Viršutinis paleolitas (aukštesnysis paleolitas arba vėlyvasis akmens amžius) yra trečioji ir paskutinė paleolito laikotarpio dalis. Jis truko maždaug prieš 40 000-10 000 metų. Žmonės medžioklei ir žvejybai naudojo įrankius. Jie taip pat kūrė urvinius piešinius. Šiuo laikotarpiu visiškai išnyko neandertalietis žmogus, todėl Homo sapiens liko vienintelė išlikusi žmonių genties rūšis.

Europoje, Azijoje ir Afrikoje šis laikotarpis vadinamas paskutine senojo akmens amžiaus dalimi.

Pirmieji šiuolaikiniai žmonės Vakarų Europoje buvo rasti maždaug prieš 36 000 metų. Šios fosilijos buvo rastos Rumunijos pietvakariuose. Jos rastos akmeniniame urve, vadinamame Peștera cu Oase.

Lasko urvų piešiniai yra iš šio laikotarpio. Nuo 1979 m. jie įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir yra Prancūzijoje.

Tikėjimo pomirtiniu gyvenimu įrodymai viršutiniame paleolite: laidojimo ritualų ir protėvių garbinimo atsiradimas.

Laikotarpio ypatumai ir geografinis paplitimas

Viršutinis paleolitas apima laikotarpį, kai Homo sapiens išplito didelėje žemės rutulio dalyje ir susidūrė su kitomis žmonių rūšimis, ypač neandertaliečiais. Klimato svyravimai — ledo sluoksnių plėtra ir traukimasis — labai veikė gyvulių migraciją, augaliją ir žmonių gyvenimo būdą. Per visą laikotarpį formavosi skirtingos kultūros (pvz., Aurignacienskoji, Gravetėnė, Soliutro ir Magdalėnė Europoje), kurios skyrėsi technika, meno stiliais ir gyvenimo organizavimu.

Technologija ir įrankiai

Viršutinio paleolito metu išsivystė aštrių, ilgesnių peilių ir kaltų gamyba iš plonų plokščių — vadinamųjų peilių (blade) technologija. Populiarūs įrankiai buvo:

  • ilgi aštrūs peiliai ir skaptavimo įrankiai (scrapers),
  • smulkių peiliukų ir mikrolitų (backed bladelets) grupės, naudojamos kaip sudėtinės smūgių arba pjaunančios dalys,
  • kauliniai ir ragų įrankiai — adatėlės siūti drabužiams, įrankiai žvejybai ir medžioklei,
  • medinės ietys ir sudėtiniai ietų antgaliai (kartais su smaigaliais iš kaulo ar rago),
  • naudojami šaudykliai ir kartais — primityvios strėlės su skersiniais antgaliais.

Tokie pokyčiai leido medžiotojams efektyviau gaudyti didesnius gyvūnus, ruošti odas ir gaminti sudėtingesnius daiktus kasdieniam gyvenimui.

Menai ir simbolika

Viršutinis paleolitas pasižymi gausiu meniniu aktyvumu: urvų tapyba, piešiniai, reljefai, mažosios skulptūros ir papuošalai. Be Lasko, kiti žinomi pavyzdžiai — Chauvet, Altamira ir daugelis kitų urvų Vakarų Europoje. Taip pat randamos mobilios meninės formos, pvz., moteriškos formos statulėlės (vadinamosios „Veneros“), gyvūnų figūrėlės ir raižiniai ant kaulo ar akmens.

Asmeninių papuošalų (karoliukų, pakabučių) ir pigmentų naudojimas rodo simbolinį mąstymą, socialinę tapatybę ir galbūt sudėtingesnę kalbinę bei kultūrinę komunikaciją.

Gyvenimo būdas, buitis ir laidojimai

Žmonės gyveno sezoninėse stovyklavietėse — palapinėse, urvuose arba laikinose medinėse konstrukcijose. Jie kombinuodami medžioklę, žvejybą, rinkimą ir vėliau specializuotą gamybą sugebėjo išgyventi net atšiauriomis klimato sąlygomis. Atsirado drabužių siuvimo tradicija (adatėlės, siūlai), leidusi geriau prisitaikyti prie šaltesnio klimato.

Laidojimo praktikos tapo dažnesnės ir sudėtingesnės: kapuose randami laidojimo daiktai, gyvuliniai likučiai ir dažnai pigmentai (pvz., okeras). Tai rodo tikėjimą pomirtiniu gyvenimu, protėvių garbinimą ir socialinių vaidmenų pripažinimą.

Santykiai su neandertaliečiais ir genetika

Viršutinio paleolito pradžioje Homo sapiens susitiko su neandertaliečiais, o kai kuriais atvejais įvyko ir kryžminimasis. Dėl to šiuolaikinių neafrikinio kilmės žmonių genomuose randama nedidelė (tačiau reikšminga) neandertaliečių genų dalis. Galutinė neandertalietiškų populiacijų išnykimo priežastys yra sudėtingos — greičiausiai tai buvo konkurrencija dėl resursų, klimato pokyčiai ir mažėjanti genetinė įvairovė.

Svarbūs radiniai ir vietovės

Be jau paminėtų Peștera cu Oase ir Lasko, svarbūs radiniai yra:

  • Sungir (Rusija) — turtingos laidojimo vietos su papuošalais ir siūlais,
  • Kostenki (Rusija) — didelės gyvenvietės ir meninė medžiaga,
  • Altamira (Ispanija) ir Chauvet (Prancūzija) — išskirtiniai urvų piešiniai,
  • Kiti atradimai Azijoje ir Afrikoje atskleidžia regioninę įvairovę ir ilgesnį procesą, kai Homo sapiens įsitvirtino įvairiuose klimatuose.

Pereinamasis laikotarpis ir reikšmė

Viršutinis paleolitas baigiasi apie 10 000 metų prieš mūsų erą, kai prasideda mezolitas ir vėliau — neolitinė žemdirbystė. Tai buvo laikas, kai susiformavo daugelis žmogaus kultūrinių bruožų: sudėtingos įrankių technologijos, simbolinis menas, ritualai ir socialinė struktūra. Šios naujovės paruošė lauką vėlesniems žemės ūkio ir civilizacijų vystymosi etapams.