Aischilas

Ankstyvasis gyvenimas

Eskilas gimė apie 525 m. pr. m. e. mažame miestelyje Eleusis, esančiame maždaug už 27 km į šiaurės vakarus nuo Atėnų. Ši data nustatyta skaičiuojant keturiasdešimt metų atgal nuo jo pirmosios pergalės Didžiosiose Dionisijose. Jo šeima buvo turtinga, o tėvas Euforionas priklausė Eufatridams, senovės Atikos diduomenei. Pausanijas rašė, kad Eskilas dirbo vynuogyne, kol jį miegantį aplankė dievas Dionisas. Dievas liepė jam parašyti pirmąsias tragedijas. Pirmoji jo pjesė buvo suvaidinta 499 m. pr. m. e., kai jam buvo tik 26 metai.

Persų karai

490 m. pr. m. e. Darijaus vadovaujama persų kariuomenė išsilaipino Graikijoje ir bandė ją užimti. Eskilas ir jo brolis Kynegeiras prisijungė prie kariuomenės iš Atėnų ir kovėsi su persais Maratono mūšyje. Atėniečiams pavyko nugalėti daug didesnę persų kariuomenę. Šis mūšis, sustabdęs Darijų, buvo švenčiamas visuose Graikijos miestuose-valstybėse. Mūšyje žuvo Kynegeiras. 480 m. pr. m. e. Persijos karalius Kserksas I bandė užimti Graikiją. Eskilas kovėsi su jais Salamino mūšyje ir 479 m. pr. m. e. Platėjos mūšyje. Seniausios išlikusios jo pjesės "Persai", pastatytos 472 m. pr. m. e., veiksmas vyksta Salamino mūšio metu. Ši pjesė laimėjo pirmąją vietą Dionisijų festivalyje.

Eleusino misterijos

Eskilas buvo vienas iš daugelio graikų, prisijungusių prie Eleusino misterijų. Tai buvo religinis Demetros kultas, įsikūręs jo gimtajame Eleusio mieste. Grupės nariai mokėsi mistinių ir slaptų žinių. Nariai buvo prisiekę mirties bausme niekam nieko nepasakoti apie Misterijas. Aristotelis rašė, kad kai kurie žmonės manė, jog Jeschilas scenoje parodė kai kurias kulto paslaptis. Kiti rašytojai pasakojo, kad įsiutusi minia bandė vietoje nužudyti Eskilą, bet jis pabėgo. Vėliau Eskilas sakė nežinojęs, kad parodė kokią nors paslaptį. Nuo mirties jį išgelbėjo tik drąsi tarnyba Persijos karuose.

Vėlesnis gyvenimas

470 m. pr. m. e. Eskilas du kartus keliavo į Siciliją. Jį pakvietė Sirakūzų, didelio graikų miesto rytinėje salos dalyje, tironas Hieronas. Vienos iš šių kelionių metu jis parašė "Etnos moteris" Hierono įkurto miesto garbei. Jis taip pat perrašė savo "Persus". Iki 473 m. pr. m. e. Eskilas buvo kasmetinis Dionisijų favoritas ir beveik kiekviename konkurse laimėdavo pirmąją vietą. 458 m. pr. m. e. jis paskutinį kartą grįžo į Siciliją, aplankė Gelos miestą, kur 456 arba 455 m. pr. m. e. mirė. Sakoma, kad jį užmušė vėžlys, kuris nukrito iš dangaus, kai jį numetė erelis. Šis pasakojimas tikriausiai tėra legenda. Atėniečiai taip gerbė Eskilo kūrybą, kad po jo mirties jo tragedijos buvo vienintelės, kurias buvo leidžiama iš naujo inscenizuoti būsimuose konkursuose. Jo sūnūs Euforionas ir Ejonas bei sūnėnas Filoklis taip pat rašė pjeses.

Spektakliai

Graikų dramos pradžia - dievų, daugiausia vyno dievo Dioniso, šventės. Eskilo laikais dramos varžybos tapo pavasarį vykstančių miesto Dionizijų dalimi. Festivalis prasidėdavo atidarymo eisena, vėliau - berniukų, dainuojančių ditirambus, varžybomis ir galiausiai dviem dramos varžybomis. Pirmajame konkurse trys dramaturgai pristatė po tris tragiškas pjeses, o po to - trumpesnę komediją. Po to vyko antrasis konkursas, kuriame dalyvavo penki komedijų autoriai, o abiejų konkursų nugalėtojus išrinko teisėjų grupė.

Eskilas per savo gyvenimą dalyvavo daugelyje šių konkursų. Išliko tik šešios tragedijos: Persai", "Septyni prieš Tėbus", "Supriešintojai" ir trilogija "Oresteja", kurią sudaro trys tragedijos: "Agamemnonas", "Vargdieniai" ir "Eumenidės". Taip pat yra pjesė "Prometėjas surištas", tačiau ją tikriausiai parašė kas nors kitas. Visos išlikusios pjesės laimėjo pirmąją premiją miesto Dionisijų festivalyje. Vienoje knygoje "Aleksandrinis gyvenimas apie Eskilą" rašoma, kad jis 13 kartų laimėjo pirmąją miesto Dionisijų premiją. Sofoklis iš 120 savo pjesių laimėjo 18 kartų, o Euripidas iš maždaug 90 pjesių laimėjo tik penkis kartus.

• Persai (472 m. pr. m. e.)
• Septyni prieš Tėbus (Hepta epi Thebas) (467 m. pr. m. e.)
• Supliantai (Hiketidės) (463 m. pr. Kr.?)
• Trijų pjesių ciklas "Oresteja" (458 m. pr. m. e.)
• Agamemnonas
• Gėrio nešėjai (Choephoroi)
• Eumenidai

Šiuolaikinis Dioniso teatro Atėnuose, kuriame buvo rodomos daugelis Eskilo pjesių, paveikslas

Įtaka graikų dramai ir kultūrai

Kai Eskilas pradėjo rašyti, teatras buvo naujas. Kai kurie dramaturgai, pavyzdžiui, Tespisas, padidino aktorių skaičių, kad galėtų įtraukti aktorių, kuris galėtų kalbėtis su choru. Eskilas pridėjo antrąjį aktorių, todėl atsirado daugiau dramos, o choras tapo mažiau svarbus. Sakoma, kad jis pirmasis pradėjo naudoti skenografiją, arba scenos dekoracijas, nors Aristotelis teigė, kad pirmasis tai padarė Sofoklis. Be to, Eskilas į kostiumus įtraukė daugiau detalių ir liepė aktoriams avėti batus ant platformos, vadinamus cothurni, kad žiūrovai juos geriau matytų. Kai per pirmąjį "Eumenidžių" spektaklį į sceną įžengė furijų choras, jų išvaizda buvo tokia bauginanti, kad nuo jų alpdavo maži vaikai, šlapindavosi seni vyrai, o nėščios moterys pradėdavo gimdyti.

Jo pjesės parašytos griežtu graikų dramos stiliumi. Jos buvo parašytos eilėraščiais, o scenoje nebuvo galima naudoti smurto. Pjesių veiksmas turėjo vykti atokiau nuo įprasto Atėnų gyvenimo - jose turėjo būti pasakojama apie dievus arba, pavyzdžiui, "Persų" veiksmas turėjo vykti tolimoje vietoje. Eskilo kūryboje daug moralinių ir religinių akcentų. Spektakliuose "Oresteja" buvo kalbama apie žmogaus padėtį visatoje dievų atžvilgiu, dievų įstatymus ir dievų bausmes.

Praėjus penkiasdešimčiai metų po Eskilo mirties, komiškasis dramaturgas Aristofanas pagyrė jį "Varlėse". Pjesės veikėjas Eskilas sako, kad jo Septyni prieš Tėbus "privertė visus jį stebinčius žmones pamilti karingumą" (1022 eilutė); su savo Persais jis sako, kad "išmokė atėniečius visada trokšti nugalėti savo priešus" (1026-7 eilutė). Jis sako, kad jo pjesės padėjo atėniečiams būti drąsiems ir doriems (1039 ir tolesnės eilutės).

Oresto, pagrindinio Eskilo trilogijos "Orestėja" veikėjo, mozaika

Susiję puslapiai

• Senovės Graikijos teatras