Viršutinis paleolitas
Viršutinis paleolitas (aukštesnysis paleolitas arba vėlyvasis akmens amžius) yra trečioji ir paskutinė paleolito laikotarpio dalis. Jis truko maždaug prieš 40 000-10 000 metų. Žmonės medžioklei ir žvejybai naudojo įrankius. Jie taip pat kūrė urvinius piešinius. Šiuo laikotarpiu visiškai išnyko neandertalietis žmogus, todėl Homo sapiens liko vienintelė išlikusi žmonių genties rūšis.
Europoje, Azijoje ir Afrikoje šis laikotarpis vadinamas paskutine senojo akmens amžiaus dalimi.
Pirmieji šiuolaikiniai žmonės Vakarų Europoje buvo rasti maždaug prieš 36 000 metų. Šios fosilijos buvo rastos Rumunijos pietvakariuose. Jos rastos akmeniniame urve, vadinamame Peștera cu Oase.
Lasko urvų piešiniai yra iš šio laikotarpio. Nuo 1979 m. jie įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir yra Prancūzijoje.
Tikėjimo pomirtiniu gyvenimu įrodymai viršutiniame paleolite: laidojimo ritualų ir protėvių garbinimo atsiradimas.
Šiame žemėlapyje parodyta, kuriose Europos vietovėse rasta viršutinio paleolito laikotarpio radinių.
Aukštutinio paleolito Veneros figūrėlę primenantis vaisingumo atvaizdas.
Kultūra
Veneros figūrėlės
Tikriausiai vieni ankstyviausių meno pėdsakų yra Veneros figūrėlės. Tai figūrėlės (labai mažos statulėlės), vaizduojančios moteris, dažniausiai nėščias, su matomomis krūtimis. Figūrėlių rasta nuo Vakarų Europos iki Sibiro. Dauguma jų yra 20 000-30 000 metų senumo. Dvi figūrėlės rastos gerokai senesnės: Maroke rasta Tan-Tano Venera, datuojama prieš 300 000-500 000 metų. BerekhatRamoVenerarasta Golano aukštumose. Ji datuojama prieš 200 000-300 000 metų. Tai gali būti vienas ankstyviausių daiktų, kuriuose matyti žmogaus pavidalas.
Figūrėlėms gaminti buvo naudojami įvairūs akmenys, kaulai ir dramblio kaulas. Kai kurios jų taip pat buvo gaminamos iš molio, kuris vėliau buvo degamas ugnyje. Tai vienas ankstyviausių žinomų keramikos naudojimo pėdsakų.
Šiandien nežinoma, ką statulėlės reiškė jas gaminusiems žmonėms. Yra dvi pagrindinės teorijos:
- Jie gali vaizduoti žmogaus vaisingumą arba būti sukurti jam padėti.
- Jos gali vaizduoti (vaisingumo) deives.
Mokslininkai atmetė galimybę, kad šios figūrėlės buvo susijusios su laukų derlingumu, nes tuo metu, kai figūrėlės buvo pagamintos, žemdirbystė dar nebuvo išrasta.
Dvi figūrėlės, kurios yra senesnės, daugiausia galėjo susidaryti dėl natūralių procesų. Tan-Tano Venera buvo padengta medžiaga, kuri galėjo būti kažkokie dažai. Medžiagoje buvo geležies ir mangano pėdsakų. Ant Berekhat Ramo figūrėlės matyti pėdsakų, kad ją kažkas apdirbinėjo įrankiu. 1997 m. atliktame tyrime teigiama, kad šių pėdsakų negalėjo palikti vien gamta.
Urvų piešiniai
Urvų tapyba - tai ant urvų sienų ar stogų nutapyti paveikslai. Daugelis urvų piešinių priklauso paleolitiniam amžiui ir datuojami maždaug prieš 15 000-30 000 metų. Vieni žymiausių yra Altamiros urvuose Ispanijoje ir Lasko urvuose Prancūzijoje. p545 Europoje yra apie 350 urvų, kuriuose rasta urvinių piešinių. Dažniausiai buvo piešiami gyvūnai, pavyzdžiui, taurai, stumbrai ar arkliai. Kodėl šie paveikslai buvo nutapyti, nėra žinoma. Jie nėra tiesiog vietų, kuriose gyveno žmonės, puošmena. Paprastai urvuose, kuriuose jie buvo rasti, nėra ženklų, kad juose kas nors gyveno.
Vienas seniausių urvų yra Šovė urvas Prancūzijoje. Šiame urve esantys paveikslai skirstomi į dvi grupes. Viena jų datuojama maždaug prieš 30 000-33 000 metų, kita - prieš 26 000 ar 27 000 metų. p546 Seniausi žinomi urvų piešiniai, pagrįsti radiokarboniniu datavimu "juoda spalva nuo piešinių, degtukų žymių ir nuo grindų". Nuo 1999 m. pateiktos 31 mėginio iš urvo datos. Seniausi piešiniai datuoti prieš 32 900±490 metų.
Kai kurie archeologai suabejojo datavimu. Züchner mano, kad abi grupės datuojamos prieš 23 000-24 000 ir 10 000-18 000 metų. Pettitt ir Bahn mano, kad datavimas yra nenuoseklus. Jie teigia, kad tų laikotarpių žmonės daiktus piešė skirtingai. Jie taip pat nežino, iš kur paimta anglis, kuria dažomi kai kurie daiktai, ir kokio dydžio yra nudažytas plotas.
Paleolito epochos žmonės gerai piešė. Jie žinojo apie perspektyvą ir įvairius daiktų piešimo būdus. Jie taip pat galėjo stebėti piešiamų gyvūnų elgesį. Kai kuriuose paveiksluose matyti, kaip elgėsi nupiešti gyvūnai. Paveikslai galėjo būti svarbūs ritualams.
Vilendorfo Venera yra gerai žinoma figūrėlė. Ji buvo pagaminta maždaug prieš 25 000 metų
Žirgas iš Lasko urvų Prancūzijoje, maždaug 16 000 metų senumo
Susiję puslapiai
- Uolienų menas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra viršutinio paleolito laikotarpis?
A: Viršutinis paleolitas - tai trečioji ir paskutinė paleolito laikotarpio dalis, trukusi maždaug prieš 40 000-10 000 metų.
K: Kam žmonės naudojo įrankius viršutinio paleolito laikotarpiu?
A: Viršutinio paleolito laikotarpiu žmonės įrankius naudojo medžioklei ir žvejybai.
K: Ką žmonės išvystė viršutinio paleolito laikotarpiu?
A: Viršutinio paleolito laikotarpiu žmonės kūrė olų piešinius.
K: Kas atsitiko neandertaliečiui žmogui viršutinio paleolito laikotarpiu?
A: Neandertalietis visiškai išnyko viršutinio paleolito laikotarpiu, todėl Homo sapiens liko vienintelė išlikusi žmonių genties rūšis.
K: Kada Vakarų Europoje buvo rasti pirmieji šiuolaikiniai žmonės?
A: Pirmieji šiuolaikiniai žmonės Vakarų Europoje buvo aptikti maždaug prieš 36 000 metų.
K: Kur Vakarų Europoje buvo rastos pirmosios šiuolaikinių žmonių fosilijos?
A: Pirmosios Vakarų Europoje rastos šiuolaikinių žmonių fosilijos buvo rastos Rumunijos pietvakariuose, akmeninėje oloje, vadinamoje Peștera cu Oase.
K: Kokių įrodymų apie tikėjimą pomirtiniu gyvenimu būta viršutinio paleolito laikotarpiu?
Atsakymas: Tikėjimą pomirtiniu gyvenimu viršutiniame paleolite įrodo laidojimo ritualai ir protėvių garbinimas.
