Delfų orakulas: Pitija, Apolono šventykla ir pranašystės
Delfų orakulas: Pitijos paslaptys, Apolono šventykla ir dviprasmės pranašystės — atraskite senovės Graikijos mistiką, legendas ir mokslines hipotezes.
Delfų orakulas buvo senovės Graikijos institucija, skirta dievui Apolonui. Vienu metu Delfuose dirbo tik viena šventikė, kuri buvo vadinama Pitija. Moteris atsisakė savo vardo, kai tapo šventikė.
Apolono šventykla buvo Delfuose, Parnaso kalno šlaituose Graikijoje. Pasak legendos, dievas atsakinėjo į klausimus per savo šventikę, kuri garsėjo dviprasmiškomis pranašystėmis. Mokslininkai kartkartėmis iškeldavo prielaidą, kad jos keistuose ištartuose žodžiuose svarbų vaidmenį atliko degantis oleandras arba vulkaninės dujos.
Kas buvo Pitija?
Pitija — tai šventikė, kurią laikė dievo Apolono balsu. Tradiciškai ją rinkdavo vietos bendruomenė arba šventyklos tarnai; pagal įvairius šaltinius Pitija dažnai būdavo vyresnio amžiaus moteris, kurios charakteris ir gyvenimo patirtis laikyti tinkamais prie šiurkščių ritualų. Ji sėdėjo ant specialaus trikojo virš angos arba uolos skilimo, kvėpuodavo garus arba inhaliuodavo dūmus, meldėsi ir pateikdavo pranašystes.
Kaip vykdavo pranašystė?
Ritualas paprastai vyko taip: žmogus ar delegacija atvykdavo su auka, valėsi ir pasiruošdavo šventykloje, dalyvis užduodavo klausimą, o Pitija įeina į ekstazę ir ištaria orakulo žodžius. Šiuos ištarimus dažnai užrašydavo ar pritaikydavo šventyklos tarnautojai: kartais pranašystė būdavo pateikiama dviprasmiškai arba poetine forma, todėl ją reikėjo interpretacijos. Orakulo atsakymai galėdavo būti skirtomi nuo paprastų asmeninių patarimų iki sprendimų valstybiniams reikalams — miestų valstybės valdovai ir net karaliai kreipdavosi į Delfus (pvz., Herodoto minimi atvejai, kaip Karas tarp Kroesuso ir persų).
Apolono šventykla, vieta ir paminklai
Delfai buvo svarbus panheleninis centras: čia vyko Pitijų žaidynės (Pythian Games), veikė teatro, stadiono ir įvairių trezorijų (išsipildžiusių aukų saugyklų) kompleksas. Šventykloje buvo laikomas vadinamasis omphalos — „pasaulio bambos“ akmuo, kuris simbolizavo Delfų centrą. Archeologiniai kasinėjimai atskleidė šventyklos liekanas, kapus, statulas ir inskripcijas, kurios daug ką pasako apie orakulo veiklą ir lankytojus.
Moksliniai aiškinimai
Per ilgus metus aiškinimų buvo daug. Tradicinė mitologinė versija siejasi su Apolono nugalėtu milžinu Pythonu (iš čia ir vardas „Pythia“). Modernūs tyrimai siūlo ir gamtinius paaiškinimus: pastaraisiais dešimtmečiais geologiniai tyrimai (tarp jų atlikti ir Jelle Zeilinga de Boer bei John R. Hale) parodė, kad Delfų srityje yra tektoninių plyšių, per kuriuos galėjo sklisti bespalvės bei bekvapės dujos, pavyzdžiui, etilenas. Tokios dujos gali sukelti lengvą apsvaigimą ir euforiją. Kitos hipotezės pabrėžia ritualo reikšmę, socialinį ir religingą kontekstą arba galimą augalinių nuodingųjų garų (pvz., oleandro) vaidmenį. Iki šiol nėra vienareikšmiško įrodymo, todėl tyrimų rezultatai yra interpretuojami atsargiai.
Istorinė reikšmė ir pabaiga
Delfų orakulas vaidino svarbų vaidmenį senovės Graikijos politikoje, kultūroje ir religijoje: joje sprendimus priėmė ir individualūs asmenys, ir valstybės. Orakulas galėjo legitimuoti kolonizaciją, karinius sprendimus ir tarpininkauti diplomatijoje. Krikščionybės plitimui ir Romos imperijos pokyčiams įtakos turėjo ir religinių kultų uždraudimai: pagoniškos šventyklos, įskaitant Delfus, palaipsniui prarado savo reikšmę ir galiausiai buvo uždarytos vėlyvaisiais imperijos laikais.
Kodėl Delfų orakulas išlieka svarbus?
- Jis yra kultūrinis ir istorinės minties simbolis — pavyzdys, kaip senovės visuomenės derino religiją, politiką ir mokslo (geologiją, mediciną) paaiškinimus.
- Delfų archeologinis kompleksas išliko kaip vertingas šaltinis istorikams ir lankymo vieta turistams — Delfai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
- Orakulo pavyzdys primena, kaip svarbu vertinti pranašysčių dviprasmiškumą ir kontekstą, kai bandoma interpretuoti praeities žinutes šiandienos akimis.
Apibendrinant, Delfų orakulas — tai sudėtinga religinė, socialinė ir (galbūt) gamtinė institucija, kurios pranašystės ir jos atlikimo būdai iki šiol kelia mokslinį ir visuomeninį susidomėjimą.
Lydijos Krezas
560 m. pr. m. e. Lidijos karalius Krezas patarimo rinkosi Delfų orakulą ir Tėbų orakulą. Jis klausė, ar turėtų kariauti su persais. Abu orakulai davė tą patį atsakymą, kad jei Krezas kariautų su persais, jis sunaikintų galingą imperiją. Jie taip pat patarė jam ieškoti galingiausių graikų tautų ir sudaryti su jomis sąjungą.
Krezas sumokėjo didelį mokestį delfiečiams ir pasiuntė į orakulą su klausimu: "Ar ilgai tęsis jo monarchija?" Pitija atsakė:
"Kai tik mulas taps medų karaliumi, bėkite ir nemanykite, kad reikia tvirtai stovėti, ir nesigėdykite, kad esate viščiukas."
Krezas manė, kad neįmanoma, jog midų karaliumi taptų mulas, todėl tikėjo, kad jis ir jo palikuonys niekada neliks be valdžios. Todėl jis nusprendė užmegzti bendrą reikalą su kai kuriomis graikų miestų valstybėmis ir užpulti Persiją.
Tačiau nugalėjo jis, o ne persai. Taip išsipildė pranašystė, bet ne jo interpretacija. Matyt, jis pamiršo, kad nugalėtojas Kyras buvo pusiau medėjas (pagal motiną), pusiau persas (pagal tėvą), todėl galėjo būti laikomas mulu.
Ieškoti