Gilgamešo epas: istorija, siužetas ir reikšmė senovės Mesopotamijoje
Atraskite Gilgamešo epą: senovės Mesopotamijos epinę istoriją, siužetą, mitą apie draugystę, netektį ir siekį nemirtingumo.
Gilgamešo epas yra senovės Mesopotamijos epinė poema. Tai vienas ankstyviausių žinomų grožinės literatūros kūrinių.
Pats išsamiausias šiandien išlikęs variantas buvo išsaugotas dvylikoje molinių lentelių VII a. pr. m. e. Asirijos karaliaus Ašurbanipalo bibliotekos kolekcijoje. Šumerų legendų ir poemų apie mitologinį herojų karalių Gilgamešą serija tikriausiai buvo surinkta į ilgesnę akadų poemą kažkada iki VII a. pr. m. e.
Esminis pasakojimas - apie Gilgamešo, karaliaus, kuris tapo išsiblaškęs ir nusivylęs savo valdymu, ir draugo Enkidu, pusiau laukinio, kuris kartu su Gilgamešu imasi pavojingų žygių, santykius. Didžioji epopėjos dalis skirta Gilgamešo mintims apie netektį po Enkidu mirties. Jis dažnai laikomas vienu pirmųjų literatūros kūrinių, kuriuose akcentuojamas nemirtingumas.
Epas plačiai skaitomas išverstas į lietuvių kalbą, o jo herojus Gilgamešas tapo populiariosios kultūros ikona.
Istorija, tekstų sluoksniai ir atradimas
Gilgamešo eposas susidarė per ilgą laiką – jis remiasi senesnėmis Šumerų legendomis ir atskiromis poemomis apie Gilgamešą, kurios vėliau buvo apjungtos į akadų kalba užrašytą epą. Yra keli tekstiniai sluoksniai: senesni sumeriniai fragmentai, senosios babiloniečių (Old Babylonian) versijos (apie II tūkstantmetį pr. m. e.) ir vadinamoji standartinė babiloninė arba asirietiška redakcija, kuri datuojama VII a. pr. m. e. ir buvo saugoma Ašurbanipalo bibliotekoje.
Molinių lentelių fragmentus XIX a. atrado archeologų ekspedicijos prie Ninevijos griuvėsių (daugiausia darbai, susiję su Ostinu Henry Leyardu ir Hormuzd Rassamu). Daug lentelių pateko į Britų muziejų, kur XIX a. pabaigoje ir pradžioje jas tyrinėjo ir vertė mokslininkai. Vienas garsesnių atradimų – XI lentelė su potvynio pasakojimu – ją iš dalies perskaitė George Smith XIX a. 7-ajame dešimtmetyje, o vėliau epas buvo išverstas ir plačiau paskelbtas.
Siužetas ir pagrindinės scenos
Gilgamešo epose dera nuotykių epizodai ir gilios egzistencinės refleksijos. Pagrindinė siužetinė linija yra tokia:
- Gilgamešo ir Enkidu susitikimas: Enkidu, sukurtas dievų kaip Gilgamešo priešnuodis, iš pradžių gyvena laukinį gyvenimą, bet vėliau civilizuojamas. Tarp jų užsimezga draugystė.
- Kova su Humbaba: draugai vyksta į Kedrų mišką nugalėti monstrą Humbabą.
- Dievų pasmerktas Jautis iš dangaus: po to, kai Gilgameš atmeta deivės Ištaros prisipažinimus, dievai siunčia Žvaigždžių Jautį – jį įveikia Gilgamešas ir Enkidu.
- Enkidu mirtis: dievai nubaudžia Enkidu mirtimi. Gilgamešo netektis ir gedulas skatina pagrindinį veikėjo pokytį.
- Kelionė ieškoti nemirtingumo: Gilgamešas ieško Utnapištimo (kartais rašoma Utnapištimas arba Uta-Napištimas), vienintelio žmogaus, kuriam dievai suteikė nemirtingumą; XI lentelėje pateikiamas potvynio pasakojimas, primenantis kitas Artimųjų Rytų potvynio tradicijas.
- Atgaivinimo augalas ir jo praradimas: Gilgameš atranda augalą, suteikiantį jaunutę atgaunantį poveikį, bet jį praranda, kai gyvatė nugvelbia augalą.
- Grįžimas ir pamąstymai apie palikimą: galutinis epizodo akcentas – suvokimas, kad tik atminimas ir palikimas per darbus bei valdymą leidžia „nemirtingumą“ visuomenės atmintyje.
Temos ir reikšmė
Gilgamešo epas nagrinėja kelis universalius klausimus, dėl kurių kūrinys išlieka aktualus:
- Mirtis ir nemirtingumo ilgesys: pagrindinė tema – žmogaus baimė mirti ir pastangos rasti būdą tai apeiti.
- Draugystė ir žmogiškumas: Enkidu ir Gilgamešo ryšys parodo, kaip asmeninis ryšys keičia veikėjo požiūrį ir elgesį.
- Karališkasis valdovas ir civilizacija: epas tiria, ką reiškia būti geru valdovu, kaip iš plasmindamas miestą Gilgameš formuoja visuomenę.
- Prieštara tarp gamtos ir kultūros: Enkidu – laukinės prigimties simbolis, o jo susidūrimas su civilizacija atspindi platesnius pokyčius Mesopotamijos visuomenėje.
- Mitologijos ir religinės idėjos: epas pateikia svarbią medžiagą apie dievus, potvynio mitą ir senovės Mesopotamijos pasaulėžiūrą.
Tekstualūs variantai ir moksliniai tyrimai
Iki šiol išlikę fragmentai rodo, kad tekstas buvo redaguojamas ir papildomas per šimtmečius. Mokslininkai atskiria Old Babylonian (senbabiloniečių) versijas ir vėlesnę „standartinę babilonų“ redakciją. Gilgamešo epas tapo svarbiu šaltiniu rekonstrukcijai apie senovės Mesopotamijos mitus ir literatūros istoriją. Dėl daugybės fragmentų atšipimo ir įvairių redakcijų tyrėjai rekonstruoja tekstą, lygindami lentelių variantus ir sumerines versijas.
Vertimai, populiarumas ir įtaka
Nuo XIX a. pabaigos, kai lentelės tapo prieinamos mokslui, Gilgamešo epas prasiskynė kelią į Europos ir pasaulio literatūros studijas. Pirmieji vieši vertimai iš akkadų kalbos paskatino diskusijas apie potvynio mito paraleles su Biblijos pasakojimu apie Nojų. Vėlesnės, platesnės ir tikslesnės redakcijos bei vertimai (pvz., moderni kritinė anglų kalbos versija) padėjo geriau suprasti tekstą ir jo reikšmę.
Epą įkvėpė ir įkvėpia įvairių laikų menininkus: jis minimas literatūroje, kine, vaizduojamajame mene ir kompiuteriniuose žaidimuose. Akademinėje plotmėje eposas yra svarbus pavyzdys, kaip literatūra atspindi socialinius, religinius ir politinius senovės pasaulio sluoksnius.
Vertimai į lietuvių kalbą
Gilgamešo epas yra prieinamas ir lietuviškai: yra keli vertimai ir perrašai, taip pat populiarios aiškinamosios knygos ir straipsniai, supažindinantys smalsius skaitytojus su šiuo tekstu. Lietuviški leidimai dažnai remiasi pažangesnėmis užrašų ir mokslinių redakcijų versijomis, todėl skaitytojai gali susipažinti tiek su didžiaisiais siužetiniais momentais, tiek su epinės poemos istoriniu kontekstu.
Gilgamešo epas išlieka kertiniu kūriniu tyrinėjant senovės Mesopotamijos kultūrą, literatūrą ir žmogaus žmogiškumo klausimus, kurie iki šiol kelia susidomėjimą ir įkvepia diskusijas apie prasmę, mirtį ir atminimą.

Gilgamešo potvynio lentelė akadų kalba
Istorija
Gilgamešas buvo penktasis Uruko, senovinio Šumero miesto, karalius. Manoma, kad jis valdė 2700-2500 m. pr. m. e., t. y. 200-400 metų prieš pirmuosius žinomus rašytinius pasakojimus. Jo tėvas buvo trečiasis karalius Lugalbanda.
Apie jį parašytas "Gilgamešo epas".
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Gilgamešo epas?
A: Gilgamešo epas yra epinė poema iš senovės Mesopotamijos.
K: Kokia Gilgamešo epo reikšmė?
A: Tai vienas iš pirmųjų žinomų grožinės literatūros kūrinių, kuriam dažnai priskiriamas vienas pirmųjų literatūros kūrinių, kuriuose akcentuojamas nemirtingumas.
K: Kas šiame epe yra Gilgamešas?
A: Gilgamešas yra mitologinis herojus karalius, kuris tapo išsiblaškęs ir nusivylęs savo valdymu.
K: Kas yra Enkidu epe?
A: Enkidu yra Gilgamešo draugas, kuris yra pusiau laukinis ir kartu su Gilgamešu imasi pavojingų žygių.
K: Kas yra pagrindinis Gilgamešo epo akcentas?
A: Didžioji epopėjos dalis skirta Gilgamešo mintims apie netektį po Enkidu mirties.
K: Kaip buvo išsaugota išsamiausia Gilgamešo epo versija?
A: Išsamiausia šiandien egzistuojanti epo versija išliko dvylikoje molinių lentelių, saugomų VII a. pr. m. e. Asirijos karaliaus Ašurbanipalo bibliotekos kolekcijoje.
K: Ar Gilgamešo epas šiandien plačiai žinomas?
Atsakymas: Taip, epas plačiai skaitomas išverstas į lietuvių kalbą, o jo herojus Gilgamešas tapo populiariosios kultūros ikona.
Ieškoti