Aristofanas — senovės graikų komedijų autorius ir satyrikas
Aristofanas — garsus senovės graikų komedijų autorius ir satyrikas. Sužinokite apie jo 11 išlikusių pjesių, kandžias satyras, politinę kritiką ir „Lizistratą“.
Aristofanas (gimė apie 450/445 m. pr. m. e. – mirė apie 385 m. pr. m. e.) buvo atėnų komedijų autorius, kuriam priskaičiuojama apie 40 parašytų pjesių – iš jų pilnos versijos išliko 11. Jis išgarsėjo rašydamas komedijas, priklausančias vadinamajai senajai komedijai: tai buvo kandžios satyros, nukreiptos tiek į viešojo gyvenimo asmenybes, tiek į paprastų žmonių silpnybes, dažnai naudojant politinę ir socialinę kritiką.
Gyvenimas ir kontekstas
Aristofanas gyveno Atėnuose Periklės epochos ir Peloponės karo metu, todėl jo kūryboje stipriai atsispindi karo ir politinių įvykių tema. Jis dažnai kritikavo demagogus ir įtakingus politinius veikėjus (pvz., savo laiku jis uoliai kritikuodavo Cleoną) ir netgi siūlydavo satyriškus vaizdinius apie intelektualų pasaulį (pjesėje Debesys jis pašiepia sofistus ir vaizduoja Socratą). Aristofano pjesės buvo kuriamos ir rodomos miesto šventėse — ypatingai per Dionizijų šventes, skirtas dievui Dionisui, kur vyko dramaturgų konkursai.
Kūrybos bruožai
- Senosios komedijos forma: aktyvi parabazė (tiesioginis choro kreipimasis į publiką), aistringas choro vaidmuo, muzika, šokiai ir polifonija.
- Politinis ir socialinis aktualumas: daugelis anekdotų ir atskirų scenų buvo orientuoti į konkrečius to meto įvykius ir asmenis.
- Vaizdingas groteskas ir fantazija: Aristofanas mėgo siužetus, kuriuose susipina nereali situacija ir rimta kritika (pvz., moterų pasipriešinimas kare Lizistratoje).
- Vaidybos sąlygos: scenoje dažniausiai dalyvavo choras ir keli aktoriai (trys pagrindiniai), aktoriai naudojo kaukes ir kostiumus, o tekstas jungė kalambūrus, epigonus ir satyrinius epizodus.
Pagrindinės išlikusios pjesės
Išlikusių 11 pjesių temos apima karą, politiką, teismą, kultūrą ir meilę. Tarp žinomiausių yra:
- Acharnians (lietuviškai dažnai verčiama Acharniečiai)
- The Knights (Riteriai)
- The Clouds (Debesys)
- Wasps (Vapsvos)
- Peace (Taika)
- The Birds (Paukščiai)
- Lysistrata (Lizistrata) – ši pjesė pasakoja apie moterų protestą prieš karą, kai jos atsisako lytinių santykių su savo vyrais tol, kol karai nesibaigs)
- Thesmophoriazusae (dažnai verčiama Tesmoforijos)
- Ecclesiazusae (lietuviškai kartais Susirinkusiųjų moterys, angl. The Assemblywomen)
- The Frogs (Varlės)
- Plutus (Plutas arba Turtingumas)
Teatro ir šventės reikšmė
Senovės graikų teatras buvo ne tik pramoga – tai buvo svarbi politinio ir kultūrinio gyvenimo dalis. Pjesės buvo atliekamos didžiųjų švenčių metu (pvz., Dionizijų šventėje), kur vyko dramaturgų konkursai ir publikos diskusijos. Įdomu, kad Aristofanas ne visada laimėdavo pirmąją vietą: konkurentai, kuriems jis pralaimėjo, dažnai išnyko iš istorijos šaltinių, todėl susidaro įspūdis, jog Aristofano kūriniai yra ypač gausiai išlikę – tačiau tai priklauso nuo manuskriptų transliacijos ir atsitiktinumų.
Paveldas
Aristofano pjesės turi didelę literatūrinę ir istorinio šaltinio vertę: jos atskleidžia senovės Atėnų politinį gyvenimą, kasdienybę, kalbos stilių ir sceninės komedijos tradicijas. Dalis jo satyrinių idėjų ir siužetų buvo interpretuojami ir pritaikomi per amžius – nuo renesanso iki XX–XXI a. modernių interpretacijų ir pastatymų. Pjesių išlikimą lėmė rankraščių kopijavimo tradicija, Antikos ir Bizantijos mokslininkų interesas, o vėliau – renesanso ir modernių vertimų bei pastatymų dėka jos pasiekė plačią publiką.
Aristofano kūryboje dera aštrus politinis satyras, meilė teatrui ir žaismingas kalbos valdymas. Todėl jo pjesės, ypač tokios kaip "Lizistrata", išlieka skaitomos ir statomos iki šiol, dažnai interpretuojamos kaip universalios anti karo ir socialinės kritikos istorijos.
Aristofanas
Leidimas šmeižtui
George'as Grote'as apie Aristofaną sakė:
"Tikriausiai jau niekada daugiau nebus parodyta visa nevaržomos komedijos galia... be paliovos puolami dievai, institucijos, politikai, filosofai, poetai, privatūs piliečiai... ir net Atėnų moterys".
"[Atėniečiai] su gera nuotaika ir atlaidumu kentė visas patyčias... iš tų demokratinių institucijų, prie kurių jie buvo nuoširdžiai prisirišę... Demokratija buvo pakankamai stipri, kad galėtų pakęsti nedraugiškus kalbas tiek rimtai, tiek juokais.p450/452
Išlikusios pjesės
- Acharėnai (425 m. pr. Kr.) Aristofanas parodo, kad nepasiduos politiniam gąsdinimui. Pjesė išsiskiria absurdišku humoru ir vaizdingu raginimu užbaigti Peloponeso karą
- "Riteriai" (424 m. pr. m. e.) Pjesė yra satyra apie Atėnų socialinį ir politinį gyvenimą ir šmeižikiškas išpuolis prieš karingą populistą Kleoną. Kleonas persekiojo Aristofaną už miesto šmeižtą ankstesnėje pjesėje "Babiloniečiai" (426 m. pr. m. e.: ji neišliko). Aristofanas pažadėjo atkeršyti "Acharniuose", ir būtent "Riteriuose" jis atkeršijo.
- Debesys (originalas 423 m. pr. m. e., išliko nebaigta pataisyta 419-416 m. pr. m. e. versija) Jame šaipomasi iš Sokrato ir klasikinių Atėnų intelektualinių madų. Pirmoji žinoma "idėjų komedija".
- Aristofanas išjuokia teismus, kurie suteikė Kleonui galios pagrindą: "Vapsvos" (422 m. pr. m. e.). Be to, keliose pjesėse pasikartoja jauno vyro ir seno žmogaus tema.
- Taika (pirmoji versija, 421 m. pr. m. e.), likus kelioms dienoms iki dešimties metų Peloponeso karo pabaigos. Pjesė išsiskiria tuo, kad joje švenčiamas grįžimas į gyvenimą kaime. Tačiau pabaiga laiminga ne visiems. Kaip ir visose Aristofano pjesėse, juokelių daug, veiksmas beprotiškai absurdiškas, o satyra žiauri. Atėnų populistinis lyderis Kleonas vėl tampa taikiniu, nors vos prieš kelis mėnesius jis žuvo mūšyje.
- Paukščiai (414 m. pr. m. e.) Fantazija, išsiskirianti paukščių mėgdžiojimu ir giesmėmis.
- Lizistrata (411 m. pr. Kr.) Žinomiausia jo pjesė, dažnai statoma šiuolaikinėmis versijomis. Ši pjesė išsiskiria tuo, kad joje anksti atskleidžiami seksualiniai santykiai vyrų dominuojamoje visuomenėje.
- Thesmophoriazusae (Šventės moterys, pirmoji versija, apie 410 m. pr. m. e.) Atėnų visuomenės parodija, kurioje daugiausia dėmesio skiriama moterų vaidmeniui vyrų dominuojamoje visuomenėje, tokių poetų kaip Euripidas ir Agatonas tuštybei ir begėdiškam paprastų atėniečių vulgarumui.
- Varlės (405 m. pr. m. e.) Pjesė tema "seni būdai geri, nauji blogi". Žabangos" pasakoja apie dievą Dionisą, kuris keliauja į Hadą su savo vergu Ksantiju, protingesniu ir drąsesniu už jį patį, kad prikeltų dramaturgą Euripidą iš numirusiųjų.
- Ecclesiazousae ("Susirinkimo moterys", apie 392 m. pr. m. e.) savo tema panaši į Lizistratą. Didelė dalis komedijos yra susijusi su moterų dalyvavimu politikoje. Šioje pjesėje daug labiau nei Lizistratoje gvildenamos lyčių problemos.
- Plutas (Turtas, antroji versija, 388 m. pr. m. e.) Pjesėje vaidina pagyvenęs Atėnų pilietis Chremilas ir jo vergas. Chremilas save ir savo šeimą pristato kaip dorus, bet neturtingus žmones, kurie nuėjo ieškoti patarimo pas orakulą. Patarimas, kurį jis gauna, - sekti paskui pirmą pasitaikiusį vyrą ir parsivesti jį namo. Pasirodo, kad tas žmogus yra dievas Plutas, kuris, priešingai nei tikėtasi, yra aklas elgeta. Po ilgų ginčų Plutas įtikinamas įeiti į Chremilo namus, kur jam grąžinamas regėjimas. Siužetą galima suprasti taip: dabar turtus gaus tik tie, kurie tam tikru būdu jų nusipelnė.
Susiję puslapiai
- Senovės Graikijos teatras
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Aristofanas?
A: Aristofanas buvo graikų rašytojas, parašęs 40 pjesių, gimęs apie 450/445 m. pr. m. e. ir miręs apie 385 m. pr. m. e.
K: Kiek Aristofano pjesių išliko ištisai?
A: Iš viso išliko tik 11 Aristofano pjesių.
K: Kuo garsus Aristofanas?
A: Aristofanas garsėja komedijų rašymu.
K: Apie ką buvo Aristofano komedijos?
A: Aristofano komedijos - tai kandžios satyros, nukreiptos į garsius to meto žmones ir pernelyg žmogiškas paprastų žmonių silpnybes.
K: Kokia yra garsiausia Aristofano pjesė?
A: Garsiausia Aristofano pjesė yra "Lizistrata", kurioje pasakojama apie grupę moterų, protestuojančių prieš karą ir neturinčių lytinių santykių su savo vyrais, kol karas nesibaigs.
K: Kas buvo Dionisijų šventė ir kur ji buvo rengiama?
A: Dionisijų festivalis buvo dievo Dioniso šventė, o senovės graikų teatras pirmą kartą buvo pristatytas per šio festivalio konkursus.
K: Ar Aristofanas visada laimėdavo pirmąją vietą Dionisijų festivalio konkursuose?
Atsakymas: Ne, Aristofanas ne visada laimėdavo pirmąją vietą Dionisijų festivalio konkursuose. Pjesės, laimėjusios anksčiau už jį, dingo, todėl negalime palyginti.
Ieškoti