Abstraktusis menas: apibrėžimas, kilmė ir pagrindinės savybės
Abstraktusis menas: sužinok apibrėžimą, kilmę ir pagrindines savybes — spalvų, formų ir filosofijos įtaka. Atrask XX a. modernią kūrybą ir jos reikšmę.
Abstraktusis menas - tai šiuolaikinis menas, kuris neatspindi mūsų kasdienio pasaulio vaizdų. Jame yra spalvų, linijų ir formų (formų), tačiau jos nėra skirtos vaizduoti daiktus ar gyvus organizmus. Dažnai dailininkus veikė abstrakcijos idėjos ir filosofija.
Abstraktusis menas yra tapyboje ir skulptūroje. Taip pat yra daug meno kūrinių, kurie iš dalies yra abstraktūs, o iš dalies reprezentatyvūs. Yra ir daug menininkų, kuriančių abstraktųjį ir kitų rūšių modernųjį meną.
Grynai abstraktus menas yra XX a. išradimas. Jis išaugo iš ankstesnių modernaus meno formų, tačiau tai bene vienintelė absoliučiai moderni kryptis. Ji neturi jokių šaknų ankstesniame mene (taip, kaip šį terminą vartojame šiandien).
Kilmė ir raida
Abstraktusis menas susiformavo XX a. pradžioje, kaip reakcija į realistines ir akademines tradicijas. Jo atsiradimą lėmė keletas krypčių: impresionizmas, postimpresionizmas, simbolizmas, kubizmas ir ekspresionizmas — visos šios srovės skatino didesnį dėmesį spalvai, formei ir emocijai, o ne tiesioginiam vaizdavimui. Pirmieji gryni abstraktūs darbai pasirodė apie 1910 m.; tarp jų išsiskiria Wassily Kandinsky, Kazimir Malevič ir Piet Mondrian kūryba.
Pagrindinės savybės
- Neatstovaujamas turinys: vietoje aiškiai atpažįstamų objektų naudojamos spalvos, linijos, plokštumos ir tekstūros.
- Akcentas į elementus: kompozicija, ritmo jausmas, kontrastas, balansavimas tarp tvarkos ir chaoso.
- Emocinis ir idėjinis akcentas: darbas dažnai siekia perteikti nuotaiką, idėją ar vizualinį tyrimą, o ne pasakoti konkrečią istoriją.
- Žiūrovo interpretacija: prasmė daugeliu atvejų priklauso nuo žiūrovo — kūrinys skatina asmeninę reakciją ir asociacijas.
- Įvairovė: nuo griežtai geometriškų kompozicijų iki laisvo, „lyrinio“ tapymo; nuo plokštuminės tapybos iki erdvinių instaliacijų.
Stiliai ir kryptys
Abstraktaus meno viduje vystėsi skirtingos kryptys ir stiliai. Tarp svarbiausių:
- Suprematizmas (Kazimir Malevič) — prioritetas plokštumoms ir grynoms formoms.
- Neoplastizmas (Piet Mondrian) — geometrinė tvarka, pagrindinės spalvos ir juodos linijos.
- Constructivism — rusų avangardas, orientuotas į konstrukciją ir pritaikomumą.
- Abstraktusis ekspresionizmas (Jackson Pollock, Mark Rothko) — dėmesys gestui, spalviniam laukui ir emocijai.
- Minimalizmas — redukcija iki elementariausių formų ir spalvų.
- Lyrinė abstrakcija — laisvesnis, tapybiškas, emocinis požiūris į abstrakciją.
Žymūs menininkai
- Wassily Kandinsky — vienas iš pirmųjų, teoretikas, siejęs muzikos ir spalvų analogijas.
- Kazimir Malevič — suprematizmo įkūrėjas.
- Piet Mondrian — neoplastizmo atstovas, griežtos kompozicijos ir pagrindinių spalvų naudojimas.
- Jackson Pollock — „action painting“ technika, laisvas gesto tapymas.
- Mark Rothko — dideli, spalviniai laukai, skirti žiūrovų emocinei patirčiai.
Technikos ir medžiagos
Abstraktusis menas naudoja įvairias technikas: tradicinę aliejinę ar akrilinę tapybą, koliažą, mišrias medijas, grafitą, akvarelę, taip pat performansą ir instaliacijas. Skulptūroje — metalas, medis, stiklas, ready-made objektai. Kai kurie menininkai eksperimentuoja su naujomis medijomis, skaitmenine grafika ir šviesos instaliacijomis.
Priėmimas, kritika ir reikšmė
Abstraktusis menas sukėlė didelį diskursą: vieni jį šlovino už laisvę ir naują meninę kalbą, kiti kritikavo kaip „beprasmį“ ar pernelyg intymų. Tačiau per XX a. abstrakcija stipriai pakeitė meno suvokimą — atsirado naujos diskusijos apie menininko vaidmenį, kūrinio autonomiją ir žiūrovo įsitraukimą. Abstraktus menas taip pat turėjo įtakos dizainui, architektūrai ir populiariajai kultūrai.
Kur pamatyti
Abstraktaus meno pavyzdžių rasite daugelyje pasaulio muziejų ir galerijų: MoMA, Tate Modern, Centre Pompidou, Guggenheim bei kitur. Taip pat Lietuvos muziejuose ir parodose dažnai eksponuojami abstraktūs kūriniai — juos verta ieškoti tiek didžiuosiuose muziejuose, tiek šiuolaikinio meno centruose.
Santrauka: abstraktusis menas – tai plati ir dinamiška meno sritis, kuri vietoje tiesioginio vaizdavimo siekia išryškinti formos, spalvos ir kompozicijos galimybes bei skatinti asmeninę žiūrovo patirtį.
Kazimiras Malevičius, 1915 m.
Fuga, Kandinskis 1914 m.
Xdx, autorius Manierre Dawson. Bruklino muziejus jį datuoja apie 1910 m.
Josefas Albersas ant pašto ženklo.
Kazimiras Malevičius, 1915 m.
Fuga, Kandinskis 1914 m.
Xdx, autorius Manierre Dawson. Bruklino muziejus jį datuoja apie 1910 m.
Josefas Albersas ant pašto ženklo.
Ankstyvieji metai
Vienas pirmųjų, kuriam pavyko sukurti visiškai abstrakčius paveikslus, buvo Kazimiras Malevičius, 1913 m. nutapęs visiškai juodą kvadratą. Jis buvo suprematistas, meno krypties, pagrįstos paprastomis geometrinėmis formomis, atstovas. Geometrija pagrįstas menas yra tam tikra geometrinė abstrakcija. Vasilijus Kandinskis 1913 m. nutapė garsųjį kūrinį "Kompozicija VII", kuris buvo visiškai abstraktus ir labai sudėtingas.
Labai įdomus amerikiečio iš Čikagos Manierre'o Dawsono atvejis. 1910 m. keliaudamas po Europą jis pradėjo tapyti tikrus abstrakčius darbus. Grįžęs į Jungtines Valstijas įsitikino, kad iš meno pragyventi nepavyks, ir tapo ūkininku. Jis buvo užmirštas, kol 1963 m. buvo iš naujo atrastas. Galbūt jis buvo pirmasis žmogus, nutapęs visiškai abstraktų kūrinį.
Yra šimtai kitų dailininkų, tapiusių abstrakcijas. Pietas Mondrianas ir skulptorius Henris Mūras (Henry Moore) verti paminėjimo dėl savo didelės įtakos kitiems menininkams.
Ankstyvieji metai
Vienas pirmųjų, kuriam pavyko sukurti visiškai abstrakčius paveikslus, buvo Kazimiras Malevičius, 1913 m. nutapęs visiškai juodą kvadratą. Jis buvo suprematistas, meno krypties, pagrįstos paprastomis geometrinėmis formomis, atstovas. Geometrija pagrįstas menas yra tam tikra geometrinė abstrakcija. Vasilijus Kandinskis 1913 m. nutapė garsųjį kūrinį "Kompozicija VII", kuris buvo visiškai abstraktus ir labai sudėtingas.
Labai įdomus amerikiečio iš Čikagos Manierre'o Dawsono atvejis. 1910 m. keliaudamas po Europą jis pradėjo tapyti tikrus abstrakčius darbus. Grįžęs į Jungtines Valstijas įsitikino, kad iš meno pragyventi nepavyks, ir tapo ūkininku. Jis buvo užmirštas, kol 1963 m. buvo iš naujo atrastas. Galbūt jis buvo pirmasis žmogus, nutapęs visiškai abstraktų kūrinį.
Yra šimtai kitų dailininkų, tapiusių abstrakcijas. Pietas Mondrianas ir skulptorius Henris Mūras (Henry Moore) verti paminėjimo dėl savo didelės įtakos kitiems menininkams.
Abstraktusis ekspresionizmas
Po Antrojo pasaulinio karo abstraktusis menas tapo dominuojančia meno rūšimi Jungtinėse Valstijose, turėjusia keletą išskirtinių atstovų. Imigrantai, tokie kaip Mondrianas, Maksas Ernstas ir Markas Rotko, ir vietiniai amerikiečiai, tokie kaip Barnettas Newmanas ir Džeksonas Pollokas, tapo beveik visuotinai žinomais vardais.
Abstraktusis ekspresionizmas - taip vadinama Amerikos meno kryptis, atsiradusi po Antrojo pasaulinio karo. Tai buvo pirmoji specifinė amerikiečių kryptis, įgijusi pasaulinę įtaką ir iškėlusi Niujorką į Vakarų meno pasaulio centrą, kurį anksčiau užėmė Paryžius. Terminas pradėtas vartoti 1919 m., tačiau plačiau vartojamas XX a. 4-7 dešimtmečio amerikiečių kūrybai apibūdinti. Iš ankstesnės kartos tapytojų Kandinskis aiškiausiai priskiriamas abstrakčiajam ekspresionizmui.
Techniškai svarbus pirmtakas buvo siurrealizmas, kuriame buvo akcentuojami Freudo sapnai ir spontaniška, automatinė ar pasąmoninė kūryba. Jacksono Pollocko dažų lašinimas ant drobės, padėtos ant grindų, yra spontaniškumo panaudojimo metodas. Jis buvo naujoviškas ir į jį įsijungė keli veiksniai. Veiksmas: judesiai, kaip dailininkas dirbo. Automatiškumas ir nesąmoningumas: darbas buvo suplanuotas, bet detalės nebuvo.
"Tam tikru momentu drobė vienam amerikiečių tapytojui po kito ėmė atrodyti kaip arena, kurioje galima veikti. Tai, kas turėjo atsidurti ant drobės, buvo ne paveikslas, o įvykis". Haroldas Rosenbergas
Abstraktaus ekspresionizmo paveikslams būdingi tam tikri bruožai. Menininkai naudoja dideles drobes, kartais labai dideles. Taikomas "visumos" metodas: visa drobė yra vienodai svarbi, o ne centras yra įdomesnis už kraštus. Drobė kaip arena tapo akcijos tapybos kredo, o paveikslo plokštumos vientisumas - spalvoto lauko tapytojų kredo.
Penki dalykai, kuriuos reikia žinoti
Pasak Karališkosios akademijos, yra penki dalykai, kuriuos turėtume žinoti apie abstraktųjį ekspresionizmą:
- "Tai buvo nepaprasto laiko produktas" - bendra 1940-ųjų Niujorke gyvenusių menininkų patirtis.
- "Mastelis pasiekė naują lygį": meno kūriniai buvo labai dideli.
- "Žiūrovas tapo meno dalimi". Tai ne kiekvieno patirtis.
- "Jis pasipriešino tradicinėms riboms". Pavyzdžiui, vietoj centrinio židinio - visa kompozicija.
- "Jos menininkai buvo artimi, bet nepriklausomi". Kiekvienas jų turėjo savo unikalų stilių.
Veiksmo tapyba
Tokie paveikslai, kaip Jacksono Pollocko, išreiškia tapytojo veiksmus.
Spalvoto lauko tapyba
Tapyba, daugiausia geometrinių spalvotų formų. Pavyzdžiai: Markas Rothko, Barnettas Newmanas, Josefas Albersas
Abstraktusis ekspresionizmas
Po Antrojo pasaulinio karo abstraktusis menas tapo dominuojančia meno forma Jungtinėse Amerikos Valstijose, turėjusia keletą išskirtinių atstovų. Imigrantai, tokie kaip Mondrianas, Maksas Ernstas ir Markas Rotko, ir vietiniai amerikiečiai, tokie kaip Barnettas Newmanas ir Džeksonas Pollokas, tapo beveik visuotinai žinomais vardais.
Abstraktusis ekspresionizmas - taip vadinama Amerikos meno kryptis, atsiradusi po Antrojo pasaulinio karo. Tai buvo pirmoji specifinė amerikiečių kryptis, įgijusi pasaulinę įtaką ir iškėlusi Niujorką į Vakarų meno pasaulio centrą, kurį anksčiau užėmė Paryžius. Terminas pradėtas vartoti 1919 m., tačiau plačiau vartojamas XX a. 4-7 dešimtmečio amerikiečių kūrybai apibūdinti. Iš ankstesnės kartos tapytojų Kandinskis aiškiausiai priskiriamas abstrakčiajam ekspresionizmui.
Techniškai svarbus pirmtakas buvo siurrealizmas, kuriame buvo akcentuojami Freudo sapnai ir spontaniška, automatinė ar pasąmoninė kūryba. Jacksono Pollocko dažų lašinimas ant drobės, padėtos ant grindų, yra spontaniškumo panaudojimo metodas. Jis buvo naujoviškas ir į jį įsijungė keli veiksniai. Veiksmas: judesiai, kaip dailininkas dirbo. Automatiškumas ir nesąmoningumas: darbas buvo suplanuotas, bet detalės nebuvo.
"Tam tikru momentu drobė vienam amerikiečių tapytojui po kito ėmė atrodyti kaip arena, kurioje galima veikti. Tai, kas turėjo atsidurti ant drobės, buvo ne paveikslas, o įvykis". Haroldas Rosenbergas
Abstraktaus ekspresionizmo paveikslams būdingi tam tikri bruožai. Menininkai naudoja dideles drobes, kartais labai dideles. Taikomas "visumos" metodas: visa drobė yra vienodai svarbi, o ne centras yra įdomesnis už kraštus. Drobė kaip arena tapo akcijos tapybos kredo, o paveikslo plokštumos vientisumas - spalvoto lauko tapytojų kredo.
Penki dalykai, kuriuos reikia žinoti
Pasak Karališkosios akademijos, yra penki dalykai, kuriuos turėtume žinoti apie abstraktųjį ekspresionizmą:
- "Tai buvo nepaprasto laiko produktas" - bendra 1940-ųjų Niujorke gyvenusių menininkų patirtis.
- "Mastelis pasiekė naują lygį": meno kūriniai buvo labai dideli.
- "Žiūrovas tapo meno dalimi". Tai ne kiekvieno patirtis.
- "Jis pasipriešino tradicinėms riboms". Pavyzdžiui, vietoj centrinio židinio - visa kompozicija.
- "Jos menininkai buvo artimi, bet nepriklausomi". Kiekvienas jų turėjo savo unikalų stilių.
Veiksmo tapyba
Tokie paveikslai, kaip Jacksono Pollocko, išreiškia tapytojo veiksmus.
Spalvoto lauko tapyba
Dažniausiai tapomi spalvoti geometrinių formų paveikslai. Pavyzdžiai: Markas Rothko, Barnettas Newmanas, Josefas Albersas
Ieškoti