Hefaistas — graikų ugnies, kalvystės ir metalurgijos dievas
Hefaistas (gr. Ἥφαιστος, Hēphaistos) – graikų ugnies, metalo apdirbimo, amatininkų, skulptūros, metalurgijos ir ugnikalnių dievas. Jo tėvai dažniausiai minima, kad buvo Dzeusas ir Hera, tačiau mituose pasitaiko ir kitų variantų. Hefaistas laikytas dievų kalviu ir amatininkų globėju, jis kūrė dieviškus ginklus, šarvus ir įvairius stebinančius mechanizmus. Jis buvo vedęs deivę Afroditę, kuri, anot mitų, kartais jį apgaudinėjo su broliu Arėju. Jo simboliai – kalvio plaktukas, priekalas ir žnyplės. Asilas buvo jo šventas gyvūnas. Romėnų dievas Vulkanas yra jo atitikmuo.
Gimimas ir sužalojimas
Yra dvi plačiai paplitusios Hefaisto gimimo versijos. Pagal vieną, jį pagimdė Hera be vyro pagalbos (susiję su moteriškosios kūrybos tema). Kitoje versijoje Hefaistas buvo Dzeuso ir Heros sūnus. Dėl savo išvaizdos ar konflikto su tėvu jis tapo keistos padėties auka: Hera arba Dzeusas jį išmetė iš Olimpo. Krentantis dievas nukrito į salą Lemną, kur jį prižiūrėjo jūrinės nimfos (nerei), ir ten jis užaugo kaip kalvis ir amatininkas.
Dirbtuvės, kūriniai ir pagalbininkai
Hefaisto dirbtuvės dažnai vaizduojamos ugnikalnių papėdėje arba požeminiuose kasyklų ir anglies židiniuose. Ten jam padėdavo Kyklopai arba pats jis gamino mechanines konstrukcijas ir metalines būtybes. Jis prisimenamas dėl daugelio žymių kūrinių:
- ginklai ir šarvai dievams bei herojams (pvz., Achilo šarvai Iliadoje);
- automatai ir judančios metalinės figūros (pvz., bronzinis milžinas Talas įvairiuose variantuose priskiriamas Hefaistui);
- dieviški meno kūriniai ir papuošalai, taurės, sostai bei kiti brangūs daiktai;
- pagal Hesiodą – pirmoji moteris Pandora buvo sukurta Hefaisto rankomis pagal Dzeuso užsakymą.
Asmeninis gyvenimas ir mitai
Hefaisto ir Afroditės santuoka yra viena iš klasikinio panteono žinomesnių istorijų: nors jie buvo sutuoktiniai, Afroditė palaikė romaną su Arėju. Viename iš mitų Hefaistas sužinojo apie jų neištikimybę ir pagavo abu meilužius spąstuose – paslėpta tinkle, kurią jis užtraukė prieš visus dievus. Dievai pamatę šį susivėlį juokėsi, o Hefaistas viešai pažemintas grąžino juos į buvusį santykį. Kiti pasakojimai liudija Hefaisto orumą ir sugebėjimą kerėti – jo rankos kūrė ne tik grožio, bet ir baimės objektus.
Kultas ir garbinimas
Hefaistui buvo skirtos šventės ir altoriai visame graikų pasaulyje, ypač Lemne ir Atėnuose. Vienas žymiausių jo šventyklų Atėnuose – Hephaestion (taip pat vadinamas Theseion), gerai išsilaikęs pavyzdys klasikinės architektūros. Jis buvo amatininkų ir kalvių globėjas: cechų, juvelyrų, kalvių ir jų šeimų gyvenime Hefaistas užėmė svarbią vietą. Jo garbei rengtos šventės dažnai apjungdavo sportą, meno darbų parodas ir religinę liturgiją.
Atvaizdavimas ir simboliai
Meninėje tradicijoje Hefaistas vaizduojamas kaip tvirtas, bet šiek tiek luošas arba limpingas vyriškis, dažnai sėdintis su kalvio įrankiais rankose. Jo pagrindiniai atributai:
- kalvio plaktukas;
- priekalas;
- žnyplės;
- kartais – ugnies ar ugnikalnio simbolika;
- gyvūnas-asociacija: asilas.
Palyginimas su kitų kultūrų dievais
Romėnų mitologijoje Hefaisto atitikmuo yra Vulkanas, turintis panašias funkcijas – ugnies ir kalvystės globėjas. Abi figūros atspindi seną žmogaus ryšį su ugni ir metalo apdirbimu, technologijomis bei amatomis, kurios leido plėtoti civilizaciją.
Hefaistas liko svarbiu simboliu: jis reiškia kūrybinę techniką, amatininkų meistriškumą, taip pat paradoksą – dievišką galią, susijusią su kūryba ir tuo pačiu su žiaurumu bei destrukcija per ugnį. Jo mitai iliustruoja ir socialinius santykius, ir technologinės galios vietą senovės graikų pasaulėžiūroje.
Peterio Paulo Rubenso paveikslas "Hefaistas ant darbo
Aprašymas
Kai gimė Hefaistas, jis buvo negražus ir silpnas, su lūžusia koja. Herai nepatiko, kaip jis atrodė, ir ji išmetė jį iš savo pilies, kuri buvo ant debesų viršūnės. Hefaistas krito vieną dieną ir vieną naktį, kol įkrito į jūrą. Jūros gyvūnai jį išgelbėjo ir nunešė į Lemnoso salą. Ten Hefaistas po ugnikalniu pastatė savo kalvę. Jis rinko tauriuosius metalus, perlus ir koralų gabalėlius, iš kurių gamino nepaprastus papuošalus. Hefaistas iš aukso sukonstravo mažus robotus, kurie padėjo jam judėti. Hefaistas net dirbo su ciklopais (vienakojėmis būtybėmis). Norėdamas padaryti įspūdį dievams ir deivėms, jis pagamino jiems auksinius sostus.
Hera suprato, kad padarė klaidą, kai išmetė Hefaistą nuo Olimpo kalno, ir norėjo susigrąžinti Hefaistą. Hefaistas mandagiai atsisakė, sakydamas, kad yra visiškai laimingas ten, kur yra. Hefaistas atsisakė, nes žinojo, kad vienintelė priežastis, dėl kurios Hera norėjo jį susigrąžinti, buvo ta, kad jis galėjo pagaminti jai daiktų. Tuomet jis ėmėsi darbo, pagamino gražų auksinį sostą ir nusiuntė jį Herai kaip "padėką, bet ne visai kaip dovaną". Hera pasijuto pradžiuginta jo dovanos. Vos tik ji atsisėdo ant jo, išskriejo auksinės virvės ir grandinės ir pririšo ją prie krėslo.
Hefaistas vis dar buvo labai supykęs ant Heros, nes ji jį išmetė nuo Olimpo kalno vien dėl to, kad jis buvo šiek tiek išsigimęs. Hera buvo įkalinta soste ištisas tris dienas, negalėdama nei valgyti, nei miegoti. Visi bandė išlaisvinti Herą iš didžiųjų spąstų, tačiau Hefaisto sumanymas buvo toks gudrus, kad nė vienam dievui nepavyko atrišti virvių. Taigi Dzeusas pasiuntė savo sūnų, karo dievą Arą, kad šis sugrąžintų Hefaistą ir išlaisvintų Herą. Hefaistas privertė Arėją bėgti mėtydamas į jį ugnies smilteles, ir Arėjas gėdingai pasitraukė. Toliau Dzeusas pasitelkė apgaulę ir pasiuntė vyno dievą Dionisą, kad šis išblaivintų Hefaistą. Hefaistas nebuvo nuolatinis girtuoklis, ir Hefaistas labai greitai išgėrė. Netrukus Dionisas išdidžiai grįžo į Olimpo kalną su girtu Hefaistu ant mulo nugaros. Hefaistas vis dar nenorėjo išleisti savo motinos. Dzeusas pasiūlė jam Afroditę (grožio deivę) į žmonas, jei jis išleis motiną. Hefaistas sutiko su jo pasiūlymu ir pagaliau išlaisvino Herą. Jis grįžo į kalves, nes jam nepatiko įtemptas rūmų gyvenimas. Nors jis vis tiek atsisakė atleisti Herai.
Hera jautėsi labai kalta ir davė jam daugybę reikmenų, medžiagų, įrankių ir pagalbininkų jo dirbtuvėms. Hefaistas gamino geriausius ginklus, papuošalus ir šarvus. Vieni didžiausių jo kūrinių buvo sidabriniai Artemidės ir Apolono lankai ir strėlės, taip pat auksinis Apolono vežimas. Jis taip pat pagamino Achilo skydą, Atėnės ietį ir Herkulio krūtinę. Be to, jis pagamino Dzeuso skeptrą ir olimpinių kariuomenių kovinius šarvus. Jis taip pat pagamino visų dievų ir deivių rūmus (padedamas Atėnės) ir jų nesulaužomas spynas. Be viso to, Hefaistas buvo ir tebėra laikomas išradusiu trikoję taburetę ir pirmuosius pasaulyje robotus. Tarp jo pagalbininkų buvo ir natūralaus dydžio auksinės tarnaitės, kurios padėdavo tvarkytis namuose.
Santuoka su Afrodite
Hefaistas vedė Afroditę. Kai Afroditė išniro iš jūros (sukurta iš nupjauto Urano nario spermos), Dzeusas baiminosi, kad dievai kovos dėl jos rankos, todėl Dzeusas susitarė, kad Afroditė ištekės už Hefaisto, jei šis išleis savo motiną iš aukso sosto. Hefaistas padovanojo Afroditei geriausius savo kūrinius ir net padovanojo jai stebuklingą diržą, dėl kurio ji tapo neatremiama vyrams. Tačiau Afroditė jo nemylėjo, nes buvo ištekinta prieš savo valią ir jai nepatiko Hefaisto išvaizda. Didžiąją laiko dalį ji praleisdavo su Areu.
Sakoma, kad kai jo žmona Afroditė padaro ką nors neištikimo, jis iš pykčio sudaužo kai kurias savo medžiagas ir priverčia išsiveržti ugnikalnį, po kuriuo gyvena. Kartą Hefaistas pagavo Afroditę ir Arą ant lovos, kai jie Afroditė ir Aras mylėjosi. Hefaistas iš įniršio įkalino juos ant lovos ir pasiuntė į Olimpo kalną, kad kiti dievai iš jų tyčiotųsi ir šaipytųsi.
Hefaistas buvo mėgstamas visų olimpiečių. Jis nedalyvavo jų sąmoksluose. Hefaistas mieliau būdavo vienas savo dirbtuvėje. Hefaistą garbino ir graikai, nes jis įrodė, kad tie, kurie dirba, yra ir kilnūs. Hefaistas primena mums apie savęs praradimo darbe vertę ir pavojus.
Susiję puslapiai
- Setlanas - etruskiška Hefaisto versija.
- Vulkanas - romėnų Hefaisto versija.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Hefaistas?
A: Hefaistas - graikų ugnies, metalo apdirbimo, amatininkų, skulptūros, metalurgijos ir ugnikalnių dievas.
K: Kas yra Hefaisto tėvai?
A: Hefaisto tėvai buvo Dzeusas ir Hera.
K: Kokia buvo Hefaisto profesija tarp dievų?
A: Hefaistas buvo dievų kalvis.
K: Su kuo Hefaistas buvo vedęs?
A: Hefaistas buvo vedęs deivę Afroditę.
K: Su kuo Afroditė apgaudinėjo Hefaistą?
A: Afroditė apgaudinėjo Hefaistą su jo broliu Arėju.
K: Kokie buvo Hefaisto simboliai?
A: Hefaisto simboliai buvo kalvio plaktukas, priekalas ir žnyplės.
K: Kas yra Hefaisto atitikmuo Romoje?
A: Romėniškasis Hefaisto atitikmuo yra dievas Vulkanas.
