Urukas (Uruk) — senovės Šumero miestas ir civilizacijos lopšys
Urukas (Uruk) — senovės Šumero miestas, civilizacijos lopšys: pažinkite pirmuosius miestus, Gilgamešą, urbanizaciją ir archeologinius atradimus Mesopotamijoje.
Urukas buvo senovės Šumero, o vėliau Babilonijos miestas, įsikūręs į rytus nuo dabartinės Eufrato upės vagos, prie seno, dabar sausai likusio Eufrato kanalo. Jis stūkso dabartinio Irako teritorijoje ir laikomas vienu svarbiausių ankstyvosios urbanizacijos centrų Mesopotamijoje.
Laikotarpiai ir gyventojai
Vardas „Urukas“ siejamas su vadinamuoju Uruko laikotarpiu — ankstyvojo chalkolito ir ankstyvojo bronzos amžiaus laikotarpiu Mesopotamijoje, apie 4000–3100 m. pr. m. e. Po to sekė klestintis Šumero etapas. IV tūkstantmetyje pr. m. e. Urukas atliko pagrindinį vaidmenį ankstyvajame miestų ir valstybių susiformavime regione.
Apie 2900 m. pr. m. e. Urukas buvo vienas didžiausių to meto pasaulio miestų — jo gyventojų skaičius vertinamas apie 50 000–80 000. Miestas apimė didelę, aptvertą teritoriją, kurios plotas siekė maždaug 6 km2. Jame buvo dideli paminklai, administraciniai pastatai, religiniai kompleksai ir tankiai užstatyti gyvenamieji rajonai.
Kultūrinė ir technologinė reikšmė
Urukas yra ypač reikšmingas dėl to, kad čia vystėsi inovacijos, kurios paveikė visą Rytų Artimųjų civilizaciją: sudėtinga miesto planavimo praktika, masinė keramikos gamyba, administracinės sistemos ir rašto ištakos. Būtent Uruko laikotarpiu atsirado pirmieji rašto pėdsakai — protocuneiformo ženklai ant molinių lentelių — kurie laikomi vėlesnio dantyto rašto (klinikinio rašto) pirmtakais. Šiose lentelėse fiksuotos ekonominės, administracinės ir religinės žinios.
Religiniai centrūs rajonai, tokie kaip Eanna (skirti deivei Inannai/Ishtar) ir Anu komplekso vietos, rodo sudėtingą miestų religinių institucijų sistemą. Architektūroje vyrauja dideli molio plytų pastatai, monumentinės sienos ir galimos zigurato struktūros, rodančios centralizuotą darbo organizavimą ir valdžios galią.
Istorinė tradicija ir vėlesnė raida
Šumerų karalių sąrašuose Urukui priskiriamas pusiau mitinis karalius Gilgamešas, kuris tradiciškai vaizduojamas kaip galingas miesto valdovas ir epinių pasakojimų veikėjas. Gilgamešo eposas ir kitos tradicijos prisidėjo prie Uruko legendos plitimo per amžius.
Miestas prarado savo svarbą maždaug apie 2000 m. pr. m. e., kai regioną paveikė politiniai sukrėtimai, užkariavimai (tarp jų ir konfliktai tarp Babilonijos ir Elamo) bei hidrologiniai pokyčiai — Eufrato vagų pasikeitimai ir dirvožemio druskingėjimas mažino žemės ūkio produktyvumą. Nors Urukas išliko apgyvendintas per Seleukidų ir Partų laikotarpius, galutinai jis buvo apleistas vėlesniais laikotarpiais, tapdamas archeologine vietove iki Sasanidų eros pabaigos ir islamo plitimo regione.
Archeologija ir atradimai
Uruko vieta buvo atrasta 1849 m. Nuo XIX a. pab. ir XX a. pradžios čia vyko kelios archeologinės ekspedicijos, kurios atskleidė didelius molinių plytų kompleksus, molines lenteles su rašto pėdsakais, keraminius dirbinius, antkapius ir kitus kasdienio bei administracinio gyvenimo artefaktus. Radiniai leido geriau suprasti, kaip vystėsi ankstyvieji miestai, administracinės technologijos ir raštas.
Paveldas ir reikšmė šiandien
Urukas laikomas civilizacijos lopšiu — jo pėdsakai rodo pereinamąjį etapą nuo kaimiškų bendruomenių prie kompleksiškesnių miestinių visuomenių su administracija, raštu ir centralizuota religija. Radiniai iš Uruko svarbūs ne tik istorikams ir archeologams, bet ir plačiajai visuomenei, nes jie padeda rekonstruoti vieną svarbiausių žmonijos socialinių ir technologinių poslinkių.
Šiandien Uruko palikimas tiriamas ir saugomas tarptautinių bei vietinių mokslininkų, o atradimai iš ten tebėra pagrindinė informacijos apie ankstyvąją Mesopotamijos civilizaciją šaltinis.
Reljefas ant Karaindasho Inanos šventyklos priekio iš Uruko. Pergamono muziejus, Berlynas
Klausimai ir atsakymai
K: Kur yra Urukas?
A: Urukas yra dabartiniame Irake, į rytus nuo dabartinės Eufrato upės vagos, prie senovinio sauso buvusio Eufrato kanalo.
K: Koks buvo Uruko laikotarpis?
A: Uruko laikotarpis buvo ankstyvojo chalkolito - ankstyvojo bronzos amžiaus laikotarpis Mesopotamijoje, maždaug 4000-3100 m. pr. m. e.
K: Kaip Urukas prisidėjo prie ankstyvosios Šumero urbanizacijos?
A: Urukas atliko pagrindinį vaidmenį ankstyvojoje Šumero urbanizacijoje IV tūkstantmečio pr. m. e. viduryje.
K: Kiek gyventojų turėjo Urukas savo didžiausio suklestėjimo metu?
A: Apie 2900 m. pr. m. e., kai Urukas buvo didžiausias, jame tikriausiai gyveno 50 000-80 000 gyventojų, gyvenusių 6 km2 aptvertoje teritorijoje.
K: Kas buvo pusiau mitinis karalius, valdęs Uruką pagal šumerų karalių sąrašą?
A: Pagal šumerų karalių sąrašą pusiau mitinis karalius Gilgamešas valdė Uruką 27 a. pr. m. e.
K: Kada ir kodėl Urukas prarado savo svarbiausią reikšmę?
A: Urukas prarado savo svarbiausią reikšmę apie 2000 m. pr. m. e., po Babilonijos kovos su Elamu.
K: Kada buvo atrasta Uruko vieta?
A: Uruko vieta buvo atrasta 1849 m.
Ieškoti