Kazimiras Malevičius — rusų tapytojas, suprematizmo ir avangardo pradininkas
Kazimiras Malevičius — avangardinis rusų tapytojas, suprematizmo ir geometrinės abstrakcijos pradininkas; jo revoliuciniai darbai pakeitė XX a. meno istoriją.
Kazimiras Malevičius (1879 m. vasario 23 d. Kijeve - 1935 m. gegužės 15 d.) buvo vienas svarbiausių XX a. avangardinio meno kūrėjų — rusų tapytojas ir meno teoretikas, gimęs Ukrainoje etninių lenkų šeimoje, kuri, kaip ir daug kitų, per Lenkijos padalijimus apsigyveno netoli Kijevo, tuomet Rusijos imperijos Kijevo gubernijoje. Jis tapo vienu iš geometrinio, abstraktaus meno pradininkų ir yra laikomas avangardinio suprematizmo judėjimo kūrėju.
Malevičiaus kūrybai didelę įtaką padarė XX a. pradžios moderniosios dailės procesai. 1913 m. kovą Maskvoje atidaryta didelė Aristarcho Lentulovo paveikslų paroda buvo reikšmingas impulsas — jos poveikis lyginamas su 1907 m. Paryžiuje vykusia Paulio Cézanne'o paroda: daugelis to meto rusų avangardo dailininkų, tame tarpe ir Malevičius, greitai perėmė kubizmo principus ir pradėjo taikyti juos savo darbuose.
Jau tais pačiais metais Malevičius dalyvavo ir scenografijos projektuose: didelį atgarsį turėjo kubofuturistinė opera "Pergalė prieš saulę", kuriai jis sukūrė scenografiją. 1914 m. Malevičius eksponavo savo darbus Paryžiaus Nepriklausomųjų salone, o 1915 m. tapo žinomas visame avangarde po to, kai pristatė savo radikaliai abstrakčius darbus ir idėjas.
Suprematizmo idėjos ir pagrindiniai darbai
Malevičiaus idėjinė ir meninė kryptis — suprematizmas — reiškė gryną, neobjektyvų meną, kuriame svarbiausi elementai yra forma, spalva ir vizualinis ritmas, o ne vaizdinė atpažįstama reikšmė. Jis siekė „pirmumo“ — jausmo viršutinės reikšmės paveiksle. Tarp žinomiausių jo kūrinių yra Juodasis kvadratas (pirmą kartą eksponuotas 1915 m.) bei eksperimentai su baltos ir kitų spalvų plokštumomis, vėliau žinomi kaip „balta ant baltos“ (White on White). Malevičius taip pat parašė svarbių teoretinių tekstų apie naująją tapybos kryptį, pavyzdžiui, manifestus, kuriuose aiškino perėjimą nuo kubizmo prie suprematizmo.
Pedagoginė ir organizacinė veikla
Po 1917 m. revoliucijos Malevičius aktyviai dalyvavo naujųjų meninių institucijų kūrime ir švietime. Jis buvo pakviestas dirbti ir vadovauti meno studijoms Vitebske, kur bendradarbiavo su kitais avangardo menininkais ir kartu su mokiniais įkūrė judėjimą UNOVIS (Naujųjų meno teoretikų ir praktikuotojų grupė), skatinusį modernų, nefigūratyvų meną ir integruojantį jo idėjas į architektūrą, dizainą bei scenografiją.
Vėlesnė veikla ir palikimas
1920–1930 m. Malevičius daugelį metų kūrė ir dėstė, tačiau vėliau susidūrė su kintančia politine ir kultūrine aplinka: sovietų kultūroje augo spaudimas kurti pagal reprezentacines, ideologiškai priimtinas formas. Nepaisant to, jo idėjos ir darbai turėjo didelę įtaką pasaulio moderniojo meno raidai. Malevičius mirė 1935 m. ir paliko ryškų pėdsaką meno istorijoje — jo darbai šiandien eksponuojami svarbiausiuose muziejuose ir įkvepia naujas kartas tyrinėti abstrakcijos galimybes.
Jo vieta meno istorijoje vertinama kaip kertinė: Malevičiaus suprematizmas prisidėjo prie abstrakčios tapybos emancipacijos, jis iškėlė klausimus apie meno autonomiją, formos ir spalvos reikšmę bei apie tai, ką menas gali perteikti nepriklausomai nuo vaizdinių siužetų.
Karvė ir smuikas Malevičius, 1913 m. Brako ir kubizmo įtaka.
Juodoji aikštė, 1915 m., aliejus ant drobės, Valstybinis rusų muziejus, Sankt Peterburgas. Vienas iš ankstyvųjų suprematistų darbų; geometrinis ir abstraktus
Šis paveikslas buvo parduotas už 60 mln. dolerių: Malevičius, 1916 m.
Malevičiaus valstietės mergaitės galva, 1912/13 m., abstrakti ir kubistinė
Suprematizmas
1915 m. Malevičius padėjo suprematizmo pagrindus. Jis paskelbė manifestą "Nuo kubizmo iki suprematizmo". 1916-1917 m. jis dalyvavo grupės "Deimantų valetas" parodose Maskvoje. Ten buvo eksponuojami garsūs jo suprematizmo kūrinių pavyzdžiai, tarp jų "Juodasis kvadratas" (1915) ir "Balta ant balto" (1918).
Po Spalio revoliucijos A. Malevičius tapo Narkomproso meno kolegijos, paminklų apsaugos komisijos ir muziejų komisijos nariu (1918-1919 m.).
Dėstė Vitebsko praktinėje dailės mokykloje SSRS (dabar Baltarusijos dalis) (1919-1922 m.), Leningrado dailės akademijoje (1922-1927 m.), Kijevo valstybiniame dailės institute (1927-1929 m.), Leningrado dailės namuose (1930 m.). Parašė knygą "Pasaulis kaip neobjektyvumas" (Miunchenas, 1926 m.; angliškas vertimas 1959 m.), kurioje išdėstė savo suprematizmo teorijas.
1927 m. jis vyko į Varšuvą, o vėliau į Berlyną ir Miuncheną, kur surengė retrospektyvinę parodą. Tai pagaliau atnešė jam tarptautinį pripažinimą.
Grįžęs į Sovietų Sąjungą Malevičius nusprendė palikti didžiąją dalį paveikslų, nes matė, kas nutiks.
Malevičius manė, kad po Lenino mirties pasikeis sovietų valdžios požiūris į modernistinio meno judėjimą. Tai pasitvirtino. Po poros metų stalinistinis režimas nusiteikė prieš abstrakcionizmo formas, laikydamas jas "buržuazinio" meno rūšimi, kuri negali išreikšti socialinės tikrovės. Dėl to daugelis jo darbų buvo konfiskuoti, o jam uždrausta kurti ir eksponuoti panašų meną.
Kritikai šaipėsi iš Malevičiaus, kad jis "neigia viską, kas gera ir tyra: meilę gyvenimui ir meilę gamtai". Malevičius atsakė, kad menas gali tobulėti ir vystytis vien dėl meno, nepriklausomai nuo jo malonumo: menui mūsų nereikia ir jis niekada to nedarė.
Po ilgos pertraukos Malevičiaus darbai tik neseniai vėl pasirodė Rusijos meno parodose. Nuo to laiko meno sekėjai stengėsi iš naujo pristatyti dailininką Rusijos tapybos mylėtojams. Buvo išleista jo teorinių darbų knyga su prisiminimų ir raštų antologija.
Dabartinis vertinimas
2008 m. lapkričio 3 d. Malevičiaus 1916 m. kūrinys "Suprematistinė kompozicija" pasiekė pasaulinį rekordą tarp visų Rusijos meno kūrinių ir visų tais metais aukcione parduotų kūrinių. Niujorko "Sotheby's" aukcione jis buvo parduotas už šiek tiek daugiau nei 60 mln. dolerių (gerokai viršijo ankstesnį 2000 m. pasiektą 17 mln. dolerių rekordą).
Pasirinkti darbai
- 1912 m. - Rytas kaime po pūgos
- 1912 m. - Miškininkas
- 1912-13 m. - žentas raudoname fone
- 1914 - "Aviatorius
- 1914 m. - anglas Maskvoje
- 1914 m. - Pirmosios divizijos karys
- 1915 m. - Juodoji aikštė
- 1915 m. - Raudonoji aikštė †
- 1915 m. - Juodoji ir Raudonoji aikštės ††
- 1915 m. - Suprematistinė kompozicija
- 1915 m. - Suprematizmas (1915)
- 1915 m. - Suprematistinė tapyba: Skrendantis lėktuvas
- 1915 m. - Suprematizmas: Dviejų dimensijų autoportretas
- 1915-16 m. - Suprematistinė tapyba (Liudvigshafenas)
- 1916 m. - Suprematistinė tapyba (1916 m.)
- 1916 m. - Supremus Nr. 56
- 1916-17 m. - Suprematizmas (1916-17 m.)
- 1917 - Suprematistinė tapyba (1917)
- 1918 m. - Balta ant balto
- 1919-26 - Be pavadinimo (suprematistinė kompozicija)
- 1928-32 m. - Sudėtinga prezencija: Pusiau figūra geltonais marškiniais
- 1932-34 m. - Bėgantis žmogus
† Taip pat žinoma kaip Raudonoji aikštė:
†† Taip pat žinomas kaip Juodasis kvadratas ir Raudonasis kvadratas: Spalvotos masės ketvirtoje dimensijoje.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Kazimiras Malevičius?
A: Kazimiras Malevičius buvo rusų tapytojas ir meno teoretikas, gimęs Ukrainoje, etninių lenkų šeimoje.
K: Koks buvo Malevičiaus indėlis į meną?
A: Malevičius buvo geometrinio abstraktaus meno pradininkas ir avangardinio suprematizmo judėjimo pradininkas.
K: Kur Malevičius apsigyveno per Lenkijos padalijimus?
A: Lenkijos padalijimų metu Malevičius apsigyveno netoli Kijevo, Rusijos imperijos Kijevo gubernijoje.
K: Kuri paroda turėjo įtakos Malevičiaus kūrybai?
A: Aristarcho Lentulovo paveikslų paroda Maskvoje 1913 m. kovo mėn. turėjo įtakos Malevičiaus kūrybai.
K: Kam buvo skirtas Malevičiaus scenovaizdis?
A: Malevičiaus scenografija buvo skirta kubofuturistinei operai "Pergalė prieš saulę".
K: Kada Malevičius eksponavo savo darbus Nepriklausomųjų salone Paryžiuje?
A: Malevičius savo darbus eksponavo 1914 m. Nepriklausomųjų salone Paryžiuje.
K: Kas dar įsisavino kubizmo principus po Aristarcho Lentulovo paveikslų parodos Maskvoje?
A: Visi pagrindiniai to meto rusų avangardo menininkai, įskaitant Malevičių, perėmė kubizmo principus po Aristarcho Lentulovo paveikslų parodos Maskvoje.
Ieškoti