Suprematizmas: Kazimiras Malevičius ir geometrinės abstrakcijos esmė
Suprematizmas: Kazimiras Malevičius ir geometrinė abstrakcija — Juodasis kvadratas, formų „gramatika“ ir moderniosios tapybos revoliucija bei abstrakčiosios kūrybos esmė.
Suprematizmas – tai abstrakčiojo meno kryptis, atsiradusi Rusijoje apie 1915–1916 metus. Ji orientuota į pirmines geometrines formas – tokias kaip kvadratas, apskritimas, linija ir stačiakampis – bei į spalvos ir erdvės santykį. Suprematizmas yra vienas aiškiausių geometrinės abstrakcijos pavyzdžių, kuriame vaizdiniai objektai atsisakomi vardan grynų formų ir jausmo.
Suprematizmą įkūrė Kazimiras Malevičius. Jis teigė, kad meno uždavinys – perteikti ne išorinį daiktų pasaulį, o „gryną jausmą“ (angl. the supremacy of pure feeling). Savo knygoje "Neobjektyvus pasaulis" (1927) Malevičius aiškino teorinius suprematizmo principus: kodėl svarbios abstrakčios formos, kaip jas derinti ir kokią reikšmę menui turi spalva, kompozicija ir erdvė. Knyga 1927 m. pasirodė ir užsienyje, o kai kuriuose leidimuose minimas ir Bauhauzo kontekstas.
Savo kūryboje Malevičius sukūrė tam tikrą suprematistinę „gramatiką“ – elementų rinkinį, iš kurių sudaromos kompozicijos: kvadratų, apskritimų, linijų ir plokštumų išdėstymas ant neutralios fono plokštumos. Šis gramatikos principas leido kurti darnius vizualinius ritmus, pabrėžiančius formos ir spalvos autonomiją bei vizualinį „jutimą“ vietoj atvaizdavimo.
1915 m. Malevičius pirmą kartą eksponavo savo suprematistinius eksperimentus parodoje, žinomoje kaip „Paskutinė futuristų paroda 0.10“ (Petrogradas). Ten eksponuotas ir ikoniškas jo darbas Juodasis kvadratas, nutapytas 1915 m., kuris, pastatytas rusų stačiatikių tradicijoje vadinamame raudonajame / gražiajame kampe – vietoje, kur paprastai kabinama ikona – tapo radikaliu gestu ir simboliu. Juodasis kvadratas žymėjo ne tik formalų nutolimą nuo figūratyvaus vaizdavimo, bet ir naujos, nematerialios meno sampratos skelbimą. Vėliau Malevičius nutapė ir žinomą paveikslą Balta ant balto, kuris reiškė tolesnį žingsnį nuo polichromijos prie monochrominio suprematizmo ir maksimalų abstrahavimą.
Malevičiaus kūrinių pavadinimuose ir teoriniuose tekstuose kartais atsispindi idėjos, susijusios su judesiu, laiku ir net neeuklidinės geometrijos koncepcijomis: formos ne tik egzistuoja erdvėje, bet ir „judėdamos“ keičia tarpusavio santykius. Pavyzdžiui, paveikslų pavadinimai, tokie kaip Dvimatės tapytos masės judėjimo būsenoje, akcentuoja ne statišką objektą, o jo būseną ir dinamizmą.
Suprematizmo poveikis buvo platus: šis judėjimas paveikė kitus avangardus, ypač konstruktivizmą, taip pat architektūrą, dizainą ir vėlesnes minimalistines bei konceptualias kryptis. Tarp Malevičiaus bendraautorių ir pasekėjų buvo tokie menininkai kaip El Lisickis (El Lissitzky), Lyubov Popova, Olga Rozanova ir kiti, kurie plėtojo abstrakcijos idėjas įvairiomis raiškos priemonėmis.
Istoriškai suprematizmas taip pat liudija ir sudėtingą XX a. pradžios ryšį tarp meno, politikos ir kultūros permainų: Malevičiaus kūryba ir teorija formavosi bolševikų revoliucijos fone, o vėliau, griežtėjant sovietinei kultūros kontrolei, jo idėjos susidūrė su ideologinėmis kliūtimis. Nepaisant to, suprematizmas išliko svarbiu šiuolaikinio meno istorijos etapu ir iki šiol įkvepia meninę praktiką bei teoriją.
Malevičius apie savo atradimą rašė, kad pajuto ypatingą vidinį impulsą ir „nakties“ jausmą, kuris lėmė naujo meno – suprematizmo – gimimą.
Juodasis kvadratas, Malevičius, 1915 m.
Suprematizmas (Supremus Nr. 58), Malevičius 1916 m.
Asociacija
Nuo 1915 m. grupė "Supremus" rinkosi į susitikimus, kuriuose aptarinėjo suprematizmo filosofiją ir jos plėtrą į kitas gyvenimo sritis. Suprematistai, tokie kaip Lyuba Popova ir ypač El Lissitzky, dirbo su propaganda ir pramoniniu dizainu.
XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Lissitzky suprematizmo idėjas skleidė užsienyje.
Architektūra
Sankt Peterburgo Lomonosovo porceliano gamykloje, kurioje taip pat dirbo Malevičius ir Čašnikas, Nikolajus Suetinas naudojo suprematistinius motyvus, o Malevičius sukūrė suprematistinį arbatinuką. XX a. trečiajame dešimtmetyje suprematistai taip pat kūrė architektūrinius modelius, kuriuose buvo pateikta kitokia socialistinių pastatų samprata nei konstruktyvistinėje architektūroje.
Malevičiaus architektūriniai projektai buvo žinomi po 1922 m. "Architektoniki". Projektuose buvo pabrėžiamas dešinysis kampas, jie buvo panašūs į "De Stijl" ir Le Corbusier, o ideologiškai buvo grindžiami komunistiniu valdymu ir visų lygybe. Kita formalizmo dalis buvo menka pagarba trikampiams, kurie buvo atmetami kaip antikiniai, pagoniški ar krikščioniški.
Socialinis kontekstas
Ši meninės raiškos raida prasidėjo, kai Rusijoje vyko revoliucija, kunkuliavo idėjos ir buvo griaunama senoji tvarka. Įsitvirtinus naujajai tvarkai ir nuo 1924 m. įsigalėjus stalinizmui, valstybė ėmė riboti menininkų laisvę. Nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigos rusų avangardas patyrė tiesioginę ir griežtą valdžios kritiką, o 1934 m. oficialia politika tapo socialistinio realizmo doktrina, draudžianti abstrakciją ir kitokią meninę raišką.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra suprematizmas?
A: Suprematizmas - tai abstrakčiojo meno kryptis, prasidėjusi Rusijoje 1915-1916 m. Joje daugiausia dėmesio buvo skiriama pagrindinėms geometrinėms formoms, tokioms kaip kvadratas ir apskritimas, ir tai yra geometrinės abstrakcijos pavyzdys.
K: Kas įkūrė suprematizmą?
A: Suprematizmą įkūrė Kazimiras Malevičius.
K.: Kas įkvėpė Malevičių sukurti galingą juodo kvadrato ant balto pagrindo vaizdą?
A: Savo knygoje "Neobjektyvus pasaulis", kuri 1927 m. buvo išleista užsienyje kaip Bauhauzo knyga, Malevičius aprašė, kad jautė savyje tik naktį, kuri įkvėpė jį sukurti naują meną, kurį jis pavadino suprematizmu.
Klausimas: Koks paveikslas reiškė perėjimą nuo polichrominio prie monochrominio suprematizmo?
A: Malevičiaus paveikslas "Balta ant balto" reiškė perėjimą nuo polichromijos prie monochrominio suprematizmo.
K: Kada Malevičius eksponavo savo ankstyvuosius suprematistinės tapybos eksperimentus?
A: 1915 m. Malevičius eksponavo savo ankstyvuosius suprematistinės tapybos eksperimentus.
K: Kas buvo pagrindinis jo parodos akcentas? A.: Jo parodos centrinis akcentas buvo Juodasis kvadratas, pastatytas rusų stačiatikių tradicijoje vadinamame raudonajame / gražiajame kampe, pagrindinės ikonos vietoje namuose.
K: Kokiais pavadinimais buvo išreikšti kai kurie 1915 m. paveikslai? A: Kai kurie 1915 m. paveikslų pavadinimai išreiškė sąvokas, susijusias su neeuklidine geometrija, kuri įsivaizdavo formas judėjime arba laike; tokie pavadinimai, kaip "Dvimatės tapytos masės judėjimo būsenoje" (Two dimensional painted masses in the state of movement).
Ieškoti