Graikų mitologijoje Hera buvo santuokos, gyvenimo ir meilės deivė. Ji ištekėjo už Dzeuso. Ji yra viena iš dvylikos olimpiečių. Hera taip pat yra dangaus ir žvaigždėto dangaus deivė. Senovės graikai sakė, kad Hera yra viena gražiausių deivių, beveik tokia pat graži kaip Afroditė. Be to, Hera žinoma kaip ištikima santuokos ir šeimos globėja, bet kartu ir pavydinga dievybė — daugelyje mitų ji keršija Dzeuso neištikimybes patyrusioms moterims bei jų vaikams. Romėnų religijoje Hera atitinka Junoną.

Jos ypatingi ženklai yra povas, granatas ir karvė. Kiti svarbūs jos daiktai yra karūna ir šydas. Povas simbolizuoja grožį, išdidumą ir stebėjimą (pagal mitą Hera ant savo paukščio uodegos uždėjo Arguso akis), granatas — vaisingumą ir santuokos paslaptį, o karvė siejasi su moteriškumu ir aukomis. Dažnai ją vaizduoja sėdinčią soste, su skeptru arba šydu, kartais su polos tipo karūna ant galvos.

Heros tėvai yra Kronas ir Rėja. Jos broliai ir seserys yra Dzeusas (už kurio ji taip pat ištekėjo), Hestija, Demetra, Hadas ir Poseidonas. Hera turi vieną dukrą ir du sūnus: Hebę, Arėją ir Hefaistą

Įvairiuose mituose apie vaikų kilmę būna skirtumų: pavyzdžiui, kai kuriose versijose Hefaistas gimė tik iš Heros be Dzeuso pagalbos, o kitur jis yra Dzeuso ir Heros sūnus. Be to, dauguma Dzeuso vaikų iš kitų moterų — tokie kaip Atėnė ir Hermis — laikomi Heros pamotėmis, nes Hera yra Dzeuso žmona.

Hera kaip dievų karalienė ir jos vaidmuo

Hera yra visų graikų dievų ir deivių karalienė. Ji dažnai laikoma išmintinga ir rimta. Hera taip pat vadinama Dangaus karaliene, nes ji valdo Olimpokalną, kuriame gyvena visi dievai ir deivės. Dar gerokai prieš vedybas su Dzeusu ji valdė dangų ir žemę. Ji atsakinga už kiekvieną gyvą būtybę, įskaitant metų laikus ir orus. Daugumoje pasakojimų, mitų ir legendų Hera (Junona) yra santuokos deivė. Vardas Hera reiškia "gražuolė".

Hera buvo garbinama kaip šeimos ir santuokos globėja: jai aukodavo nuotakos ir poros prašydavo laimingos santuokos ir vaisingumo. Svarbiausi kulto centrai buvo tokie miestai kaip Argosas, Samos sala ir Olimpas, kur ji turėjo didelius šventyklų kompleksus (pvz., Heraion). Vienas žinomų festivalių, skirtų Herai, buvo Heraia — moterų renginys su lenktynėmis ir aukomis.

Mitai, pasakojimai ir charakteristika

Hera dažnai vaizduojama kaip griežta, teisinga, bet ir pavydulinga. Dėl Dzeuso neištikimybės ji daugelyje mitų persekioja jo meilužes (pvz., Io, Callisto) ir jų vaikus: ji siuntė persekiojimus, siurprizus ar net fizines bausmes. Vienas garsiausių epizodų yra pasakojimas apie Io, kurią Zeusas pavertė karve, kad apsaugotų nuo Heros pykčio; Hera paskyrė ją saugoti daugakiu Argusu, o po Arguso nužudymo Hera perkelė jo akis ant povų uodegos.

Hera vaidina svarbų vaidmenį ir didžiuosiuose epuose, pavyzdžiui, Iliadoje — ji, kartu su Afrodite ir kitomis dievybėmis, dalyvavo dieviškame ginče dėl grožio, o vėliau jos priešiškumas Trojai lėmė, kad ji remė graikus Trojos kare. Hera dažnai vaizduojama kaip valdinga, kartais labai užsispyrusi, bet taip pat kaip teisėjos ir visuomenės normų gynėja.

Ikonografija ir palikimas

Meninėje literatūroje, antikos keramikos ir skulptūroje Hera dažnai vaizduojama su karūna, skeptru arba šydu. Jos simboliai — povas, granatas, karvė — buvo naudojami identifikuoti dievę vaizduose ir reljefuose. Mitai apie Herą ir jos konfliktus su Dzeusu bei kitais dievais tapo svarbia dalimi Vakarų literatūros ir meno tradicijų.

Apibendrinant, Hera yra sudėtinga ir daugialypė figūra: ji yra santuokos globėja ir dievų karalienė, bet kartu ir pavydulinga moteris, kurios veiksmai mituose dažnai atskleidžia senovės graikų požiūrį į šeimą, valdžią ir moralę.