Aristofanas
Aristofanas (gimė apie 450/445 m. pr. m. e. - mirė apie 385 m. pr. m. e.) - graikų rašytojas, parašęs 40 pjesių. Tačiau išliko tik 11 jo pjesių. Jis išgarsėjo rašydamas komedijas. Tai buvo kandžios satyros, nukreiptos į garsius to meto žmones ir pernelyg žmogiškas paprastų žmonių silpnybes.
Garsiausioje jo pjesėje "Lizistrata" pasakojama apie grupę moterų, kurios protestuoja prieš karą ir neturi lytinių santykių su savo vyrais, kol karas nesibaigs.
Senovės graikų teatras pirmą kartą buvo pristatytas per Dionizijų šventę, skirtą dievui Dionisui. Įdomu tai, kad Aristofanas ne visada laimėdavo pirmąją vietą. Pjesės, laimėjusios anksčiau už jį, dingo, todėl negalime nieko palyginti.
Aristofanas
Leidimas šmeižtui
George'as Grote'as apie Aristofaną sakė:
"Tikriausiai jau niekada daugiau nebus parodyta visa nevaržomos komedijos galia... be paliovos puolami dievai, institucijos, politikai, filosofai, poetai, privatūs piliečiai... ir net Atėnų moterys".
"[Atėniečiai] su gera nuotaika ir atlaidumu kentė visas patyčias... iš tų demokratinių institucijų, prie kurių jie buvo nuoširdžiai prisirišę... Demokratija buvo pakankamai stipri, kad galėtų pakęsti nedraugiškus kalbas tiek rimtai, tiek juokais.p450/452
Išlikusios pjesės
- Acharėnai (425 m. pr. Kr.) Aristofanas parodo, kad nepasiduos politiniam gąsdinimui. Pjesė išsiskiria absurdišku humoru ir vaizdingu raginimu užbaigti Peloponeso karą
- "Riteriai" (424 m. pr. m. e.) Pjesė yra satyra apie Atėnų socialinį ir politinį gyvenimą ir šmeižikiškas išpuolis prieš karingą populistą Kleoną. Kleonas persekiojo Aristofaną už miesto šmeižtą ankstesnėje pjesėje "Babiloniečiai" (426 m. pr. m. e.: ji neišliko). Aristofanas pažadėjo atkeršyti "Acharniuose", ir būtent "Riteriuose" jis atkeršijo.
- Debesys (originalas 423 m. pr. m. e., išliko nebaigta pataisyta 419-416 m. pr. m. e. versija) Jame šaipomasi iš Sokrato ir klasikinių Atėnų intelektualinių madų. Pirmoji žinoma "idėjų komedija".
- Aristofanas išjuokia teismus, kurie suteikė Kleonui galios pagrindą: "Vapsvos" (422 m. pr. m. e.). Be to, keliose pjesėse pasikartoja jauno vyro ir seno žmogaus tema.
- Taika (pirmoji versija, 421 m. pr. m. e.), likus kelioms dienoms iki dešimties metų Peloponeso karo pabaigos. Pjesė išsiskiria tuo, kad joje švenčiamas grįžimas į gyvenimą kaime. Tačiau pabaiga laiminga ne visiems. Kaip ir visose Aristofano pjesėse, juokelių daug, veiksmas beprotiškai absurdiškas, o satyra žiauri. Atėnų populistinis lyderis Kleonas vėl tampa taikiniu, nors vos prieš kelis mėnesius jis žuvo mūšyje.
- Paukščiai (414 m. pr. m. e.) Fantazija, išsiskirianti paukščių mėgdžiojimu ir giesmėmis.
- Lizistrata (411 m. pr. Kr.) Žinomiausia jo pjesė, dažnai statoma šiuolaikinėmis versijomis. Ši pjesė išsiskiria tuo, kad joje anksti atskleidžiami seksualiniai santykiai vyrų dominuojamoje visuomenėje.
- Thesmophoriazusae (Šventės moterys, pirmoji versija, apie 410 m. pr. m. e.) Atėnų visuomenės parodija, kurioje daugiausia dėmesio skiriama moterų vaidmeniui vyrų dominuojamoje visuomenėje, tokių poetų kaip Euripidas ir Agatonas tuštybei ir begėdiškam paprastų atėniečių vulgarumui.
- Varlės (405 m. pr. m. e.) Pjesė tema "seni būdai geri, nauji blogi". Žabangos" pasakoja apie dievą Dionisą, kuris keliauja į Hadą su savo vergu Ksantiju, protingesniu ir drąsesniu už jį patį, kad prikeltų dramaturgą Euripidą iš numirusiųjų.
- Ecclesiazousae ("Susirinkimo moterys", apie 392 m. pr. m. e.) savo tema panaši į Lizistratą. Didelė dalis komedijos yra susijusi su moterų dalyvavimu politikoje. Šioje pjesėje daug labiau nei Lizistratoje gvildenamos lyčių problemos.
- Plutas (Turtas, antroji versija, 388 m. pr. m. e.) Pjesėje vaidina pagyvenęs Atėnų pilietis Chremilas ir jo vergas. Chremilas save ir savo šeimą pristato kaip dorus, bet neturtingus žmones, kurie nuėjo ieškoti patarimo pas orakulą. Patarimas, kurį jis gauna, - sekti paskui pirmą pasitaikiusį vyrą ir parsivesti jį namo. Pasirodo, kad tas žmogus yra dievas Plutas, kuris, priešingai nei tikėtasi, yra aklas elgeta. Po ilgų ginčų Plutas įtikinamas įeiti į Chremilo namus, kur jam grąžinamas regėjimas. Siužetą galima suprasti taip: dabar turtus gaus tik tie, kurie tam tikru būdu jų nusipelnė.
Susiję puslapiai
- Senovės Graikijos teatras
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Aristofanas?
A: Aristofanas buvo graikų rašytojas, parašęs 40 pjesių, gimęs apie 450/445 m. pr. m. e. ir miręs apie 385 m. pr. m. e.
K: Kiek Aristofano pjesių išliko ištisai?
A: Iš viso išliko tik 11 Aristofano pjesių.
K: Kuo garsus Aristofanas?
A: Aristofanas garsėja komedijų rašymu.
K: Apie ką buvo Aristofano komedijos?
A: Aristofano komedijos - tai kandžios satyros, nukreiptos į garsius to meto žmones ir pernelyg žmogiškas paprastų žmonių silpnybes.
K: Kokia yra garsiausia Aristofano pjesė?
A: Garsiausia Aristofano pjesė yra "Lizistrata", kurioje pasakojama apie grupę moterų, protestuojančių prieš karą ir neturinčių lytinių santykių su savo vyrais, kol karas nesibaigs.
K: Kas buvo Dionisijų šventė ir kur ji buvo rengiama?
A: Dionisijų festivalis buvo dievo Dioniso šventė, o senovės graikų teatras pirmą kartą buvo pristatytas per šio festivalio konkursus.
K: Ar Aristofanas visada laimėdavo pirmąją vietą Dionisijų festivalio konkursuose?
Atsakymas: Ne, Aristofanas ne visada laimėdavo pirmąją vietą Dionisijų festivalio konkursuose. Pjesės, laimėjusios anksčiau už jį, dingo, todėl negalime palyginti.
