Inkubai: kas yra inkubas ir sukūba — viduramžių demonai
Viduramžiais Europoje žmonės tikėjo, kad inkubai (vienas inkubas, keli inkubai) yra vyriškos lyties demonai. Buvo ir moteriškos lyties demonų, vadinamų sukūbomis. Jos gulėdavo ant miegančių žmonių, kad galėtų su jais lytiškai santykiauti. Jos taip pat tai darydavo norėdamos susilaukti kitų inkubų. Kol jie lytiškai santykiaudavo su savo auka, iš jos siurbdavo energiją, kad galėtų save išlaikyti. Kartais lytinių santykių su inkubu rezultatas gali būti vaikas, kaip Merlino legendoje. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad inkubą galima atpažinti pagal nenatūraliai šaltą varpą. Religinė tradicija teigia, kad pakartotiniai vyrų ar moterų santykiai su tokia dvasia gali baigtis bloga sveikata ar net mirtimi.
Kas yra inkubas ir sukūba?
Inkubas (vyrų demonas) ir sukūba (moterų demonė) yra folkloro ir krikščioniškos demonologijos figūros. Pagal tikėjimą, jos naktimis užpuola miegantį žmogų ir bando užmegzti seksualinius ryšius. Tokie pasakojimai dažnai naudodavo demonologiją kaip paaiškinimą netikėtiems seksualiniams potyriams, sapnams ar nėštumams, kurie atrodė nepaaiškinami pagal socialines normas.
Istorinis ir kultūrinis kontekstas
- Viduramžių pasaulis: inkubų ir sukūbų vaizdiniai paplito Europos viduramžiais per bažnytines paskalas, teologines diskusijas ir liaudies pasakojimus.
- Etnografinės variacijos: panašių būtybių pasitaiko ir kitose kultūrose — pavyzdžiui, artimų reiškinių aprašymai aptinkami Azijos bei Artimųjų Rytų tradicijose, nors formos ir vardai skiriasi.
- Teologija ir teisė: krikščionių teologai dažnai aptarinėjo inkubus kaip demonų rūšį. Kartais kaltinimai apie demoniškus lytinius santykius pasitaikė ir teisminiame kontekste arba raganų bylų metu.
Simptomai, pranešimai ir moksliniai paaiškinimai
Žmonės, kurie pasakojo apie susidūrimus su inkubais ar sukūbomis, minėjo šiuos patyrimus:
- jausmą, kad kažkas sveria ar guli ant krūtinės;
- negalėjimą pajudėti arba kalbėti (miego paralyžius);
- hipnagogines arba hipnopompines haliucinacijas (vaizdiniai, garsai ar jausmai prieš užmiegant arba prabudus);
- seksualinio pobūdžio sapnai arba netikėti fiziologiniai reiškiniai (pvz., naktinės išskyros ar orgazmas miego metu);
- emocinis išsekimas ir baimė pakartotinių išpuolių atveju.
Mokslininkai ir psichologai šiandien daugumą tokių patirčių aiškina per miego fiziologiją (ypač REM fazę ir miego paralyžių), psichologines būkles (stresas, traumos) arba neurologines problemas. Ankstesniais laikais, kai mokslo žinių buvo mažai, demonologiniai paaiškinimai atrodė priimtinesni.
Religinės ir praktinės apsaugos priemonės
Viduramžiais ir liaudies tradicijose buvo naudojamos įvairios apsaugos priemonės nuo inkubų ir sukūbų. Tai apėmė:
- maldas ir išpažintis;
- krikščioniškus simbolius (pvz., kryžių nešiojimą namuose);
- žynių ar kunigų atliekamus egzorcizmus;
- liaudiškas praktikų rinkinys — amuletai, žolės, specialūs ženklai ant durų ar lovos;
- praktiniai patarimai: vengti miegoti ant nugaros, suteikti sau ramybę ir mažinti streso veiksnius, kurie gali skatinti miego paralyžių.
Inkubo vaizdiniai mene ir literatūroje
Inkubas ir sukūba tapo populiariomis temomis mene, literatūroje bei literatūriniuose pasakojimuose. Jie minimi legendose (pvz., Merlino kilmės versijos), sakmėse ir vėlesnėje gotikos literatūroje. Vaizduojant šiuos mitus, menininkai dažnai akcentavo siaubingą ir erotizuotą jų prigimties derinį — tai padėjo formuoti nuolatinį inkubo/ sukūbos kultūrinį vaizdą.
Šiuolaikinės perspektyvos
Šiandien dauguma žmonių inkubus laiko mitologiniais ar folkloriniais reiškiniais. Tyrėjai nagrinė juos kaip kultūrinės baimės, seksualumo suvaržymo ir miego patologijų projekcijas. Taip pat inkubų motyvas gyvuoja populiariojoje kultūroje — siaubo filmuose, knygose ir žaidimuose, kur jis paverčiamas simboline arba tiesiog siaubingai perteikta figūra.
Santrauka
Inkubai ir sukūbos yra gilios šaknis turintys folkloro personažai, atspindintys žmonių pastangas paaiškinti miego metu patiriamus, dažnai gąsdinančius reiškinius. Nors istoriniuose šaltiniuose jie aprašomi kaip realios grėsmės, šiuolaikinė medicina ir psichologija daugumą tokių patirčių aiškina natūraliais fiziologiniais ir psichologiniais procesais. Vis dėlto jų paveikumas kultūroje rodo, kaip stipriai baimės, seksualumas ir religija gali persipinti žmogaus pasakojimuose.
Inkubas
Legendų kilmė
Žmonės sugalvojo įvairių inkubų legendų paaiškinimų. Viduramžiais žmonės labai nerimavo dėl nuodėmės, ypač dėl seksualinių moterų nuodėmių. Aukos galėjo patirti klaikius sapnus arba miego paralyžių. Be to, naktinį susijaudinimą, orgazmą ar naktinį išsiskyrimą buvo galima paaiškinti mintimi apie būtybes, sukeliančias kitokį kaltės jausmą ir sukeliančias savigailą. Inkubų įtaka taip pat galėjo būti pasitelkiama aiškinant, kaip nėštumai įvyksta ne santuokoje; tokie nėštumai dažnai būdavo "nepaaiškinami".
Aukos, kurios teigė, kad tapo inkubų aukomis, iš tikrųjų galėjo tapti tikro asmens seksualinės prievartos aukomis. Prievartautojai, norėdami išvengti bausmės, miegančių moterų išprievartavimus galėjo priskirti demonams. Draugas ar giminaitis galėjo užpulti auką miegančią. Aukoms, o kai kuriais atvejais ir dvasininkams, galėjo būti lengviau paaiškinti užpuolimą kaip antgamtiškos kilmės, nei susidurti su mintimi, kad užpuolimą įvykdė patikimas asmuo.
Senovės ir religiniai aprašymai
Vienas pirmųjų inkubo paminėjimų yra Mesopotamijoje, maždaug 2400 m. šumerų karalių sąraše, kur didvyrio Gilgamešo tėvas įvardijamas kaip Lilu (Lila). Sakoma, kad Lilu trikdo ir vilioja moteris per miegus, o Lilitu, moteriškos lyties demonas, pasirodo vyrams jų erotiniuose sapnuose. Taip pat pasirodo dar du demonai: Ardat Lili naktimis lanko vyrus ir gimdo nuo jų vaiduokliškus vaikus. Irdu lili yra Ardat lili vyriškasis atitikmuo. Jis naktimis lanko moteris. Šie demonai iš pradžių buvo audros demonai. Kadangi etimologija buvo neteisingai interpretuota, vėliau jie imti laikyti nakties demonais. Taip pat laikomi vampyrais, kurie yra dar viena demono forma, sakoma, kad geria savo aukų kraują.
Kai kurie teigė, kad inkubai ir sukkubai yra ne skirtingų lyčių, o tas pats demonas, galintis keisti lytį. Sukubas galėjo miegoti su vyru ir surinkti jo spermą, o paskui virsti inkubu ir naudoti tą sėklą moterims. Daugeliu atvejų buvo manoma, kad jų palikuonys yra antgamtiniai, net jei tikroji genetinė medžiaga iš pradžių buvo gauta iš žmonių.
Daugelyje pasakojimų teigiama, kad inkubas yra biseksualus, tačiau kai kuriuose nurodoma, kad jis yra griežtai heteroseksualus ir mano, kad vyriškos lyties aukos puolimas jam yra nemalonus arba žalingas. Taip pat yra daug pasakojimų apie bandymus išvaryti inkubus ar sukkubus, kurie prisiglaudė vyrų ar moterų kūnuose.
Kartais sakoma, kad inkubai gali susilaukti vaikų. Tokios sąjungos pusiau žmogaus palikuonis kartais vadinamas cambionu. Garsiausia legenda apie tokį atvejį yra apie Merliną, garsųjį burtininką iš Artūro legendos.
Pasak Malleus Maleficarum, egzorcizmas yra vienas iš penkių būdų įveikti inkubų atakas, kiti yra sakramentinė išpažintis, kryžiaus ženklas (arba angelų pasveikinimas), kenčiančiojo perkėlimas į kitą vietą ir užpuolusios būtybės ekskomunikavimas, "kuris galbūt yra tas pats, kas egzorcizmas". Kita vertus, pranciškonų vienuolis Ludovico Maria Sinistrari teigė, kad inkubai "nepaklūsta egzorcistams, nesibaimina egzorcizmų, nerodo jokios pagarbos šventiems dalykams, prie kurių priartėję jie nė kiek nenustemba".
Klausimai ir atsakymai
K: Ką viduramžiais žmonės Europoje tikėjo apie inkubus?
A: Viduramžiais Europos žmonės tikėjo, kad inkubai yra vyriškos lyties demonai.
K: Ar buvo ir moterų demonų ir kaip jie buvo vadinami?
A: Taip, buvo ir moteriškos lyties demonų, vadinamų sukūbėmis.
K: Ką, pagal tikėjimą, inkubai darydavo miegantiems žmonėms?
A: Inkubai gulėdavo ant miegančių žmonių, kad galėtų su jais lytiškai santykiauti.
K: Koks buvo inkubų lytinių santykių su žmonėmis tikslas?
A: Inkubai lytiškai santykiavo su žmonėmis, kad sukurtų kitus inkubus ir išeikvotų aukos energiją, kad galėtų išsilaikyti.
Klausimas: Ar lytinių santykių su inkubu rezultatas gali būti vaikas?
A: Taip, kartais lytinių santykių su inkubu rezultatas gali būti vaikas, kaip Merlino legendoje.
K: Ką, pagal religinę tradiciją, gali sukelti pakartotiniai lytiniai santykiai su inkubu?
A: Pagal religinę tradiciją pakartotiniai vyrų ar moterų santykiai su inkubu gali baigtis bloga sveikata ar net mirtimi.
K: Kaip, remiantis kai kuriais šaltiniais, galima atpažinti inkubą?
A: Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad inkubą galima atpažinti pagal nenatūraliai šaltą varpą.
