Viršutinis paleolitas – vėlyvasis akmens amžius (prieš 40–10 tūkst. metų)

Viršutinis paleolitas (prieš 40–10 tūkst. m.) – Homo sapiens, neandertaliečių išnykimas, urvų piešiniai, medžioklė, žvejyba ir laidojimo ritualai seniausių Europos kultūrų kontekste.

Viršutinis paleolitas (aukštesnysis paleolitas arba vėlyvasis akmens amžius) yra trečioji ir paskutinė paleolito laikotarpio dalis. Jis truko maždaug prieš 40 000-10 000 metų. Žmonės medžioklei ir žvejybai naudojo įrankius. Jie taip pat kūrė urvinius piešinius. Šiuo laikotarpiu visiškai išnyko neandertalietis žmogus, todėl Homo sapiens liko vienintelė išlikusi žmonių genties rūšis.

Europoje, Azijoje ir Afrikoje šis laikotarpis vadinamas paskutine senojo akmens amžiaus dalimi.

Pirmieji šiuolaikiniai žmonės Vakarų Europoje buvo rasti maždaug prieš 36 000 metų. Šios fosilijos buvo rastos Rumunijos pietvakariuose. Jos rastos akmeniniame urve, vadinamame Peștera cu Oase.

Lasko urvų piešiniai yra iš šio laikotarpio. Nuo 1979 m. jie įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir yra Prancūzijoje.

Tikėjimo pomirtiniu gyvenimu įrodymai viršutiniame paleolite: laidojimo ritualų ir protėvių garbinimo atsiradimas.

Laikotarpio ypatumai ir geografinis paplitimas

Viršutinis paleolitas apima laikotarpį, kai Homo sapiens išplito didelėje žemės rutulio dalyje ir susidūrė su kitomis žmonių rūšimis, ypač neandertaliečiais. Klimato svyravimai — ledo sluoksnių plėtra ir traukimasis — labai veikė gyvulių migraciją, augaliją ir žmonių gyvenimo būdą. Per visą laikotarpį formavosi skirtingos kultūros (pvz., Aurignacienskoji, Gravetėnė, Soliutro ir Magdalėnė Europoje), kurios skyrėsi technika, meno stiliais ir gyvenimo organizavimu.

Technologija ir įrankiai

Viršutinio paleolito metu išsivystė aštrių, ilgesnių peilių ir kaltų gamyba iš plonų plokščių — vadinamųjų peilių (blade) technologija. Populiarūs įrankiai buvo:

• ilgi aštrūs peiliai ir skaptavimo įrankiai (scrapers),
• smulkių peiliukų ir mikrolitų (backed bladelets) grupės, naudojamos kaip sudėtinės smūgių arba pjaunančios dalys,
• kauliniai ir ragų įrankiai — adatėlės siūti drabužiams, įrankiai žvejybai ir medžioklei,
• medinės ietys ir sudėtiniai ietų antgaliai (kartais su smaigaliais iš kaulo ar rago),
• naudojami šaudykliai ir kartais — primityvios strėlės su skersiniais antgaliais.

Tokie pokyčiai leido medžiotojams efektyviau gaudyti didesnius gyvūnus, ruošti odas ir gaminti sudėtingesnius daiktus kasdieniam gyvenimui.

Menai ir simbolika

Viršutinis paleolitas pasižymi gausiu meniniu aktyvumu: urvų tapyba, piešiniai, reljefai, mažosios skulptūros ir papuošalai. Be Lasko, kiti žinomi pavyzdžiai — Chauvet, Altamira ir daugelis kitų urvų Vakarų Europoje. Taip pat randamos mobilios meninės formos, pvz., moteriškos formos statulėlės (vadinamosios „Veneros“), gyvūnų figūrėlės ir raižiniai ant kaulo ar akmens.

Asmeninių papuošalų (karoliukų, pakabučių) ir pigmentų naudojimas rodo simbolinį mąstymą, socialinę tapatybę ir galbūt sudėtingesnę kalbinę bei kultūrinę komunikaciją.

Gyvenimo būdas, buitis ir laidojimai

Žmonės gyveno sezoninėse stovyklavietėse — palapinėse, urvuose arba laikinose medinėse konstrukcijose. Jie kombinuodami medžioklę, žvejybą, rinkimą ir vėliau specializuotą gamybą sugebėjo išgyventi net atšiauriomis klimato sąlygomis. Atsirado drabužių siuvimo tradicija (adatėlės, siūlai), leidusi geriau prisitaikyti prie šaltesnio klimato.

Laidojimo praktikos tapo dažnesnės ir sudėtingesnės: kapuose randami laidojimo daiktai, gyvuliniai likučiai ir dažnai pigmentai (pvz., okeras). Tai rodo tikėjimą pomirtiniu gyvenimu, protėvių garbinimą ir socialinių vaidmenų pripažinimą.

Santykiai su neandertaliečiais ir genetika

Viršutinio paleolito pradžioje Homo sapiens susitiko su neandertaliečiais, o kai kuriais atvejais įvyko ir kryžminimasis. Dėl to šiuolaikinių neafrikinio kilmės žmonių genomuose randama nedidelė (tačiau reikšminga) neandertaliečių genų dalis. Galutinė neandertalietiškų populiacijų išnykimo priežastys yra sudėtingos — greičiausiai tai buvo konkurrencija dėl resursų, klimato pokyčiai ir mažėjanti genetinė įvairovė.

Svarbūs radiniai ir vietovės

Be jau paminėtų Peștera cu Oase ir Lasko, svarbūs radiniai yra:

• Sungir (Rusija) — turtingos laidojimo vietos su papuošalais ir siūlais,
• Kostenki (Rusija) — didelės gyvenvietės ir meninė medžiaga,
• Altamira (Ispanija) ir Chauvet (Prancūzija) — išskirtiniai urvų piešiniai,
• Kiti atradimai Azijoje ir Afrikoje atskleidžia regioninę įvairovę ir ilgesnį procesą, kai Homo sapiens įsitvirtino įvairiuose klimatuose.

Pereinamasis laikotarpis ir reikšmė

Viršutinis paleolitas baigiasi apie 10 000 metų prieš mūsų erą, kai prasideda mezolitas ir vėliau — neolitinė žemdirbystė. Tai buvo laikas, kai susiformavo daugelis žmogaus kultūrinių bruožų: sudėtingos įrankių technologijos, simbolinis menas, ritualai ir socialinė struktūra. Šios naujovės paruošė lauką vėlesniems žemės ūkio ir civilizacijų vystymosi etapams.

Kultūra

Veneros figūrėlės

Tikriausiai vieni ankstyviausių meno pėdsakų yra Veneros figūrėlės. Tai figūrėlės (labai mažos statulėlės), vaizduojančios moteris, dažniausiai nėščias, su matomomis krūtimis. Figūrėlių rasta nuo Vakarų Europos iki Sibiro. Dauguma jų yra 20 000-30 000 metų senumo. Dvi figūrėlės rastos gerokai senesnės: Maroke rasta Tan-Tano Venera, datuojama prieš 300 000-500 000 metų. BerekhatRamoVenerarasta Golano aukštumose. Ji datuojama prieš 200 000-300 000 metų. Tai gali būti vienas ankstyviausių daiktų, kuriuose matyti žmogaus pavidalas.

Figūrėlėms gaminti buvo naudojami įvairūs akmenys, kaulai ir dramblio kaulas. Kai kurios jų taip pat buvo gaminamos iš molio, kuris vėliau buvo degamas ugnyje. Tai vienas ankstyviausių žinomų keramikos naudojimo pėdsakų.

Šiandien nežinoma, ką statulėlės reiškė jas gaminusiems žmonėms. Yra dvi pagrindinės teorijos:

• Jie gali vaizduoti žmogaus vaisingumą arba būti sukurti jam padėti.
• Jos gali vaizduoti (vaisingumo) deives.

Mokslininkai atmetė galimybę, kad šios figūrėlės buvo susijusios su laukų derlingumu, nes tuo metu, kai figūrėlės buvo pagamintos, žemdirbystė dar nebuvo išrasta.

Dvi figūrėlės, kurios yra senesnės, daugiausia galėjo susidaryti dėl natūralių procesų. Tan-Tano Venera buvo padengta medžiaga, kuri galėjo būti kažkokie dažai. Medžiagoje buvo geležies ir mangano pėdsakų. Ant Berekhat Ramo figūrėlės matyti pėdsakų, kad ją kažkas apdirbinėjo įrankiu. 1997 m. atliktame tyrime teigiama, kad šių pėdsakų negalėjo palikti vien gamta.

Urvų piešiniai

Urvų tapyba - tai ant urvų sienų ar stogų nutapyti paveikslai. Daugelis urvų piešinių priklauso paleolitiniam amžiui ir datuojami maždaug prieš 15 000-30 000 metų. Vieni žymiausių yra Altamiros urvuose Ispanijoje ir Lasko urvuose Prancūzijoje. ^p545 Europoje yra apie 350 urvų, kuriuose rasta urvinių piešinių. Dažniausiai buvo piešiami gyvūnai, pavyzdžiui, taurai, stumbrai ar arkliai. Kodėl šie paveikslai buvo nutapyti, nėra žinoma. Jie nėra tiesiog vietų, kuriose gyveno žmonės, puošmena. Paprastai urvuose, kuriuose jie buvo rasti, nėra ženklų, kad juose kas nors gyveno.

Vienas seniausių urvų yra Šovė urvas Prancūzijoje. Šiame urve esantys paveikslai skirstomi į dvi grupes. Viena jų datuojama maždaug prieš 30 000-33 000 metų, kita - prieš 26 000 ar 27 000 metų. ^p546 Seniausi žinomi urvų piešiniai, pagrįsti radiokarboniniu datavimu "juoda spalva nuo piešinių, degtukų žymių ir nuo grindų". Nuo 1999 m. pateiktos 31 mėginio iš urvo datos. Seniausi piešiniai datuoti prieš 32 900±490 metų.

Kai kurie archeologai suabejojo datavimu. Züchner mano, kad abi grupės datuojamos prieš 23 000-24 000 ir 10 000-18 000 metų. Pettitt ir Bahn mano, kad datavimas yra nenuoseklus. Jie teigia, kad tų laikotarpių žmonės daiktus piešė skirtingai. Jie taip pat nežino, iš kur paimta anglis, kuria dažomi kai kurie daiktai, ir kokio dydžio yra nudažytas plotas.

Paleolito epochos žmonės gerai piešė. Jie žinojo apie perspektyvą ir įvairius daiktų piešimo būdus. Jie taip pat galėjo stebėti piešiamų gyvūnų elgesį. Kai kuriuose paveiksluose matyti, kaip elgėsi nupiešti gyvūnai. Paveikslai galėjo būti svarbūs ritualams.

Vilendorfo Venera yra gerai žinoma figūrėlė. Ji buvo pagaminta maždaug prieš 25 000 metų


Žirgas iš Lasko urvų Prancūzijoje, maždaug 16 000 metų senumo

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra viršutinio paleolito laikotarpis?

K: Kam žmonės naudojo įrankius viršutinio paleolito laikotarpiu?

K: Ką žmonės išvystė viršutinio paleolito laikotarpiu?

K: Kas atsitiko neandertaliečiui žmogui viršutinio paleolito laikotarpiu?

K: Kada Vakarų Europoje buvo rasti pirmieji šiuolaikiniai žmonės?

K: Kur Vakarų Europoje buvo rastos pirmosios šiuolaikinių žmonių fosilijos?

K: Kokių įrodymų apie tikėjimą pomirtiniu gyvenimu būta viršutinio paleolito laikotarpiu?

Paieška pagal raidę