Hefaistas

Aprašymas

Kai gimė Hefaistas, jis buvo negražus ir silpnas, su lūžusia koja. Herai nepatiko, kaip jis atrodė, ir ji išmetė jį iš savo pilies, kuri buvo ant debesų viršūnės. Hefaistas krito vieną dieną ir vieną naktį, kol įkrito į jūrą. Jūros gyvūnai jį išgelbėjo ir nunešė į Lemnoso salą. Ten Hefaistas po ugnikalniu pastatė savo kalvę. Jis rinko tauriuosius metalus, perlus ir koralų gabalėlius, iš kurių gamino nepaprastus papuošalus. Hefaistas iš aukso sukonstravo mažus robotus, kurie padėjo jam judėti. Hefaistas net dirbo su ciklopais (vienakojėmis būtybėmis). Norėdamas padaryti įspūdį dievams ir deivėms, jis pagamino jiems auksinius sostus.

Hera suprato, kad padarė klaidą, kai išmetė Hefaistą nuo Olimpo kalno, ir norėjo susigrąžinti Hefaistą. Hefaistas mandagiai atsisakė, sakydamas, kad yra visiškai laimingas ten, kur yra. Hefaistas atsisakė, nes žinojo, kad vienintelė priežastis, dėl kurios Hera norėjo jį susigrąžinti, buvo ta, kad jis galėjo pagaminti jai daiktų. Tuomet jis ėmėsi darbo, pagamino gražų auksinį sostą ir nusiuntė jį Herai kaip "padėką, bet ne visai kaip dovaną". Hera pasijuto pradžiuginta jo dovanos. Vos tik ji atsisėdo ant jo, išskriejo auksinės virvės ir grandinės ir pririšo ją prie krėslo.

Hefaistas vis dar buvo labai supykęs ant Heros, nes ji jį išmetė nuo Olimpo kalno vien dėl to, kad jis buvo šiek tiek išsigimęs. Hera buvo įkalinta soste ištisas tris dienas, negalėdama nei valgyti, nei miegoti. Visi bandė išlaisvinti Herą iš didžiųjų spąstų, tačiau Hefaisto sumanymas buvo toks gudrus, kad nė vienam dievui nepavyko atrišti virvių. Taigi Dzeusas pasiuntė savo sūnų, karo dievą Arą, kad šis sugrąžintų Hefaistą ir išlaisvintų Herą. Hefaistas privertė Arėją bėgti mėtydamas į jį ugnies smilteles, ir Arėjas gėdingai pasitraukė. Toliau Dzeusas pasitelkė apgaulę ir pasiuntė vyno dievą Dionisą, kad šis išblaivintų Hefaistą. Hefaistas nebuvo nuolatinis girtuoklis, ir Hefaistas labai greitai išgėrė. Netrukus Dionisas išdidžiai grįžo į Olimpo kalną su girtu Hefaistu ant mulo nugaros. Hefaistas vis dar nenorėjo išleisti savo motinos. Dzeusas pasiūlė jam Afroditę (grožio deivę) į žmonas, jei jis išleis motiną. Hefaistas sutiko su jo pasiūlymu ir pagaliau išlaisvino Herą. Jis grįžo į kalves, nes jam nepatiko įtemptas rūmų gyvenimas. Nors jis vis tiek atsisakė atleisti Herai.

Hera jautėsi labai kalta ir davė jam daugybę reikmenų, medžiagų, įrankių ir pagalbininkų jo dirbtuvėms. Hefaistas gamino geriausius ginklus, papuošalus ir šarvus. Vieni didžiausių jo kūrinių buvo sidabriniai Artemidės ir Apolono lankai ir strėlės, taip pat auksinis Apolono vežimas. Jis taip pat pagamino Achilo skydą, Atėnės ietį ir Herkulio krūtinę. Be to, jis pagamino Dzeuso skeptrą ir olimpinių kariuomenių kovinius šarvus. Jis taip pat pagamino visų dievų ir deivių rūmus (padedamas Atėnės) ir jų nesulaužomas spynas. Be viso to, Hefaistas buvo ir tebėra laikomas išradusiu trikoję taburetę ir pirmuosius pasaulyje robotus. Tarp jo pagalbininkų buvo ir natūralaus dydžio auksinės tarnaitės, kurios padėdavo tvarkytis namuose.

Santuoka su Afrodite

Hefaistas vedė Afroditę. Kai Afroditė išniro iš jūros (sukurta iš nupjauto Urano nario spermos), Dzeusas baiminosi, kad dievai kovos dėl jos rankos, todėl Dzeusas susitarė, kad Afroditė ištekės už Hefaisto, jei šis išleis savo motiną iš aukso sosto. Hefaistas padovanojo Afroditei geriausius savo kūrinius ir net padovanojo jai stebuklingą diržą, dėl kurio ji tapo neatremiama vyrams. Tačiau Afroditė jo nemylėjo, nes buvo ištekinta prieš savo valią ir jai nepatiko Hefaisto išvaizda. Didžiąją laiko dalį ji praleisdavo su Areu.

Sakoma, kad kai jo žmona Afroditė padaro ką nors neištikimo, jis iš pykčio sudaužo kai kurias savo medžiagas ir priverčia išsiveržti ugnikalnį, po kuriuo gyvena. Kartą Hefaistas pagavo Afroditę ir Arą ant lovos, kai jie Afroditė ir Aras mylėjosi. Hefaistas iš įniršio įkalino juos ant lovos ir pasiuntė į Olimpo kalną, kad kiti dievai iš jų tyčiotųsi ir šaipytųsi.

Hefaistas buvo mėgstamas visų olimpiečių. Jis nedalyvavo jų sąmoksluose. Hefaistas mieliau būdavo vienas savo dirbtuvėje. Hefaistą garbino ir graikai, nes jis įrodė, kad tie, kurie dirba, yra ir kilnūs. Hefaistas primena mums apie savęs praradimo darbe vertę ir pavojus.

Susiję puslapiai

• Setlanas - etruskiška Hefaisto versija.
• Vulkanas - romėnų Hefaisto versija.