Prometheus Bound) – priskiriama Eskilui, tačiau šios pjesės autoriaus klausimas tarp mokslininkų vis dar diskutuojamas.

Be tragedijų, Eskilas kūrė ir satyrų pjeses bei choralinius kūrinius, tačiau jos nepasiekė mūsų laiko.

Pripažinimas, įtaka ir mirtis

Eskilas buvo daugybę kartų premiuotas Atėnų teatrinėse varžytuvėse (pvz., prie Dijoško švenčių), o jo repertuaras turėjo didelę įtaką vėlesniems dramatikams — tiek Sofokliui, tiek Euripidui. Jo kūryba formavo vakarų tragedijos kanoną ir tapo svarbiu šaltiniu tiek literatūros, tiek istorijos tyrimams.

Apie jo mirtį yra keli pasakojimai: pagal vieną legendą Eskilas mirė Sicilijos mieste Geloje, kai erelis, manydamas, kad jo galvoje esantis kiaušinis yra akmuo, numetė vėžlį ant poeto galvos; šis pasakojimas greičiau folklorinis negu istorinis. Iš tiesų dažniausiai fiksuojama, kad jis mirė apie 456 m. pr. m. e.

Reikšmė istorijai ir kultūrai

Eskilas yra svarbus ne tik kaip literatūros kūrėjas, bet ir kaip kultūrinės atminties liudininkas: pjesė Persai– tiesioginis pavyzdys, kaip dramatika gali atspindėti ir komentuoti šių laikų politinius bei karininius įvykius. Nors daug gerojo jo palikimo prarasta, išlikusios pjesės liudija apie didžiulį originalumą ir kūrybinį indėlį į Vakarų dramos raidą.

Spektakliai

Graikų dramos pradžia - dievų, daugiausia vyno dievo Dioniso, šventės. Eskilo laikais dramos varžybos tapo pavasarį vykstančių miesto Dionizijų dalimi. Festivalis prasidėdavo atidarymo eisena, vėliau - berniukų, dainuojančių ditirambus, varžybomis ir galiausiai dviem dramos varžybomis. Pirmajame konkurse trys dramaturgai pristatė po tris tragiškas pjeses, o po to - trumpesnę komediją. Po to vyko antrasis konkursas, kuriame dalyvavo penki komedijų autoriai, o abiejų konkursų nugalėtojus išrinko teisėjų grupė.

Eskilas per savo gyvenimą dalyvavo daugelyje šių konkursų. Išliko tik šešios tragedijos: Persai", "Septyni prieš Tėbus", "Supriešintojai" ir trilogija "Oresteja", kurią sudaro trys tragedijos: "Agamemnonas", "Vargdieniai" ir "Eumenidės". Taip pat yra pjesė "Prometėjas surištas", tačiau ją tikriausiai parašė kas nors kitas. Visos išlikusios pjesės laimėjo pirmąją premiją miesto Dionisijų festivalyje. Vienoje knygoje "Aleksandrinis gyvenimas apie Eskilą" rašoma, kad jis 13 kartų laimėjo pirmąją miesto Dionisijų premiją. Sofoklis iš 120 savo pjesių laimėjo 18 kartų, o Euripidas iš maždaug 90 pjesių laimėjo tik penkis kartus.

• Persai (472 m. pr. m. e.)
• Septyni prieš Tėbus (Hepta epi Thebas) (467 m. pr. m. e.)
• Supliantai (Hiketidės) (463 m. pr. Kr.?)
• Trijų pjesių ciklas "Oresteja" (458 m. pr. m. e.)
• Agamemnonas
• Gėrio nešėjai (Choephoroi)
• Eumenidai

Šiuolaikinis Dioniso teatro Atėnuose, kuriame buvo rodomos daugelis Eskilo pjesių, paveikslas

Įtaka graikų dramai ir kultūrai

Kai Eskilas pradėjo rašyti, teatras buvo naujas. Kai kurie dramaturgai, pavyzdžiui, Tespisas, padidino aktorių skaičių, kad galėtų įtraukti aktorių, kuris galėtų kalbėtis su choru. Eskilas pridėjo antrąjį aktorių, todėl atsirado daugiau dramos, o choras tapo mažiau svarbus. Sakoma, kad jis pirmasis pradėjo naudoti skenografiją, arba scenos dekoracijas, nors Aristotelis teigė, kad pirmasis tai padarė Sofoklis. Be to, Eskilas į kostiumus įtraukė daugiau detalių ir liepė aktoriams avėti batus ant platformos, vadinamus cothurni, kad žiūrovai juos geriau matytų. Kai per pirmąjį "Eumenidžių" spektaklį į sceną įžengė furijų choras, jų išvaizda buvo tokia bauginanti, kad nuo jų alpdavo maži vaikai, šlapindavosi seni vyrai, o nėščios moterys pradėdavo gimdyti.

Jo pjesės parašytos griežtu graikų dramos stiliumi. Jos buvo parašytos eilėraščiais, o scenoje nebuvo galima naudoti smurto. Pjesių veiksmas turėjo vykti atokiau nuo įprasto Atėnų gyvenimo - jose turėjo būti pasakojama apie dievus arba, pavyzdžiui, "Persų" veiksmas turėjo vykti tolimoje vietoje. Eskilo kūryboje daug moralinių ir religinių akcentų. Spektakliuose "Oresteja" buvo kalbama apie žmogaus padėtį visatoje dievų atžvilgiu, dievų įstatymus ir dievų bausmes.

Praėjus penkiasdešimčiai metų po Eskilo mirties, komiškasis dramaturgas Aristofanas pagyrė jį "Varlėse". Pjesės veikėjas Eskilas sako, kad jo Septyni prieš Tėbus "privertė visus jį stebinčius žmones pamilti karingumą" (1022 eilutė); su savo Persais jis sako, kad "išmokė atėniečius visada trokšti nugalėti savo priešus" (1026-7 eilutė). Jis sako, kad jo pjesės padėjo atėniečiams būti drąsiems ir doriems (1039 ir tolesnės eilutės).

Oresto, pagrindinio Eskilo trilogijos "Orestėja" veikėjo, mozaika

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas buvo Eskilas?

K: Kiek pjesių parašė Eskilas?

K: Kiek Eskilo tragedijų išliko užbaigtos?

K: Kas buvo trys didžiausi graikų tragedijų rašytojai?

K: Ką Aristotelis sakė apie Eskilo pjeses?

K: Apie ką buvo viena iš Eskilo pjesių?

K: Kas buvo užrašyta ant Eskilo kapo?

Paieška pagal raidę