Abstrakcionizmas
Abstraktusis menas - tai šiuolaikinis menas, kuris neatspindi mūsų kasdienio pasaulio vaizdų. Jame yra spalvų, linijų ir formų (formų), tačiau jos nėra skirtos vaizduoti daiktus ar gyvus organizmus. Dažnai dailininkus veikė abstrakcijos idėjos ir filosofija.
Abstraktusis menas yra tapyboje ir skulptūroje. Taip pat yra daug meno kūrinių, kurie iš dalies yra abstraktūs, o iš dalies reprezentatyvūs. Yra ir daug menininkų, kuriančių abstraktųjį ir kitų rūšių modernųjį meną.
Grynai abstraktus menas yra XX a. išradimas. Jis išaugo iš ankstesnių modernaus meno formų, tačiau tai bene vienintelė absoliučiai moderni kryptis. Ji neturi jokių šaknų ankstesniame mene (taip, kaip šį terminą vartojame šiandien).
Kazimiras Malevičius, 1915 m.
Fuga, Kandinskis 1914 m.
Xdx, autorius Manierre Dawson. Bruklino muziejus jį datuoja apie 1910 m.
Josefas Albersas ant pašto ženklo.
Kazimiras Malevičius, 1915 m.
Fuga, Kandinskis 1914 m.
Xdx, autorius Manierre Dawson. Bruklino muziejus jį datuoja apie 1910 m.
Josefas Albersas ant pašto ženklo.
Ankstyvieji metai
Vienas pirmųjų, kuriam pavyko sukurti visiškai abstrakčius paveikslus, buvo Kazimiras Malevičius, 1913 m. nutapęs visiškai juodą kvadratą. Jis buvo suprematistas, meno krypties, pagrįstos paprastomis geometrinėmis formomis, atstovas. Geometrija pagrįstas menas yra tam tikra geometrinė abstrakcija. Vasilijus Kandinskis 1913 m. nutapė garsųjį kūrinį "Kompozicija VII", kuris buvo visiškai abstraktus ir labai sudėtingas.
Labai įdomus amerikiečio iš Čikagos Manierre'o Dawsono atvejis. 1910 m. keliaudamas po Europą jis pradėjo tapyti tikrus abstrakčius darbus. Grįžęs į Jungtines Valstijas įsitikino, kad iš meno pragyventi nepavyks, ir tapo ūkininku. Jis buvo užmirštas, kol 1963 m. buvo iš naujo atrastas. Galbūt jis buvo pirmasis žmogus, nutapęs visiškai abstraktų kūrinį.
Yra šimtai kitų dailininkų, tapiusių abstrakcijas. Pietas Mondrianas ir skulptorius Henris Mūras (Henry Moore) verti paminėjimo dėl savo didelės įtakos kitiems menininkams.
Ankstyvieji metai
Vienas pirmųjų, kuriam pavyko sukurti visiškai abstrakčius paveikslus, buvo Kazimiras Malevičius, 1913 m. nutapęs visiškai juodą kvadratą. Jis buvo suprematistas, meno krypties, pagrįstos paprastomis geometrinėmis formomis, atstovas. Geometrija pagrįstas menas yra tam tikra geometrinė abstrakcija. Vasilijus Kandinskis 1913 m. nutapė garsųjį kūrinį "Kompozicija VII", kuris buvo visiškai abstraktus ir labai sudėtingas.
Labai įdomus amerikiečio iš Čikagos Manierre'o Dawsono atvejis. 1910 m. keliaudamas po Europą jis pradėjo tapyti tikrus abstrakčius darbus. Grįžęs į Jungtines Valstijas įsitikino, kad iš meno pragyventi nepavyks, ir tapo ūkininku. Jis buvo užmirštas, kol 1963 m. buvo iš naujo atrastas. Galbūt jis buvo pirmasis žmogus, nutapęs visiškai abstraktų kūrinį.
Yra šimtai kitų dailininkų, tapiusių abstrakcijas. Pietas Mondrianas ir skulptorius Henris Mūras (Henry Moore) verti paminėjimo dėl savo didelės įtakos kitiems menininkams.
Abstraktusis ekspresionizmas
Po Antrojo pasaulinio karo abstraktusis menas tapo dominuojančia meno rūšimi Jungtinėse Valstijose, turėjusia keletą išskirtinių atstovų. Imigrantai, tokie kaip Mondrianas, Maksas Ernstas ir Markas Rotko, ir vietiniai amerikiečiai, tokie kaip Barnettas Newmanas ir Džeksonas Pollokas, tapo beveik visuotinai žinomais vardais.
Abstraktusis ekspresionizmas - taip vadinama Amerikos meno kryptis, atsiradusi po Antrojo pasaulinio karo. Tai buvo pirmoji specifinė amerikiečių kryptis, įgijusi pasaulinę įtaką ir iškėlusi Niujorką į Vakarų meno pasaulio centrą, kurį anksčiau užėmė Paryžius. Terminas pradėtas vartoti 1919 m., tačiau plačiau vartojamas XX a. 4-7 dešimtmečio amerikiečių kūrybai apibūdinti. Iš ankstesnės kartos tapytojų Kandinskis aiškiausiai priskiriamas abstrakčiajam ekspresionizmui.
Techniškai svarbus pirmtakas buvo siurrealizmas, kuriame buvo akcentuojami Freudo sapnai ir spontaniška, automatinė ar pasąmoninė kūryba. Jacksono Pollocko dažų lašinimas ant drobės, padėtos ant grindų, yra spontaniškumo panaudojimo metodas. Jis buvo naujoviškas ir į jį įsijungė keli veiksniai. Veiksmas: judesiai, kaip dailininkas dirbo. Automatiškumas ir nesąmoningumas: darbas buvo suplanuotas, bet detalės nebuvo.
"Tam tikru momentu drobė vienam amerikiečių tapytojui po kito ėmė atrodyti kaip arena, kurioje galima veikti. Tai, kas turėjo atsidurti ant drobės, buvo ne paveikslas, o įvykis". Haroldas Rosenbergas
Abstraktaus ekspresionizmo paveikslams būdingi tam tikri bruožai. Menininkai naudoja dideles drobes, kartais labai dideles. Taikomas "visumos" metodas: visa drobė yra vienodai svarbi, o ne centras yra įdomesnis už kraštus. Drobė kaip arena tapo akcijos tapybos kredo, o paveikslo plokštumos vientisumas - spalvoto lauko tapytojų kredo.
Penki dalykai, kuriuos reikia žinoti
Pasak Karališkosios akademijos, yra penki dalykai, kuriuos turėtume žinoti apie abstraktųjį ekspresionizmą:
- "Tai buvo nepaprasto laiko produktas" - bendra 1940-ųjų Niujorke gyvenusių menininkų patirtis.
- "Mastelis pasiekė naują lygį": meno kūriniai buvo labai dideli.
- "Žiūrovas tapo meno dalimi". Tai ne kiekvieno patirtis.
- "Jis pasipriešino tradicinėms riboms". Pavyzdžiui, vietoj centrinio židinio - visa kompozicija.
- "Jos menininkai buvo artimi, bet nepriklausomi". Kiekvienas jų turėjo savo unikalų stilių.
Veiksmo tapyba
Tokie paveikslai, kaip Jacksono Pollocko, išreiškia tapytojo veiksmus.
Spalvoto lauko tapyba
Tapyba, daugiausia geometrinių spalvotų formų. Pavyzdžiai: Markas Rothko, Barnettas Newmanas, Josefas Albersas
Abstraktusis ekspresionizmas
Po Antrojo pasaulinio karo abstraktusis menas tapo dominuojančia meno forma Jungtinėse Amerikos Valstijose, turėjusia keletą išskirtinių atstovų. Imigrantai, tokie kaip Mondrianas, Maksas Ernstas ir Markas Rotko, ir vietiniai amerikiečiai, tokie kaip Barnettas Newmanas ir Džeksonas Pollokas, tapo beveik visuotinai žinomais vardais.
Abstraktusis ekspresionizmas - taip vadinama Amerikos meno kryptis, atsiradusi po Antrojo pasaulinio karo. Tai buvo pirmoji specifinė amerikiečių kryptis, įgijusi pasaulinę įtaką ir iškėlusi Niujorką į Vakarų meno pasaulio centrą, kurį anksčiau užėmė Paryžius. Terminas pradėtas vartoti 1919 m., tačiau plačiau vartojamas XX a. 4-7 dešimtmečio amerikiečių kūrybai apibūdinti. Iš ankstesnės kartos tapytojų Kandinskis aiškiausiai priskiriamas abstrakčiajam ekspresionizmui.
Techniškai svarbus pirmtakas buvo siurrealizmas, kuriame buvo akcentuojami Freudo sapnai ir spontaniška, automatinė ar pasąmoninė kūryba. Jacksono Pollocko dažų lašinimas ant drobės, padėtos ant grindų, yra spontaniškumo panaudojimo metodas. Jis buvo naujoviškas ir į jį įsijungė keli veiksniai. Veiksmas: judesiai, kaip dailininkas dirbo. Automatiškumas ir nesąmoningumas: darbas buvo suplanuotas, bet detalės nebuvo.
"Tam tikru momentu drobė vienam amerikiečių tapytojui po kito ėmė atrodyti kaip arena, kurioje galima veikti. Tai, kas turėjo atsidurti ant drobės, buvo ne paveikslas, o įvykis". Haroldas Rosenbergas
Abstraktaus ekspresionizmo paveikslams būdingi tam tikri bruožai. Menininkai naudoja dideles drobes, kartais labai dideles. Taikomas "visumos" metodas: visa drobė yra vienodai svarbi, o ne centras yra įdomesnis už kraštus. Drobė kaip arena tapo akcijos tapybos kredo, o paveikslo plokštumos vientisumas - spalvoto lauko tapytojų kredo.
Penki dalykai, kuriuos reikia žinoti
Pasak Karališkosios akademijos, yra penki dalykai, kuriuos turėtume žinoti apie abstraktųjį ekspresionizmą:
- "Tai buvo nepaprasto laiko produktas" - bendra 1940-ųjų Niujorke gyvenusių menininkų patirtis.
- "Mastelis pasiekė naują lygį": meno kūriniai buvo labai dideli.
- "Žiūrovas tapo meno dalimi". Tai ne kiekvieno patirtis.
- "Jis pasipriešino tradicinėms riboms". Pavyzdžiui, vietoj centrinio židinio - visa kompozicija.
- "Jos menininkai buvo artimi, bet nepriklausomi". Kiekvienas jų turėjo savo unikalų stilių.
Veiksmo tapyba
Tokie paveikslai, kaip Jacksono Pollocko, išreiškia tapytojo veiksmus.
Spalvoto lauko tapyba
Dažniausiai tapomi spalvoti geometrinių formų paveikslai. Pavyzdžiai: Markas Rothko, Barnettas Newmanas, Josefas Albersas
