Urvų piešiniai

Urvų piešiniai - tai piešiniai ant urvų sienų ir lubų. Paprastai šie paveikslai buvo nutapyti priešistoriniais laikais. Dauguma urvų piešinių nutapyti prieš 10 000-20 000 metų. Seniausi yra maždaug prieš 32 000 metų, tačiau mokslininkai vis dar nesutaria, ar šis datavimas teisingas.

Nėra žinoma, kodėl šie paveikslai buvo nutapyti. Gali būti, kad jie atliko ritualinę funkciją. Jie taip pat galėjo būti būdas perduoti informaciją, papasakoti kitiems žmonėms apie ką nors. Dauguma paveikslų yra urvuose, į kuriuos sunku patekti.

Šiandien žinoma apie 350 urvų, kuriuose yra tapybos darbų. Daugelis jų yra Prancūzijoje ir Ispanijoje. Bene geriausiai žinomi Altamiros (Ispanijoje), Lasko (Prancūzijoje) ir Kresvelo urvai (Anglijoje). Kartais paveikslai būdavo piešiami ir ant uolų sienų. Tačiau dėl erozijos jų išliko mažiau. Vienas iš tokių pavyzdžių - Astuvansalmio uolų piešiniai (Suomijoje).

Dažniausiai buvo tapomi gyvūnai arba medžioklės scenos. Kartais būna ir rankų. Retai pasitaiko ir abstraktesnių raštų.

Paveikslai piešti raudona ir geltona ochra, hematitu, mangano oksidu ir medžio anglimi. Kartais į uolieną pirmiausia buvo įrėžtas gyvūno siluetas.

Stiliai

André Leroi-Gourhanas (1911-1986) paveikslus suskirstė į skirtingus stilius:

Stilius	Laikotarpis	Pavyzdžiai	Paaiškinimas
I	Chatelperronien Aurignacien	Vulvas in La Ferassie Žolėdis Belcayre	Schematiški gyvūnų, pavyzdžiui, arklių ir mamutų, paveikslai. Labai dažnai vaizduojama tik gyvūno galva arba nugara. Be to, dažnai naudojamos linijos ir taškai. Kartais vaizduojamos schematiškos vulvos. Tiksliai datuoti sunku.
II	Gavettien, Perigoriden, Soultréen	Poros ir ne poros urvas Laussel Venera	Šiuo laikotarpiu paveikslai galėjo būti naudojami ritualams ir (arba) religiniams tikslams. Tapyba ant plokščių, įėjimo į urvą dalyje arba uolų slėptuvėse. Urvo viduje jų galima rasti tik retai. Paveikslai tampa schematiškesni, į paveikslą dažnai įtraukiamas gyvūno kaklas / nugara. Pasirodo Veneros figūrėlės, kurios visos yra schematiškos: trūksta kojų ir (arba) pėdų, veidas ir rankos tik užsimenamos. Klubai, pilvas ir krūtinė labai ryškūs. Pirmą kartą aptinkami rankų atspaudai
III	Soultréen, anksti Magdalenien	Lasko Pech Merle Roc de Sers El Castillo Rocamdour	Uolų meno raidos viršūnė. Linijos smulkesnės, žmonės stengėsi vaizduoti judančius gyvūnus. Labai trumpos kojos ir kūnas, kuris, palyginti su galva, atrodo per didelis. Nugaros ženklinamos linijos, kurios II stiliuje labai ryškios, yra mažiau išryškėjusios. Gyvūnų ragai ir ragai dažnai rodomi perspektyviniame vaizde. Labai dažnai piešiami stumbrai ir arkliai. Jie dažniausiai vaizduojami tame pačiame piešinyje. Kiti gyvūnai dažnai vaizduojami kaip priedai. Šalia gyvūnų beveik visada vaizduojami ženklai. Žmonės pirmą kartą vaizduojami gyvūnų atžvilgiu. Pasitaiko teigiamų ir neigiamų rankų atspaudų.
IV	Magdalenien III ir IV, Magdalenien V ir VI	Trois Frères Les Combarelles	Dauguma urvų yra šio stiliaus. Atsiradę mobilūs objektai leidžia toliau klasifikuoti šį stilių. Gyvūnai vaizduojami labai realistiškai. Ragai ir ragai taip pat rodomi realistiškai ir nebe perspektyviniu vaizdu. Arkliams pažymėtas pilvas, o ant pečių - dvi linijos. Bizonai turi trikampį ant juosmens. Šalia gyvūnų pateikiami įvairūs simboliai.

Teorijos

Yra įvairių teorijų, kas galėjo paskatinti žmones tapyti urvuose. Dažniausiai pasitaikantys paaiškinimai pateikiami toliau:

Tai gali būti medžioklės magija, kuria siekiama padidinti gyvūnų skaičių. Kitas paaiškinimas yra glaudžiai susijęs ir buvo rastas tiriant medžiotojų-rinkėjų visuomenes: Šiuos paveikslus piešė šamanai. Šamanas pasitraukdavo į olų tamsą, patekdavo į transo būseną ir tada tapydavo savo vizijų atvaizdus, galbūt turėdamas mintį, kad iš pačių olų sienų semia jėgą.
Tai gali būti tam tikros formos grafičiai, kuriuos dažniausiai piešdavo to meto paaugliai vyrai. Taip pat rasta maždaug tokio pat amžiaus Veneros figūrėlių. Remiantis šia teorija, to meto visuomenėje buvo daug paauglių. Dauguma piešiančių paauglių buvo vyrai, tačiau kai kurie iš jų buvo moterys.
Paveikslai galėjo būti nutapyti praktiniais sumetimais: Yra paslėptos simbolikos, kuri gali rodyti medžioklės būdus arba maršrutus, kuriais ėjo gyvūnai.
Žmonės piešė tai, ko norėjo arba apie ką svajojo. Arba: tuo metu šie paveikslai buvo laikomi "menu". Šiandien yra keletas visuomenių, kurios neturi žodžio "menas", bet praktikuoja tą patį tapymą.

Seniausias žinomas

Indonezijos urvo sienoje esančiam paveikslui yra apie 44 000 metų. Jame pavaizduotas medžiojamas buivolas. Praėjusiais metais Borneo buvo rastas dar vienas paveikslas.

Galerija

iš La Pasiega, Ispanija

iš Altamira, Ispanija

iš Chauvet, Prancūzija

iš "Chauvet

iš Lasko, Prancūzija

iš Niaux cave, France

Mamuto graviūra iš "Pair-Non-Pair", Prancūzija

Rankos Gargaso urve, Prancūzija

Susiję puslapiai

Uolienų menas
Viršutinis paleolitas

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra urvų piešiniai?

A: Urvų piešiniai - tai piešiniai ant urvų sienų ir lubų.

K.: Kada buvo nutapyti šie paveikslai?

A: Paprastai šie paveikslai buvo nutapyti priešistoriniais laikais.

K: Kodėl šie paveikslai buvo nutapyti?

A: Nėra žinoma, kodėl šie paveikslai buvo nutapyti. Galbūt jie atliko ritualinę funkciją arba jais buvo perduodama informacija kitiems žmonėms.

K: Kiek šiandien žinoma urvų su piešiniais?

A.: Yra žinoma apie 350 urvų, kuriuose yra paveikslų.

K: Kur yra dauguma žinomų urvų piešinių?

A: Dauguma žinomų urvų piešinių yra Prancūzijoje ir Ispanijoje.

K: Kokie yra gerai žinomų urvų su paveikslais pavyzdžiai?

A: Kai kurie gerai žinomi urvai su paveikslais yra Altamira Ispanijoje, Lasko Prancūzijoje ir Creswell Crags Anglijoje.

K: Kokios medžiagos buvo naudojamos piešiniams piešti?

A: Paveikslai buvo piešiami raudona ir geltona ochra, hematitu, mangano oksidu ir medžio anglimi. Kartais į uolieną pirmiausia būdavo įbrėžiamas gyvūno siluetas.