Kazimiras Malevičius (1879 m. vasario 23 d. Kijeve - 1935 m. gegužės 15 d.) buvo vienas svarbiausių XX a. avangardinio meno kūrėjų — rusų tapytojas ir meno teoretikas, gimęs Ukrainoje etninių lenkų šeimoje, kuri, kaip ir daug kitų, per Lenkijos padalijimus apsigyveno netoli Kijevo, tuomet Rusijos imperijos Kijevo gubernijoje. Jis tapo vienu iš geometrinio, abstraktaus meno pradininkų ir yra laikomas avangardinio suprematizmo judėjimo kūrėju.

Malevičiaus kūrybai didelę įtaką padarė XX a. pradžios moderniosios dailės procesai. 1913 m. kovą Maskvoje atidaryta didelė Aristarcho Lentulovo paveikslų paroda buvo reikšmingas impulsas — jos poveikis lyginamas su 1907 m. Paryžiuje vykusia Paulio Cézanne'o paroda: daugelis to meto rusų avangardo dailininkų, tame tarpe ir Malevičius, greitai perėmė kubizmo principus ir pradėjo taikyti juos savo darbuose.

Jau tais pačiais metais Malevičius dalyvavo ir scenografijos projektuose: didelį atgarsį turėjo kubofuturistinė opera "Pergalė prieš saulę", kuriai jis sukūrė scenografiją. 1914 m. Malevičius eksponavo savo darbus Paryžiaus Nepriklausomųjų salone, o 1915 m. tapo žinomas visame avangarde po to, kai pristatė savo radikaliai abstrakčius darbus ir idėjas.

Suprematizmo idėjos ir pagrindiniai darbai

Malevičiaus idėjinė ir meninė kryptis — suprematizmas — reiškė gryną, neobjektyvų meną, kuriame svarbiausi elementai yra forma, spalva ir vizualinis ritmas, o ne vaizdinė atpažįstama reikšmė. Jis siekė „pirmumo“ — jausmo viršutinės reikšmės paveiksle. Tarp žinomiausių jo kūrinių yra Juodasis kvadratas (pirmą kartą eksponuotas 1915 m.) bei eksperimentai su baltos ir kitų spalvų plokštumomis, vėliau žinomi kaip „balta ant baltos“ (White on White). Malevičius taip pat parašė svarbių teoretinių tekstų apie naująją tapybos kryptį, pavyzdžiui, manifestus, kuriuose aiškino perėjimą nuo kubizmo prie suprematizmo.

Pedagoginė ir organizacinė veikla

Po 1917 m. revoliucijos Malevičius aktyviai dalyvavo naujųjų meninių institucijų kūrime ir švietime. Jis buvo pakviestas dirbti ir vadovauti meno studijoms Vitebske, kur bendradarbiavo su kitais avangardo menininkais ir kartu su mokiniais įkūrė judėjimą UNOVIS (Naujųjų meno teoretikų ir praktikuotojų grupė), skatinusį modernų, nefigūratyvų meną ir integruojantį jo idėjas į architektūrą, dizainą bei scenografiją.

Vėlesnė veikla ir palikimas

1920–1930 m. Malevičius daugelį metų kūrė ir dėstė, tačiau vėliau susidūrė su kintančia politine ir kultūrine aplinka: sovietų kultūroje augo spaudimas kurti pagal reprezentacines, ideologiškai priimtinas formas. Nepaisant to, jo idėjos ir darbai turėjo didelę įtaką pasaulio moderniojo meno raidai. Malevičius mirė 1935 m. ir paliko ryškų pėdsaką meno istorijoje — jo darbai šiandien eksponuojami svarbiausiuose muziejuose ir įkvepia naujas kartas tyrinėti abstrakcijos galimybes.

Jo vieta meno istorijoje vertinama kaip kertinė: Malevičiaus suprematizmas prisidėjo prie abstrakčios tapybos emancipacijos, jis iškėlė klausimus apie meno autonomiją, formos ir spalvos reikšmę bei apie tai, ką menas gali perteikti nepriklausomai nuo vaizdinių siužetų.