Apolonas buvo graikų mitologijos dievas, vienas iš dvylikos olimpiečių. Jis buvo Dzeuso ir Leto sūnus ir Artemidės brolis dvynys. Jis buvo gydymo, medicinos ir šaudymo iš lanko, muzikos ir poezijos dievas. Jis buvo mūzų vadovas. Jis taip pat buvo pranašysčių dievas, o jo Delfų orakulas buvo labai svarbus. Jis taip pat buvo teisingumo dievas. V a. pr. m. e. Apolonas tapo žinomas ir kaip Saulės dievas, susivienijęs su dievu Heliju ir gavęs Febų vardą. Jis vaizduojamas kaip jaunuolis, nešiojantis laurų vainiką ir grojantis kitara (lyra). Ji buvo žinoma kaip jo simbolis. Tarp kitų jo simbolių buvo ir varnas.
Kilmė ir šeima
Apolonas buvo Dzeuso ir Leto sūnus, gimęs šviesioje saloje Delose. Jis dažnai vaizduojamas kaip Artemidės, savo dvynės sesers, brolis. Jo genealogija ir gimimo istorijos skiriasi pagal vietos tradicijas, tačiau bendra tema — dieviškas kilmės pranašumas ir ryšys su šviesa, paveldima iš tėvo Dzeuso.
Simboliai ir atributai
Apoloną atpažinti galima iš kelių pagrindinių atributų:
- Lyra (kithara) – muzikos ir poezijos simbolis, su kuriuo jis dažnai vaizduojamas;
- Laurų vainikas – siejamas su mitu apie nimfą Dafenę, kuri pavirto lauro medžiu, kad išvengtų Apolono; lauras tapo šventu augalu jam skirtų aukų ir pergalės simboliu;
- Lankas ir strėlės – Apolonas buvo išradingas šaulys; jo strėlės kartais skleidė ligą, bet taip pat galėjo gydyti;
- Varnas, gulbė ir kartais žolynai – kiti gyvūniniai ir augaliniai atributai, turėję kultinę reikšmę jo mitologijoje.
Pranašystės ir Delfai
Apolonas buvo glaudžiai susijęs su pranašystėmis. Delfų orakulas, kurio įtaka buvo didelė senovės pasaulyje, buvo jo garbinimo centras. Orakulo pirminė šventovė buvo laikoma vieta, kur Apolonas nužudė milžinišką Pitoną — simbolinę būtybę, kurią siejo su chaotiškosiomis jėgomis. Po to jis tapo pranašysčių globėju; Pythia, Delfų orakulės pranašė, tarpdino tarp dievo ir žmonių, perduodama jo žinias.
Gydymas ir medicinos vaidmuo
Apolonas buvo ir gydymo, ir ligos galios simbolis. Jis galėjo tiek siųsti marą, tiek teikti gydymą — tai pabrėžia dievo dvipusę prigimtį. Jo sūnus Asklepijus tapo medicinos dievybe, o gydymo kultas dažnai susijęs su Apolono palyda. Šventyklos, kuriose garbintas Apolonas, dažnai atlikdavo gydomąsias funkcijas, o ypač Delfuose ir Asklepiono centruose buvo praktikuojamos ritualinės medicinos formos.
Žymūs mitai
Kelios istorijos yra itin susijusios su Apolonu:
- Dafnė – Apolonas persekiojo nimfą Dafnę; jos pavertimas lauru paaiškina lauro augalo kilmę kaip jo šventąjį simbolį;
- Kassandra – jis suteikė Trojanės Kassandra dovanojęs pranašystės dovaną, tačiau, kai ji atsisakė jo meilės, jis prakeikė, kad niekas nepatikės jos pranašystėmis;
- Asklepijus – Apolono sūnaus ir medicinos dievo istorija, kuri nagrinėja ribą tarp dieviško gydymo ir žmogaus teisės valdyti gyvybę ir mirtį;
- Marsijas ir muzikinis varžymasis – konkurencija su satyru dėl muzikos meistriškumo, kuri baigėsi griežtu Marsijo nubaudimu.
Kultas, šventės ir įtaka
Apolono garbei rengtos reikšmingos šventės ir varžybos, pvz., Pytijos žaidynės Delfuose, kurios buvo antra po Olimpinių žaidynių pagal svarbą. Jo šventyklos — ypač Delfuose ir Delose — buvo svarbūs religijos, politikos ir kultūros centrai. Romėnai priėmė Apoloną kaip savo dievą Apollo, išlaikydami daug mitų ir atributų, nors kartais jį derino su kitomis vietinėmis dievybėmis.
Įvaizdis mene ir kultūroje
Meno vaizduose Apolonas dažnai perteikiamas kaip idealizuotas jaunuolis: šviesus, ramus, su lauru ant galvos ir lyra rankose arba su lanku per petį. Jo atvaizdai, statulos ir sakralinė architektūra formavo Vakarų vizualinį kanoną, įtakojantį meną nuo klasikinės senovės iki Renesanso ir vėlesnių epochų.
Apibendrinant: Apolonas — daugiasluoksnis dievas: muziko, pranašysčių, gydymo, šaulio ir saulės globėjas. Jo kultas apjungė meno, religijos ir medicinos sferas, o Delfų orakulas suteikė jam ypatingą vietą senovės pasaulio religiniame gyvenime.