Hera — graikų mitologijos santuokos deivė ir dievų karalienė
Hera — graikų mitologijos santuokos ir dievų karalienė: jos mitai, simboliai (povas, granatas), šeima ir valdžia Olimpe. Sužinok apie Heros įtaką, legendas ir kultūrą.
Graikų mitologijoje Hera buvo santuokos, gyvenimo ir meilės deivė. Ji ištekėjo už Dzeuso. Ji yra viena iš dvylikos olimpiečių. Hera taip pat yra dangaus ir žvaigždėto dangaus deivė. Senovės graikai sakė, kad Hera yra viena gražiausių deivių, beveik tokia pat graži kaip Afroditė. Be to, Hera žinoma kaip ištikima santuokos ir šeimos globėja, bet kartu ir pavydinga dievybė — daugelyje mitų ji keršija Dzeuso neištikimybes patyrusioms moterims bei jų vaikams. Romėnų religijoje Hera atitinka Junoną.
Jos ypatingi ženklai yra povas, granatas ir karvė. Kiti svarbūs jos daiktai yra karūna ir šydas. Povas simbolizuoja grožį, išdidumą ir stebėjimą (pagal mitą Hera ant savo paukščio uodegos uždėjo Arguso akis), granatas — vaisingumą ir santuokos paslaptį, o karvė siejasi su moteriškumu ir aukomis. Dažnai ją vaizduoja sėdinčią soste, su skeptru arba šydu, kartais su polos tipo karūna ant galvos.
Heros tėvai yra Kronas ir Rėja. Jos broliai ir seserys yra Dzeusas (už kurio ji taip pat ištekėjo), Hestija, Demetra, Hadas ir Poseidonas. Hera turi vieną dukrą ir du sūnus: Hebę, Arėją ir Hefaistą Įvairiuose mituose apie vaikų kilmę būna skirtumų: pavyzdžiui, kai kuriose versijose Hefaistas gimė tik iš Heros be Dzeuso pagalbos, o kitur jis yra Dzeuso ir Heros sūnus. Be to, dauguma Dzeuso vaikų iš kitų moterų — tokie kaip Atėnė ir Hermis — laikomi Heros pamotėmis, nes Hera yra Dzeuso žmona. Hera yra visų graikų dievų ir deivių karalienė. Ji dažnai laikoma išmintinga ir rimta. Hera taip pat vadinama Dangaus karaliene, nes ji valdo Olimpokalną, kuriame gyvena visi dievai ir deivės. Dar gerokai prieš vedybas su Dzeusu ji valdė dangų ir žemę. Ji atsakinga už kiekvieną gyvą būtybę, įskaitant metų laikus ir orus. Daugumoje pasakojimų, mitų ir legendų Hera (Junona) yra santuokos deivė. Vardas Hera reiškia "gražuolė". Hera buvo garbinama kaip šeimos ir santuokos globėja: jai aukodavo nuotakos ir poros prašydavo laimingos santuokos ir vaisingumo. Svarbiausi kulto centrai buvo tokie miestai kaip Argosas, Samos sala ir Olimpas, kur ji turėjo didelius šventyklų kompleksus (pvz., Heraion). Vienas žinomų festivalių, skirtų Herai, buvo Heraia — moterų renginys su lenktynėmis ir aukomis. Hera dažnai vaizduojama kaip griežta, teisinga, bet ir pavydulinga. Dėl Dzeuso neištikimybės ji daugelyje mitų persekioja jo meilužes (pvz., Io, Callisto) ir jų vaikus: ji siuntė persekiojimus, siurprizus ar net fizines bausmes. Vienas garsiausių epizodų yra pasakojimas apie Io, kurią Zeusas pavertė karve, kad apsaugotų nuo Heros pykčio; Hera paskyrė ją saugoti daugakiu Argusu, o po Arguso nužudymo Hera perkelė jo akis ant povų uodegos. Hera vaidina svarbų vaidmenį ir didžiuosiuose epuose, pavyzdžiui, Iliadoje — ji, kartu su Afrodite ir kitomis dievybėmis, dalyvavo dieviškame ginče dėl grožio, o vėliau jos priešiškumas Trojai lėmė, kad ji remė graikus Trojos kare. Hera dažnai vaizduojama kaip valdinga, kartais labai užsispyrusi, bet taip pat kaip teisėjos ir visuomenės normų gynėja. Meninėje literatūroje, antikos keramikos ir skulptūroje Hera dažnai vaizduojama su karūna, skeptru arba šydu. Jos simboliai — povas, granatas, karvė — buvo naudojami identifikuoti dievę vaizduose ir reljefuose. Mitai apie Herą ir jos konfliktus su Dzeusu bei kitais dievais tapo svarbia dalimi Vakarų literatūros ir meno tradicijų. Apibendrinant, Hera yra sudėtinga ir daugialypė figūra: ji yra santuokos globėja ir dievų karalienė, bet kartu ir pavydulinga moteris, kurios veiksmai mituose dažnai atskleidžia senovės graikų požiūrį į šeimą, valdžią ir moralę. Dionisas yra Dzeuso sūnus, kurį pagimdė moteris. Hera bandė jį nužudyti, kai jis buvo kūdikis su titanais. Titanai ketino priversti Dionisą ateiti pas jį rodydami žaislus, o paskui jį suvalgyti. Dzeusas išgąsdino titanus savo žaibais, bet titanai jau buvo suvalgę viską, išskyrus Dioniso širdį. Dzeusas panaudojo širdį, kad vėl sukurtų Dionisą. Jis tai padarė įdėdamas širdį į Semelės įsčias. Tada Dionisas gimė antrą kartą. Graikų mitologijoje Echo yra nimfa. Kadaise ji turėjo atitraukti Heros dėmesį nuo Dzeuso santykių su kitomis moterimis. Tai ji darė vedžiodama Herą ir lepindama ją. Tai sužinojusi Hera labai supyko ant Echos. Ji ją prakeikė, todėl ji galėjo sakyti kitų žmonių žodžius tik juos išgirdusi. Būtent dėl šios istorijos sužinome žodžio aidas reikšmę. Io yra Dzeuso meilužė. Hera beveik sugavo Io ir Dzeusą kartu, bet Dzeusas paslėpė Io, paversdamas ją karve. Hera nesileido apgaunama ir pasakė, kad Dzeusas turi jai padovanoti karvę. Kai Io priklausė Herai, ją prižiūrėjo Argusas. Argus turėjo užtikrinti, kad Io ir Dzeusas niekada nebūtų kartu. Dzeusas įsakė Hermei nužudyti Argą, kad Io būtų laisva. Hermis tai padarė nužudydamas Argusą, kai šis buvo užmigdytas. Tuomet Hera pasiuntė gadynę, kad įgeltų Io, kai ji vaikščiojo po žemę. Lamija - Libijos karalienė, kurią buvo įsimylėjęs Dzeusas. Hera pavydėjo Lamijai ir pavertė ją pabaisa. Tapusi pabaisa, Lamia nužudė savo vaikus. Kita šios istorijos versija - Hera nužudė Lamios vaikus ir tada taip nuliūdo, kad virto pabaisa. Hera taip pat prakeikė Lamią. Lamia negalėjo užmerkti akių. Hera pasirinko šį prakeiksmą, nes norėjo, kad Lamija visada galvotų apie savo mirusių vaikų paveikslą. Tada Dzeusas padovanojo Lamijai galimybę užmerkti akis, kad ji galėtų pailsėti. Vėliau ji galėjo jas vėl įsidėti. Kai Hera sužinojo, kad Leto laukiasi dvynių nuo Dzeuso, ji supyko. Ji uždraudė Leto gimdyti bet kuriame žinomame žemyne ar saloje. Leto surado plūduriuojančią salą, pavadintą Dellos. Tai nebuvo nei žemynas, nei tikra sala, todėl Leto buvo leista joje gimdyti. Pirmoji gimė Artemidė, kuri vėliau padėjo Leto pagimdyti Apoloną. Vėliau Dellos buvo prilaikoma keturiais stulpais, kad daugiau nebeplaukiotų. Sakoma, kad jį supo gulbės, o vėliau jis tapo šventa Apolono vieta.Hera kaip dievų karalienė ir jos vaidmuo
Mitai, pasakojimai ir charakteristika
Ikonografija ir palikimas
Heros statula Vatikane.
Mitai apie Heros pavydą
Dionisas
Echo
Io
Lamia
Leto
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Už ko ištekėjusi Hera?
Atsakymas: Hera yra ištekėjusi už Dzeuso.
K: Kokie simboliai siejami su Hera?
A: Su Hera siejami šie simboliai: povas, granatas, karvė, karūna ir šydas.
K: Kas yra Heros tėvai?
A: Heros tėvai yra Kronas ir Rėja.
K: Kas yra jos broliai ir seserys?
A: Tarp jos brolių ir seserų yra Dzeusas (už kurio ji taip pat ištekėjo), Hestija, Demetra, Hadas ir Poseidonas.
K: Ką graikų mitologijoje reiškia "Hera"?
A: Graikų mitologijoje Hera reiškia "gražuolė".
K: Koks yra vienas iš jos, kaip deivės, vaidmenų?
A: Vienas iš Heros, kaip deivės, vaidmenų - valdyti Olimpo kalną, kuriame gyvena visi dievai ir deivės.
K: Koks gyvūnas siejamas su ja? A: Su Hera siejamas gyvūnas yra varna.
Ieškoti