Urvų piešiniai — priešistorinės tapybos reikšmė ir žymiausios vietos
Urvų piešiniai: priešistorės tapyba, jos reikšmė, medžioklės scenos ir žymiausios vietos – Altamira, Lasko, Kresvelo ir kiti pasauliniai lobynai.
Urvų piešiniai - tai piešiniai ant urvų sienų ir lubų. Paprastai šie paveikslai buvo nutapyti priešistoriniais laikais. Dauguma urvų piešinių nutapyti prieš 10 000–20 000 metų. Seniausi yra maždaug prieš 32 000 metų, tačiau mokslininkai vis dar nesutaria, ar šis datavimas teisingas. Datavimai atliekami įvairiais metodais ir jų interpretacija kartais sukelia ginčus tarp specialistų.
Datavimas ir tyrimų metodai
Urvų piešinių amžių nustato keliais būdais: radiokarbono (C14) metodas, naudojamas organinių dažų, pavyzdžiui, anglies, datavimui; urtanio–torio (U-Th) metodas, taikomas kalkakmenio nuosėdoms, uždengiančioms piešinius; taip pat stilistinė analizė, lyginant piešinių bruožus su kitais radiniais. Dėl to, kad kai kurie piešiniai buvo perdaryti ar vėliau uždengti nuosėdomis, rezultatai kartais skiriasi ir sukelią diskusijas — pvz., aptinkamos labai senos datacijos, kurios reikalauja papildomų patikrinimų.
Temos ir technikos
Dažniausiai vaizduojami gyvūnai — elniai, bizonai, arklys, jaučiai, žirgai ir kt. Dažnai matomos medžioklės scenos, gyvūnų siluetai arba judesio schemos. Kartais piešiamos ir rankų šablonai (stenciliai), o retkarčiais pasitaiko ir abstraktesnių ženklų ar simbolių. Daugelyje piešinių išliko tik kontūrai arba įrėžimai.
Paveikslai piešti raudona ir geltona ochra, hematitu, mangano oksidu ir medžio anglimi. Pigmentai buvo paruošiami smulkinant mineralus ir maišant su vandeniu, gyvūnų riebalais ar kitais rišikliais. Kartais į uolieną pirmiausia buvo įrėžtas gyvūno siluetas. Piešimui naudotos įvairios priemonės: pirštai, šepetėliai iš gyvūnų plaukų ar augalų, pūtimo technika (pustant pigmentą per vamzdelį ar per rankos šabloną), taip pat įsmeigti akmenys ar uolienos įrankiai graviravimui.
Funkcijos ir interpretacijos
Nėra vieningo sutarimo, kodėl šie paveikslai buvo nutapyti. Siūlomos kelios hipotezės:
- Ritualinė ar religinė funkcija — piešiniai galėjo būti susiję su apeigomis ar tikėjimu.
- Medžioklės magija — piešiami gyvūnai galėjo suteikti medžioklei sėkmės arba padėti suprasti gyvūnų elgesį.
- Šamanistinė interpretacija — vaizdai galėjo padėti transo būsenose arba atspindėti mitologinius vaizdinius.
- Informacijos perdavimas — pasakojimai, žinios apie teritorijas, migracijas ar socialinius ryšius.
- Akustinė ir erdvinė reikšmė — kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikros urvo vietos turi specifines akustines savybes, kurios galėjo lemti piešinių vietą.
Pastebima, kad daug piešinių yra toli nuo urvo įėjimo ir prie sunkiai pasiekiamų vietų, kas rodo specialų pasirengimą ir tikslą jų sukūrimui.
Žymiausios vietos
Šiandien žinoma apie 350 urvų, kuriuose yra tapybos darbų. Daugelis jų yra Prancūzijoje ir Ispanijoje. Bene geriausiai žinomi Altamiros (Ispanijoje), Lasko (Prancūzijoje) ir Kresvelo urvai (Anglijoje). Kiti svarbūs radiniai yra Šovė (Chauvet) Prancūzijoje, kuriame rasta labai senų piešinių, taip pat platus urvų piešinių paveldas Indonezijos Sulavesio saloje bei Australijoje (pvz., Kakadu regionas) ir Afrikoje. Kartais paveikslai būdavo piešiami ir ant uolų sienų; dėl erozijos jų išliko mažiau. Vienas iš tokių pavyzdžių - Astuvansalmio uolų piešiniai (Suomijoje).
Išsaugojimas ir prieiga
Daugelį urvų paveikslų pakenkė masinis turizmas: pakeitė klimato sąlygas, padidino drėgmę, sukėlė mikroorganizmų augimą. Garsiausias pavyzdys — Lasko, uždarytas lankytojams 1963 m., vėliau atidarytos kopijos ir naujos ekspozicijos, skirtos apsaugoti originalus. Panašiai elgiamasi ir su Altamira bei kitomis vietomis: kuriami padirbiniai, virtualios ekskursijos ir ribojamos lankytojų srautų galimybės.
Reikšmė ir paveldas
Urvų piešiniai yra ne tik meniniai objektai, bet ir svarbūs šaltiniai, padedantys suprasti žmogaus mąstymo raidą, socialines struktūras, simboliką ir santykį su gamta priešistorėje. Jie rodo ankstyvą abstraktaus mąstymo, kūrybos ir komunikacijos gebėjimus. Saugojimas ir tyrimai leidžia geriau pažinti mūsų bendrą praeitį ir parodo, kaip universali gali būti kūryba per laikus.
Stiliai
André Leroi-Gourhanas (1911-1986) paveikslus suskirstė į skirtingus stilius:
| Stilius | Laikotarpis | Pavyzdžiai | Paaiškinimas |
| I | Chatelperronien Aurignacien | Vulvas in La Ferassie Žolėdis Belcayre | Schematiški gyvūnų, pavyzdžiui, arklių ir mamutų, paveikslai. Labai dažnai vaizduojama tik gyvūno galva arba nugara. Be to, dažnai naudojamos linijos ir taškai. Kartais vaizduojamos schematiškos vulvos. Tiksliai datuoti sunku. |
| II | Gavettien, Perigoriden, Soultréen | Poros ir ne poros urvas Laussel Venera | Šiuo laikotarpiu paveikslai galėjo būti naudojami ritualams ir (arba) religiniams tikslams. Tapyba ant plokščių, įėjimo į urvą dalyje arba uolų slėptuvėse. Urvo viduje jų galima rasti tik retai. Paveikslai tampa schematiškesni, į paveikslą dažnai įtraukiamas gyvūno kaklas / nugara. Pasirodo Veneros figūrėlės, kurios visos yra schematiškos: trūksta kojų ir (arba) pėdų, veidas ir rankos tik užsimenamos. Klubai, pilvas ir krūtinė labai ryškūs. Pirmą kartą aptinkami rankų atspaudai |
| III | Soultréen, anksti Magdalenien | Lasko Pech Merle Roc de Sers El Castillo Rocamdour | Uolų meno raidos viršūnė. Linijos smulkesnės, žmonės stengėsi vaizduoti judančius gyvūnus. Labai trumpos kojos ir kūnas, kuris, palyginti su galva, atrodo per didelis. Nugaros ženklinamos linijos, kurios II stiliuje labai ryškios, yra mažiau išryškėjusios. Gyvūnų ragai ir ragai dažnai rodomi perspektyviniame vaizde. Labai dažnai piešiami stumbrai ir arkliai. Jie dažniausiai vaizduojami tame pačiame piešinyje. Kiti gyvūnai dažnai vaizduojami kaip priedai. Šalia gyvūnų beveik visada vaizduojami ženklai. Žmonės pirmą kartą vaizduojami gyvūnų atžvilgiu. Pasitaiko teigiamų ir neigiamų rankų atspaudų. |
| IV | Magdalenien III ir IV, Magdalenien V ir VI | Trois Frères Les Combarelles | Dauguma urvų yra šio stiliaus. Atsiradę mobilūs objektai leidžia toliau klasifikuoti šį stilių. Gyvūnai vaizduojami labai realistiškai. Ragai ir ragai taip pat rodomi realistiškai ir nebe perspektyviniu vaizdu. Arkliams pažymėtas pilvas, o ant pečių - dvi linijos. Bizonai turi trikampį ant juosmens. Šalia gyvūnų pateikiami įvairūs simboliai. |
Teorijos
Yra įvairių teorijų, kas galėjo paskatinti žmones tapyti urvuose. Dažniausiai pasitaikantys paaiškinimai pateikiami toliau:
- Tai gali būti medžioklės magija, kuria siekiama padidinti gyvūnų skaičių. Kitas paaiškinimas yra glaudžiai susijęs ir buvo rastas tiriant medžiotojų-rinkėjų visuomenes: Šiuos paveikslus piešė šamanai. Šamanas pasitraukdavo į olų tamsą, patekdavo į transo būseną ir tada tapydavo savo vizijų atvaizdus, galbūt turėdamas mintį, kad iš pačių olų sienų semia jėgą.
- Tai gali būti tam tikros formos grafičiai, kuriuos dažniausiai piešdavo to meto paaugliai vyrai. Taip pat rasta maždaug tokio pat amžiaus Veneros figūrėlių. Remiantis šia teorija, to meto visuomenėje buvo daug paauglių. Dauguma piešiančių paauglių buvo vyrai, tačiau kai kurie iš jų buvo moterys.
- Paveikslai galėjo būti nutapyti praktiniais sumetimais: Yra paslėptos simbolikos, kuri gali rodyti medžioklės būdus arba maršrutus, kuriais ėjo gyvūnai.
- Žmonės piešė tai, ko norėjo arba apie ką svajojo. Arba: tuo metu šie paveikslai buvo laikomi "menu". Šiandien yra keletas visuomenių, kurios neturi žodžio "menas", bet praktikuoja tą patį tapymą.
Seniausias žinomas
Indonezijos urvo sienoje esančiam paveikslui yra apie 44 000 metų. Jame pavaizduotas medžiojamas buivolas. Praėjusiais metais Borneo buvo rastas dar vienas paveikslas.
Galerija
· .png)
iš La Pasiega, Ispanija
· 
iš Altamira, Ispanija
· .jpg)
iš Chauvet, Prancūzija
· 
iš "Chauvet
· 
iš Lasko, Prancūzija
· 
iš Niaux cave, France
· .jpg)
Mamuto graviūra iš "Pair-Non-Pair", Prancūzija
· .png)
Rankos Gargaso urve, Prancūzija
Susiję puslapiai
- Uolienų menas
- Viršutinis paleolitas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra urvų piešiniai?
A: Urvų piešiniai - tai piešiniai ant urvų sienų ir lubų.
K.: Kada buvo nutapyti šie paveikslai?
A: Paprastai šie paveikslai buvo nutapyti priešistoriniais laikais.
K: Kodėl šie paveikslai buvo nutapyti?
A: Nėra žinoma, kodėl šie paveikslai buvo nutapyti. Galbūt jie atliko ritualinę funkciją arba jais buvo perduodama informacija kitiems žmonėms.
K: Kiek šiandien žinoma urvų su piešiniais?
A.: Yra žinoma apie 350 urvų, kuriuose yra paveikslų.
K: Kur yra dauguma žinomų urvų piešinių?
A: Dauguma žinomų urvų piešinių yra Prancūzijoje ir Ispanijoje.
K: Kokie yra gerai žinomų urvų su paveikslais pavyzdžiai?
A: Kai kurie gerai žinomi urvai su paveikslais yra Altamira Ispanijoje, Lasko Prancūzijoje ir Creswell Crags Anglijoje.
K: Kokios medžiagos buvo naudojamos piešiniams piešti?
A: Paveikslai buvo piešiami raudona ir geltona ochra, hematitu, mangano oksidu ir medžio anglimi. Kartais į uolieną pirmiausia būdavo įbrėžiamas gyvūno siluetas.
Ieškoti