Suprematizmas
Suprematizmas - tai abstrakčiojo meno kryptis, prasidėjusi Rusijoje 1915-1916 m. Joje daugiausia dėmesio buvo skiriama pagrindinėms geometrinėms formoms, tokioms kaip kvadratas ir apskritimas. Tai geometrinės abstrakcijos pavyzdys.
Suprematizmą įkūrė Kazimiras Malevičius. Savo knygoje "Neobjektyvus pasaulis", kuri 1927 m. buvo išleista užsienyje kaip Bauhauzo knyga, Malevičius aprašė įkvėpimą, dėl kurio atsirado galingas juodo kvadrato baltame lauke vaizdas:
Pajutau savyje tik naktį ir būtent tada sugalvojau naują meną, kurį pavadinau suprematizmu.
Jis sukūrė suprematistinę "gramatiką", pagrįstą pagrindinėmis geometrinėmis formomis, ypač kvadratu ir apskritimu. 1915 m. Malevičius eksponavo savo ankstyvuosius suprematistinės tapybos eksperimentus. Pagrindinis jo parodos akcentas buvo Juodasis kvadratas, pastatytas rusų stačiatikių tradicijoje vadinamame raudonajame / gražiajame kampe - pagrindinės ikonos vietoje namuose. "Juodasis kvadratas" buvo nutapytas 1915 m. ir tapo proveržiu jo karjeroje ir mene apskritai. Malevičius taip pat nutapė paveikslą "Balta ant balto", kuris reiškė proveržį nuo polichromijos prie monochrominio suprematizmo.
Kai kurie 1915 m. paveikslų pavadinimai išreiškia neeuklidinės geometrijos, kurioje formos įsivaizduojamos judant arba laike, koncepciją; pvz: Dvimatės tapytos masės judėjimo būsenoje.
Juodasis kvadratas, Malevičius, 1915 m.
Suprematizmas (Supremus Nr. 58), Malevičius 1916 m.
Asociacija
Nuo 1915 m. grupė "Supremus" rinkosi į susitikimus, kuriuose aptarinėjo suprematizmo filosofiją ir jos plėtrą į kitas gyvenimo sritis. Suprematistai, tokie kaip Lyuba Popova ir ypač El Lissitzky, dirbo su propaganda ir pramoniniu dizainu.
XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Lissitzky suprematizmo idėjas skleidė užsienyje.
Architektūra
Sankt Peterburgo Lomonosovo porceliano gamykloje, kurioje taip pat dirbo Malevičius ir Čašnikas, Nikolajus Suetinas naudojo suprematistinius motyvus, o Malevičius sukūrė suprematistinį arbatinuką. XX a. trečiajame dešimtmetyje suprematistai taip pat kūrė architektūrinius modelius, kuriuose buvo pateikta kitokia socialistinių pastatų samprata nei konstruktyvistinėje architektūroje.
Malevičiaus architektūriniai projektai buvo žinomi po 1922 m. "Architektoniki". Projektuose buvo pabrėžiamas dešinysis kampas, jie buvo panašūs į "De Stijl" ir Le Corbusier, o ideologiškai buvo grindžiami komunistiniu valdymu ir visų lygybe. Kita formalizmo dalis buvo menka pagarba trikampiams, kurie buvo atmetami kaip antikiniai, pagoniški ar krikščioniški.
Socialinis kontekstas
Ši meninės raiškos raida prasidėjo, kai Rusijoje vyko revoliucija, kunkuliavo idėjos ir buvo griaunama senoji tvarka. Įsitvirtinus naujajai tvarkai ir nuo 1924 m. įsigalėjus stalinizmui, valstybė ėmė riboti menininkų laisvę. Nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigos rusų avangardas patyrė tiesioginę ir griežtą valdžios kritiką, o 1934 m. oficialia politika tapo socialistinio realizmo doktrina, draudžianti abstrakciją ir kitokią meninę raišką.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra suprematizmas?
A: Suprematizmas - tai abstrakčiojo meno kryptis, prasidėjusi Rusijoje 1915-1916 m. Joje daugiausia dėmesio buvo skiriama pagrindinėms geometrinėms formoms, tokioms kaip kvadratas ir apskritimas, ir tai yra geometrinės abstrakcijos pavyzdys.
K: Kas įkūrė suprematizmą?
A: Suprematizmą įkūrė Kazimiras Malevičius.
K.: Kas įkvėpė Malevičių sukurti galingą juodo kvadrato ant balto pagrindo vaizdą?
A: Savo knygoje "Neobjektyvus pasaulis", kuri 1927 m. buvo išleista užsienyje kaip Bauhauzo knyga, Malevičius aprašė, kad jautė savyje tik naktį, kuri įkvėpė jį sukurti naują meną, kurį jis pavadino suprematizmu.
Klausimas: Koks paveikslas reiškė perėjimą nuo polichrominio prie monochrominio suprematizmo?
A: Malevičiaus paveikslas "Balta ant balto" reiškė perėjimą nuo polichromijos prie monochrominio suprematizmo.
K: Kada Malevičius eksponavo savo ankstyvuosius suprematistinės tapybos eksperimentus?
A: 1915 m. Malevičius eksponavo savo ankstyvuosius suprematistinės tapybos eksperimentus.
K: Kas buvo pagrindinis jo parodos akcentas? A.: Jo parodos centrinis akcentas buvo Juodasis kvadratas, pastatytas rusų stačiatikių tradicijoje vadinamame raudonajame / gražiajame kampe, pagrindinės ikonos vietoje namuose.
K: Kokiais pavadinimais buvo išreikšti kai kurie 1915 m. paveikslai? A: Kai kurie 1915 m. paveikslų pavadinimai išreiškė sąvokas, susijusias su neeuklidine geometrija, kuri įsivaizdavo formas judėjime arba laike; tokie pavadinimai, kaip "Dvimatės tapytos masės judėjimo būsenoje" (Two dimensional painted masses in the state of movement).
