Urartų kalba
Urartų kalba - tai kalba, kuria kalbėjo senovinės Urartu karalystės žmonės šiaurės rytų Anatolijoje (dabartinėje Turkijoje), Vano ežero regione.
Urartų kalba buvo izoliuota kalba, kuri nebuvo nei semitų, nei indoeuropiečių, bet priklausė hurrourartų kalbų šeimai.
Egzistuoja hipotezė, pagal kurią, be Urartui būdingų klinio raidyno užrašų, Urartui buvo būdinga ir vietinė hieroglifų rašto sistema. Armėnų mokslininkas Artakas Movsisianas paskelbė dalinį bandymą iššifruoti urartų hieroglifus, teigdamas, kad jie užrašyti ankstyvąja armėnų kalbos forma.
Urartų raidyno lentelė, eksponuojama Erebuni muziejuje Jerevane.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kaip vadinasi kalba, kuria kalba Urartu gyventojai?
Atsakymas: Kalba, kuria kalba Urartu gyventojai, vadinama urartų kalba.
K: Kur buvo įsikūrusi senovės Urartu karalystė?
A: Senovės Urartu karalystė buvo įsikūrusi šiaurės rytų Anatolijoje (dabartinėje Turkijoje), Vano ežero regione.
K: Ar urartų kalba yra semitų, ar indoeuropiečių kalba?
A: Ne, urartų kalba nėra semitų ar indoeuropiečių kalba; ji priklauso hurų-urartų kalbų šeimai.
Klausimas: Ar yra kokių nors įrodymų, kurie leistų manyti, kad, be klinio rašto užrašų, Urartu gyventojai galėjo naudoti ir kitą rašto sistemą?
Atsakymas: Taip, yra hipotezė, kuri leidžia manyti, kad, be klišinių užrašų, Urartu gyventojai galėjo naudoti vietinę hieroglifų rašto sistemą.
K: Kas bandė iššifruoti kai kuriuos iš šių hieroglifų?
A: Armėnų mokslininkas Artakas Movsisianas paskelbė dalinį bandymą iššifruoti kai kuriuos iš šių hieroglifų.
A:: Kokią išvadą jis apie juos padarė?
A: Jis padarė išvadą, kad jie parašyti ankstyvąja armėnų kalbos forma.
