Le Corbusier

Ankstyvasis gyvenimas

Le Korbiuzjė užaugo La Šo-de-Fondse, mažame miestelyje Šveicarijos šiaurėje. 1907 m., būdamas 19 metų, jis persikėlė į Prancūzijos miestą Paryžių. Jis keliavo po Europą ir pasisėmė daug naujų idėjų. Išmoko kalbėti vokiškai ir dirbo su garsiais architektais, tokiais kaip Peteris Behrensas.

Pasaulinis karas

Pirmojo pasaulinio karo metais Le Korbiuzjė grįžo į Šveicariją ir tapo mokytoju. Netrukus jis kartu su pusbroliu atidarė savo architektūros verslą ir kartu dirbo iki 1940 m. 1918 m. jis susipažino su dailininku Amédée Ozenfant, kuris tapo jo dideliu draugu. Jie sujungė savo idėjas ir sukūrė naują meno rūšį, vadinamą purizmu.

Po pasaulinio karo

Po karo Le Korbiuzjė iki 1922 m. daugiausia dėmesio skyrė kūrybai. Po to jis pradėjo projektuoti butus, kuriuos būtų galima statyti vieną ant kito, kad juose būtų galima apgyvendinti žmones ir patenkinti jų poreikius. Tokio tipo nedidelio tankio būstai turėjo padėti spręsti Paryžiaus perpildymo problemą. Jis teigė, kad ši pertvarka būtina, nes kitaip gali kilti nepatenkintų žemesniųjų klasių revoliucija. Jis sukūrė idealaus miesto projektą (Ville Contemporaine), kuris taip ir nebuvo pastatytas. Tai buvo planas, sukurtas aplink daugybę dangoraižių. Šį planą jis pateikė Prancūzijos vyriausybei, kuri jo atsisakė. Vis dėlto tai paskatino ją atkreipti dėmesį į miesto perpildymą.

1930s

Le Korbiuzjė ėmė nemėgti kapitalizmo ir teigė, kad žmonių namų dydis turėtų priklausyti nuo jų šeimos dydžio, o ne nuo to, kiek jie turtingi.

Vėlesnis gyvenimas

Nuo 1942 m. Le Corbusier nedalyvavo politikoje. Vietoj to jis statė mažesnius gyvenamuosius kvartalus visoje Prancūzijoje.

Jo vardas

Pavadinimas Le Corbusier yra prancūziškas. Tai kitokia jo močiutės pavardės Lecorbésier versija. Vardas į anglų kalbą verčiamas kaip "varnas kaip vienas". Šį vardą jis pasirinko 1920 m.

Žymios idėjos

• Le Korbiuzjė teigė, kad pastatai turi būti statomi atsižvelgiant į transporto, ypač automobilių, poreikius. Jis buvo vienas iš pirmųjų architektų, pasiūliusių šią mintį, o dabar beveik kiekvienas miesto planuotojas į tai atsižvelgia projektuodamas pastatą.

Jis svarstė apie greitį architektūroje, sakydamas, kad namas - tai mašina, kurioje galima gyventi. Šios mašinos paskirtis - pagreitinti joje gyvenančių žmonių veiklą. Jis pristatė idėją, kaip pastatyti gyvenamąjį namą tik iš kelių plokščių, kolonų ir laiptų. Iš šių trijų dalykų galima pagaminti bet kokios rūšies gyvenamąją vietą, skirtą bet kokios klasės žmonėms.