Suprematizmas – tai abstrakčiojo meno kryptis, atsiradusi Rusijoje apie 1915–1916 metus. Ji orientuota į pirmines geometrines formas – tokias kaip kvadratas, apskritimas, linija ir stačiakampis – bei į spalvos ir erdvės santykį. Suprematizmas yra vienas aiškiausių geometrinės abstrakcijos pavyzdžių, kuriame vaizdiniai objektai atsisakomi vardan grynų formų ir jausmo.

Suprematizmą įkūrė Kazimiras Malevičius. Jis teigė, kad meno uždavinys – perteikti ne išorinį daiktų pasaulį, o „gryną jausmą“ (angl. the supremacy of pure feeling). Savo knygoje "Neobjektyvus pasaulis" (1927) Malevičius aiškino teorinius suprematizmo principus: kodėl svarbios abstrakčios formos, kaip jas derinti ir kokią reikšmę menui turi spalva, kompozicija ir erdvė. Knyga 1927 m. pasirodė ir užsienyje, o kai kuriuose leidimuose minimas ir Bauhauzo kontekstas.

Savo kūryboje Malevičius sukūrė tam tikrą suprematistinę „gramatiką“ – elementų rinkinį, iš kurių sudaromos kompozicijos: kvadratų, apskritimų, linijų ir plokštumų išdėstymas ant neutralios fono plokštumos. Šis gramatikos principas leido kurti darnius vizualinius ritmus, pabrėžiančius formos ir spalvos autonomiją bei vizualinį „jutimą“ vietoj atvaizdavimo.

1915 m. Malevičius pirmą kartą eksponavo savo suprematistinius eksperimentus parodoje, žinomoje kaip „Paskutinė futuristų paroda 0.10“ (Petrogradas). Ten eksponuotas ir ikoniškas jo darbas Juodasis kvadratas, nutapytas 1915 m., kuris, pastatytas rusų stačiatikių tradicijoje vadinamame raudonajame / gražiajame kampe – vietoje, kur paprastai kabinama ikona – tapo radikaliu gestu ir simboliu. Juodasis kvadratas žymėjo ne tik formalų nutolimą nuo figūratyvaus vaizdavimo, bet ir naujos, nematerialios meno sampratos skelbimą. Vėliau Malevičius nutapė ir žinomą paveikslą Balta ant balto, kuris reiškė tolesnį žingsnį nuo polichromijos prie monochrominio suprematizmo ir maksimalų abstrahavimą.

Malevičiaus kūrinių pavadinimuose ir teoriniuose tekstuose kartais atsispindi idėjos, susijusios su judesiu, laiku ir net neeuklidinės geometrijos koncepcijomis: formos ne tik egzistuoja erdvėje, bet ir „judėdamos“ keičia tarpusavio santykius. Pavyzdžiui, paveikslų pavadinimai, tokie kaip Dvimatės tapytos masės judėjimo būsenoje, akcentuoja ne statišką objektą, o jo būseną ir dinamizmą.

Suprematizmo poveikis buvo platus: šis judėjimas paveikė kitus avangardus, ypač konstruktivizmą, taip pat architektūrą, dizainą ir vėlesnes minimalistines bei konceptualias kryptis. Tarp Malevičiaus bendraautorių ir pasekėjų buvo tokie menininkai kaip El Lisickis (El Lissitzky), Lyubov Popova, Olga Rozanova ir kiti, kurie plėtojo abstrakcijos idėjas įvairiomis raiškos priemonėmis.

Istoriškai suprematizmas taip pat liudija ir sudėtingą XX a. pradžios ryšį tarp meno, politikos ir kultūros permainų: Malevičiaus kūryba ir teorija formavosi bolševikų revoliucijos fone, o vėliau, griežtėjant sovietinei kultūros kontrolei, jo idėjos susidūrė su ideologinėmis kliūtimis. Nepaisant to, suprematizmas išliko svarbiu šiuolaikinio meno istorijos etapu ir iki šiol įkvepia meninę praktiką bei teoriją.

Malevičius apie savo atradimą rašė, kad pajuto ypatingą vidinį impulsą ir „nakties“ jausmą, kuris lėmė naujo meno – suprematizmo – gimimą.