Nemirtingumas: apibrėžimas, mitai, mokslas ir religija
Atraskite nemirtingumo sampratą: mitus, mokslą, religinius požiūrius ir ateities technologijas — nuo amžinos sielos iki proto perkėlimo į virtualią realybę.
Nemirtingumas arba amžinasis gyvenimas – tai idėja, kad kažkas, kas yra gyvas, išliks gyvas amžinai. Priešingybė nemirtingumui yra mirtingumas, reiškiantis, kad gyvas daiktas gali mirti. Šiuo metu žinoma tik nedaugelis gyvų būtybių, kurios yra nemirtingos. Tai daugiausia paprastos, žemesnės gyvybės formos, pavyzdžiui, bakterijos. Istorijos apie nemirtingus žmones ar gyvūnus populiarios grožinėje literatūroje ir mitologijoje, tačiau realiai dar neįmanomos. Daugelis religijų teigia, kad žmonės turi nemirtingą sielą su pomirtiniu gyvenimu.
Biologinis nemirtingumas: kas yra ir pavyzdžiai
Biologinis nemirtingumas reiškia gebėjimą išvengti organizmo senėjimo arba nuolat atsinaujinti taip, kad mirtingumo rizika iš esmės nekiltų dėl amžiaus. Tai nereiškia visiškos apsaugos nuo mirties (pvz., nuo sužeidimų ar ligų), bet reiškia, kad organizmas nerodo įprastinio senėjimo požymių.
- Turritopsis dohrnii (kai kurių medūzų rūšys) gali grįžti į ankstyvą polipo stadiją ir taip "atjaunėti", todėl jas vadina potencialiai nemirtingomis.
- Hydra genties bestuburiai rodo mažai arba visai neparodo senėjimo požymių ir gali ilgai atsinaujinti regeneracijos dėka.
- Kai kurios planarian (plokščiosios kirmėlės) turi stiprų kamieninių ląstelių potencialą ir praktiniu požiūriu gali atsinaujinti neribotai.
- Kloniškos augalų populiacijos (pvz., medžių kolonijos ar krūmai) kartais gyvuoja labai ilgai, nes dalijimasis vegetatyviškai leidžia išlikti tūkstančius metų.
- Bakterijos ir kitos mikroorganizmų populiacijos gali išlikti ilgai, nes pavienės ląstelės nuolat dalijasi ir atsinaujina.
Vis dėlto daugumos daugialąsčių organizmų (įskaitant žmones) senėjimas priklauso nuo kompleksinių molekulinių procesų: telomerų trumpėjimo, ląstelių senėjimo (senescence), baltymų dengės (proteostazės) sutrikimų, mitochondrijų funkcijos praradimo, DNR pažeidimų ir sumažėjusio audinių atsinaujinimo potencialo. Tyrėjai bando suprasti šiuos procesus ir modifikuoti juos, kad prailgintų sveiką gyvenimo trukmę.
Mokslas, technologijos ir praktinės strategijos
Šiuolaikinis mokslas nagrinėja keletą krypčių, siekiant prailginti gyvenimo trukmę arba sulėtinti senėjimą:
- Genetinės ir molekulinės intervencijos: telomerazės aktyvavimas, genų redagavimas (pvz., CRISPR) ir kiti metodai, skirti sumažinti ląstelių senėjimą arba pagerinti DNR remonto mechanizmus.
- Regeneracinė medicina: kamieninių ląstelių terapijos, audinių inžinerija ir organų auginimas siekiant pakeisti senėjančius ar sugedusius organus.
- Senolitikai ir senoterapija: medžiagos, kurios pašalina senėjančias ląsteles arba keičia jų poveikį audiniams.
- Kriokonservacija (kryogenika): organizmo ar galvos šaldymas su viltimi ateities technologijų, galinčių atkurti gyvybę, pagalba.
- Skaitmeninis nemirtingumas: idėjos apie superkompiuterį ir virtualią realybę, kur galima būtų perkelti ar emuliuoti žmogaus protą (vadinama "mind uploading" arba smegenų emuliacija). Futuristai, tokie kaip Ray Kurzweilas, mano, kad tai gali tapti įmanoma apie 2045 m. technologinio singuliarumo laikotarpiu, tačiau šis scenarijus yra labai spekuliatyvus ir susiduria su techniniais, filosofiniais bei etiniais iššūkiais.
Praktinė realybė ir aktuariniai apskaičiavimai
Draudimo aktuarijų specialistai apskaičiavo, kad net jei visi būtų fiziškai nemirtingi, vidutinė gyvenimo trukmė dėl nelaimingų atsitikimų skaičiaus vis tiek būtų tik 400 metų; galiausiai visi mirtų dėl mirtinų nelaimingų atsitikimų ir būtų labai neįprasta sutikti žmogų, kuriam būtų daugiau nei 800 metų. Šis pavyzdys pabrėžia, kad fizinis nemirtingumas nepašalintų rizikos gyvybei (avarijos, karai, užkratai ir pan.), todėl tam, kad pasiekti praktišką "nemirtingumą", reikėtų spręsti ir saugumo, infrastruktūros bei visuomenės organizavimo klausimus.
Religinė ir mitologinė perspektyva
Daugelis kultūrų ir religijų turi savo požiūrį į nemirtingumą. Kai kuriose tradicijose tai siejama su siela ir pomirtiniu gyvenimu – siela yra nemirtinga ir po fizinės mirties tęsią egzistenciją (religijos, siela, pomirtinis gyvenimas). Kitos tradicijos kalba apie reinkarnaciją arba apie dievų ir herojų amžinybę. Mitai apie amžiną gyvenimą pasirodo nuo seniausių laikų (pvz., Gilgamešo epas, įvairūs alchemijos pasakojimai apie Gyvybės eliksyrą ar amžino gyvenimo obuolius ir sodus).
Etiniai, socialiniai ir filosofiniai klausimai
- Teisingumas ir prieiga: kas turėtų gauti priėjimą prie gyvenimo prailginimo technologijų? Ar tai pailgintų socialinę nelygybę?
- Perteklinė gyventojų apkrova: ilgesnė gyvenimo trukmė gali sukelti demografines ir ekologines problemas, jeigu nebus tinkamai valdomas išteklių paskirstymas.
- Gyvenimo prasmė ir identitetas: ar ilgas arba neribotas gyvenimas pakeistų žmonių motyvaciją, kultūrą, kūrybą ir santykius? Kokia būtų asmens tapatybės ribų prasmė, ypač kalbant apie skaitmeninį "nemirtingumą"?
- Rizikos ir nenuspėjamumas: net jei pavyktų sustabdyti biologinį senėjimą, išliktų atsitiktinių mirties priežasčių rizika (traumos, pandemijos, technologinės avarijos), kaip nurodyta aktuarų analize.
Simbolika ir kultūriniai vaizdiniai
Nemirtingumas yra stiprus motyvas mene, literatūroje ir simbolikoje. Kai kurios spalvos ir objektai kultūrose įgijo šią prasmę: amaranto spalva Vakarų civilizacijoje simbolizuoja nemirtingumą, o persiko spalva – nemirtingumą kinų civilizacijoje. Kinų mitologijoje persikai ir jų vaisiai kartais siejami su ilgoveike ir nemirtingumo suteikiančiomis savybėmis.
Išvados
Nemirtingumas yra sudėtinga ir daugialypė tema, apimanti biologiją, technologijas, religiją, etiką ir kultūrą. Nors gamtoje egzistuoja organizmai, kurie praktiškai nerodo senėjimo, žmonių nemirtingumas išlaiko tiek mokslinių, tiek filosofinių ir praktinių iššūkių. Tyrimai, skirti sulėtinti senėjimą ar atkurti sudėtingus audinius, pažengė, tačiau tikrasis amžinas gyvenimas lieka tiek technologiškai, tiek moraline prasme nepasiekiamas dabartiniu laipsniu. Diskusijos apie tai, ką reiškia gyventi ilgai arba "amžinai", išlieka aktualios ir įtraukia daugybę perspektyvų.
Kiti puslapiai
- Filosofinis akmuo
Kitos svetainės
- Nemirtingumas: Taoistinė perspektyva
- Idėjų istorijos žodynas: Mirtis ir nemirtingumas
- Nemirtingumo institutas - neapibrėžtos gyvenimo trukmės propagavimas ir tyrimai Mokslinės ir sociologinės diskusijos, aktyvizmas, tyrimai
- "Išradėjas Kurzweilas siekia gyventi amžinai"; RedNova
- Nemirtingumo paieškos
- Immortality International - Gyvybė yra pagrindinė žmogaus teisė
- Mormonų transhumanistų asociacija
- Heinrich J. Vogel Sielos nemirtingumas ir kūno prisikėlimas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra nemirtingumo priešingybė?
Atsakymas: Nemirtingumo priešingybė yra mirtingumas, kuris reiškia, kad gyva būtybė gali mirti.
K: Ar yra žinomų gyvų būtybių, kurios yra nemirtingos?
Atsakymas: Taip, yra nedaug gyvų būtybių, kurios yra nemirtingos. Tai daugiausia paprastos, žemesnės gyvybės formos, pavyzdžiui, bakterijos.
K: Ar žmonės arba gyvūnai gali tapti nemirtingi?
A: Kol kas ne, nors pasakojimai apie nemirtingus žmones ar gyvūnus populiarūs grožinėje literatūroje ir mitologijoje.
K: Ar religijos teigia, kad žmonės turi nemirtingą sielą su pomirtiniu gyvenimu?
A: Taip, daugelis religijų teigia, kad žmonės turi nemirtingą sielą ir pomirtinį gyvenimą.
K: Kiek vidutiniškai truktų gyvenimas, jei kiekvienas žmogus būtų fiziškai nemirtingas?
A: Draudimo aktuarijai apskaičiavo, kad net jei visi būtų fiziškai nemirtingi, vidutinė gyvenimo trukmė vis tiek būtų tik 400 metų dėl nelaimingų atsitikimų dažnumo; galiausiai visi mirtų nuo mirtinų nelaimingų atsitikimų ir būtų labai neįprasta sutikti žmogų, kuriam būtų daugiau nei 800 metų.
Klausimas: Kokia spalva Vakarų civilizacijoje simbolizuoja nemirtingumą?
Atsakymas: Amaranto spalva Vakarų civilizacijoje simbolizuoja nemirtingumą.
K: Kokia spalva simbolizuoja nemirtingumą kinų civilizacijoje?
Atsakymas: Persikų spalva kinų civilizacijoje simbolizuoja nemirtingumą.
Ieškoti