Itihasa — sanskrito 'istorija': reikšmė, etimologija, Ramajana ir Mahabharata

Itihasa: sanskrito „istorijos“ reikšmė ir etimologija; gilus Ramajanos bei Mahabharatos analizės, tradicijų ir mitų interpretacijų pristatymas.

Sanskrito žodyje itihāsa paprastai verčiamas „istorija“, tačiau jo reikšmė tradicinėje indų kultūroje yra platesnė nei šiuolaikinis žodžio „istorija“ supratimas. Induistams Itihasa reiškia religinę‑etinius pasakojimus apie praeities įvykius, kurie perteikia ne tik faktus, bet ir moralines, politines bei dvasines pamokas. Itihasas dažnai pateikiami kaip didingos, epinės poemos; svarbiausi tokių tekstų pavyzdžiai yra Ramajana ir Mahabharata.

Etimologija ir tradicinis supratimas

Tradiciškai šį terminą aiškina kaip sudurtinį žodį: iti („taip“) + ha („iš tiesų“ arba „tokia yra pasaka“), t. y. „taip iš tikrųjų pasakojama“ arba „taip tradiciškai perduodama“. Pagal šią nuostatą Itihasa akcentuoja ne vien chronologinius faktus, bet ir tradiciją, autoritetingą pasakojimą bei naudą klausytojui ar mokiniui.

Kautilya (Čanakja) ir Arthashastra

Vienas iš senųjų pavyzdžių, kur Itihasa atsiranda platesniame švietimo ir valdymo kontekste, yra Kautilya (dar vadinamas Čanakja) veikalas Arthashastra. Kautilya gyveno IV a. pr. m. e. ir buvo patarėjas Maurjų dinastijos įkūrėjui Chandraguptai Maurjai (reikšmingas laikotarpis – apie 4‑tą a. pr. m. e.). Jis nurodo, kad princo mokyme turi būti naudojami įvairūs tekstai ir pasakojimai. Arthashastra pateikia tokį sąrašą teksto rūšių:

पुराणमितिव्रुत्तमाख्यायिकोदाहरणं धर्मशास्त्रं चेतीतिहासः

Šiuo sąrašu (puraana, itivrtta/itihāsa, akhyāyika, udāharaṇa, dharmaśāstra, arthashastra) Kautilya pabrėžia, kad „istorija“ (itihāsa) yra viena iš priemonių princesiui formuoti — ji turi praktinę, pedagoginę ir politinę reikšmę. Taigi Arthashastra rodo, jog Itihasa funkcija buvo artima istorijos rašymo (historiografijos) idėjai, bet kartu apėmė ir moralinį‑politinį pamokymą.

Kalhana ir vėlesnis aiškinimas

XII a. istorikas Kalhana savo darbuose taip pat samprotauja apie Itihasa prigimtį. Jis rašo (cituojamas Senovės indų posmas):

धर्मार्थ काममोक्षाणामुपदेश समान्वितं । पुरावृत्तं कथायुत्तरूपमितिहासं प्रचक्षते ।।

Šio posmo mintis dažniausiai verčiama taip: Itihasa yra pasakojimai apie senovės įvykius, kuriuose suderintas nurodymas (upadeśa) siekti dharmos (pareigos/moralės), arthos (gyvenimo priemonių), kamos (troškimų) ir mokšos (išsilaisvinimo). Tai pabrėžia Itihasa kaip pamokančio pasakojimo pobūdį — ne vien faktų sąrašą, o tekstą, kuriame atsispindi gyvenimo gairės.

Itihasa kaip literatūrinė ir kultūrinė forma

• Funkcija: Itihasos paprastai tarnauja ne tik istoriniams įvykiams perteikti, bet ir moraliniam bei politiniam mokymui, teologiniam aiškinimui ir tautinės atminties formavimui.
• Mišinys tarp istorijos ir mito: Šie tekstai jungia legendą, mitą, religinius vaizdinius ir kai kuriais atvejais atspindžius realių politinių ar socialinių procesų. Dėl to jų istorinis tikslumas dažnai yra daugiasluoksnis ir sluoksniuotas — ankstyvesnės naratyvo šerdys gali turėti realaus pagrindo, bet vėlesni papildymai perteikia ideologines ar religines reikmes.
• Raidos trukmė: Dauguma Itihasa tipo eilių ir pasakojimų susiklostė bei buvo redaguojami per kelis šimtmečius; todėl tradicinė autorių atribojimo praktika (pvz., Valmiki ar Vyasa) derinama su suvokimu, kad tekstai yra kolektyvinio kūrimo ir redagavimo rezultatas.

Ramajana ir Mahabharata — pagrindiniai itihasai

Ramajana tradiciškai priskiriama Valmiki — pasakoja apie princą Ramą, jo žmoną Sita, brolį Lakšmaną ir jų kovą su demonišku karaliumi Ravana. Ramajana ne tik pasakoja apie įvykius, bet ir iliustruoja dharmos normas: pareigos sūnui, sutuoktiniui, valdovui ir piliečiui. Šis eposas turi didelę įtaką ritualams, teatro tradicijoms, festivaliams (pvz., Diwali) ir moralinėms pamokoms.

Mahabharata — vienas ilgiausių pasaulio epinių tekstų, tradiciškai siejamas su Vyasa vardu. Jos centre — konfliktas tarp Kauravų ir Pandavų, kurio kulminacija yra didysis karas Kurukšetroje. Mahabharata apima ne tik narratyvą apie karą, bet ir gausybę dialogų, mitų, genealogijų, teisinių ir etinių samprotavimų; joje įterpta Bhagavad Gita — svarbus filosofinis tekstas apie dharmą ir dvasinį veikimą. Mahabharata turi platų kultūrinį, religijų ir socialinį poveikį; ji yra moralinių dilemmų, politinių valdymo principų ir žmogaus pareigos studija.

Itihasa ir puranos: skirtumai

Nors Itihasa ir Purāṇa kartais sutampa tematiškai, paprastai skiriami taip:

• Itihasa: epiniai pasakojimai apie didelius mitinius‑istorinius nuotykius ir herojus (pvz., Rama, Pandavai); persmelkti moralinių ir politinių pamokų.
• Purāṇa: dažnai orientuotos į kosmologiją, dievų genealogijas, mitus, ritualus ir laikui bėgant tapo repertuaru religinių tradicijų ir dieviškųjų atvaizdų interpretacijų.

Šiuolaikinis požiūris

Šiandien mokslininkai žiūri į Itihasa tekstus kaip į kompleksišką informacijos šaltinį: jie nėra paprasti „istorijos kronikos“, bet saugo vertingų duomenų apie senąsias socialines struktūras, religines idėjas, politines idėjas ir kultūrines praktikas. Istorinė analizė derinama su literatūrologine, filologine ir antropologine interpretacija, siekiant atskirti tekstų sluoksnius ir suprasti, kaip pasakojimai keitėsi per laiką.

Išvados apie terminą „istorija“

Taigi, žodis „itihāsa“ tradiciškai sujungia pasakojimą, tradiciją ir pamoką. Jo vartojimo platumas (politinis, moralinis, religinis) paaiškina, kodėl kai kurios senosios indų institucijos traktavo „istoriją“ plačiau nei tik chronologinių faktų užrašymą — ar panašiai kaip mes šiandien vartojame terminą „historiografija“. Todėl ir moderni diskusija apie Indijos istoriją gali teisėtai remtis plačiu šio žodžio supratimu, kaip tai darė ir senieji autoriai.

Klausimai ir atsakymai

K: Ką sanskrito kalboje reiškia žodis "Itihasa"?

Klausimas: Kokios yra dvi induistams svarbios Itihasos?

Klausimas: Kokia yra pirminė Itiihasos reikšmė?

K: Kada literatūroje buvo viena pirmųjų nuorodų į Itiihasą?

K: Kaip Kautilja apibrėžė Itihaasą?

Klausimas: Kokia yra Kalhanos citata apie istoriją iš Radžatarangini?

Klausimas: Kaip indų kalboje vertinama Kalhana?

Paieška pagal raidę