Le Corbusier (1887–1965) – biografija: modernizmo architektas ir dizaineris

Le Corbusier (1887–1965) — modernizmo architektas ir dizaineris: žavianti biografija apie jo gyvenimą, urbanistinę viziją, ikoniškus projektus ir baldų kūrybą.

Autorius: Leandro Alegsa

Charles-Edouard Jeanneret-Gris (gimimo vardas), (1887 m. spalio 6 d. - 1965 m. rugpjūčio 27 d.), žinomas populiariu Le Corbusier vardu, buvo Šveicarijoje gimęs architektas ir rašytojas. XX a. trečiajame dešimtmetyje jis tapo Prancūzijos piliečiu. Jis išgarsėjo savo teorijomis apie modernizmą architektūroje. Jo planai apėmė ir didžiųjų miestų žmonių būstų tobulinimą. Taip buvo todėl, kad tuo metu daug žmonių gyveno skurde. Daug jo projektų buvo pastatyta visame pasaulyje.

Jis taip pat mėgo tapyti ir mokėjo kurti baldus.

Trumpa biografija

Le Corbusier gimė 1887 m. La Šo-de-Fone (La Chaux-de-Fonds), Šveicarijoje. Jaunystėje mokėsi taikomojoje dailėje ir dirbo dirbtuvėse, kur susipažino su pramoninio dizaino ir laikrodžių gamybos disciplina. Vėliau jis stažavosi pas žinomus architektus, tarp jų Augusteʼą Perret ir Peterį Behrensą, kas turėjo didelę įtaką jo supratimui apie konstrukcijas ir betono panaudojimą.

Architektūros principai ir idėjos

Le Corbusier buvo vienas ryškiausių modernizmo judėjimo teoretikų. Jo idėjas ir taisykles galima apibendrinti keliais esminiais punktais:

  • Penki architektūros punktai (The Five Points of Architecture): laisvai stovintys stulpai (pilotis), plokščias stogas kaip terasa, atvira plano koncepcija, horizontali langų juosta ir laisvos fasado kompozicijos galimybė.
  • „Ville Radieuse“ ir miestų planavimas: jis siūlė stambiaplokščių gyvenamųjų blokų ir žaliosios erdvės kombinaciją, siekiant pagerinti higieną, šviesą ir vėdinimą miestuose.
  • Modulas ir „Le Modulor“: proporcijų sistema, paremta žmogaus matmenimis ir matematiniu santykiu, skirta kurti ergonomišką ir harmoningą architektūrą.
  • Purism ir estetinė nuoseklumas: jis skatino grynas formas, paprastumą ir funkcionalumą, priešinosi dekoratyvumui, kuris, jo nuomone, trukdė racionalumui.

Pagrindiniai darbai

Le Corbusier suprojektavo daugybę žymių pastatų ir urbanistinių sprendimų visame pasaulyje. Keletas svarbiausių:

  • Villa Savoye (Poissy, Prancūzija, 1928–1931) – vienas labiausiai ikoniškų jo kūrinių, demonstruojantis penkis architektūros punktus.
  • Unité d'Habitation (Marseilis, 1947–1952) – daugiabučių koncepcija, derinanti gyvenamąją funkciją su bendrosiomis erdvėmis, parduotuvėmis ir rekreacijos zonomis; tapo modernios masinės statybos simboliu.
  • Notre Dame du Haut (Ronchamp, 1950–1955) – išraiškinga koplyčia, kurioje jis demonstravo laisvesnį formų žodyną ir meninę išraišką.
  • La Tourette vienuolynas (Éveux, 1953–1960) – modernistinis religinių patalpų sprendimas, pabrėžiantis tylą ir kontempliaciją per formą ir medžiagas.
  • Chandigarh (Indija, 1950–1960) – jis parengė šio naujo administracinio centro planą ir projektavo keletą svarbių pastatų; Chandigarh tapo vienu garsiausių XX a. planuotų miestų pavyzdžių.
  • Carpenter Center for the Visual Arts (Harvardas, JAV, pabaiga 1963) – vienintelis jo viešas projektas Šiaurės Amerikoje.

Knygos ir rašymas

Le Corbusier buvo aktyvus rašytojas ir ideologijos formuotojas. Jo labiausiai žinomos knygos yra „Vers une architecture“ (1923) – (liet. „Link architektūros“) ir „Le Modulor“ (pirmoji versija 1948 m.), kuriose jis formuluoja savo koncepcijas apie grožį, funkciją ir standartizaciją. Šie tekstai turėjo didelį poveikį architektūros teorijai ir praktikai.

Baldai ir meno veikla

Be architektūros, Le Corbusier projektavo baldus ir piešė. Bendradarbiavo su Pierreʼu Jeanneret ir Charlotte Perriand kuriant žinomus dizaino objektus, tokius kaip LC2 fotelis ar LC4 gultas. Jo tapyba ir piešiniai dažnai pasirodydavo kartu su architektūriniais projektais, papildydami jo idėjų kontekstą.

Poveikis, kritika ir palikimas

Le Corbusier turi didžiulį ir prieštaringą palikimą. Jo idėjos formavo modernizmo architektūros raidą, įkvėpė daug architektų ir miestų planuotojų bei permąstė gyvenamosios aplinkos santykį su pramonine gamyba ir standartizacija. Daugelis jo pastatų ir urbanistinių sprendimų tapo ikoniškais XX a. simboliais.

Tuo pačiu metu jo utopinės miesto vizijos ir kai kurie masinės statybos projektai buvo kritikuojami dėl socialinių pasekmių — kartais modernistiniai blokai netenkino sudėtingų gyventojų poreikių ir kėlė problemų urbanistinėje praktikoje. Taip pat jo autoritetingas požiūris į planavimą kai kuriuos imponavo kaip griežtą ir universalią metodiką.

Ašis ir pripažinimai

Le Corbusier gavo daugybę apdovanojimų už savo darbą, tarp jų — Karališkąją architektūros medalę (Royal Gold Medal) 1957 m. Po mirties jo kūriniai pripažinti tarptautiniu mastu: 2016 m. UNESCO įtraukė „Le Corbusier architektūrą“ (17 objektų skirtingose šalyse) į Pasaulio paveldo sąrašą, pabrėždama jo indėlį į modernųjį architektūros judėjimą.

Paskutiniai metai ir mirtis

Le Corbusier aktyviai dirbo iki paskutinių savo gyvenimo metų. 1965 m. rugpjūčio 27 d. jis mirė prie Viduržemio jūros pakrantės Roquebrune-Cap-Martin (Prancūzija) — oficiali mirties priežastis buvo skendimas, kai jis plaukiojo. Po jo žūties architektų ir meno bendruomenėje prasidėjo intensyvus paveldėjimo ir vertinimo procesas.

Trumpas reziumė

Le Corbusier buvo vienas įtakingiausių XX a. architektų ir mąstytojų, kurio idėjos apie funkcionalumą, standartizaciją ir miesto planavimą pakeitė moderniąją architektūrą. Jo darbai ir raštai tebėra nagrinėjami, vertinami ir ginčijami — tai rodo jų istorinę ir kultūrinę reikšmę.

Le KorbiuzjėZoom
Le Korbiuzjė

Ankstyvasis gyvenimas

Le Korbiuzjė užaugo La Šo-de-Fondse, mažame miestelyje Šveicarijos šiaurėje. 1907 m., būdamas 19 metų, jis persikėlė į Prancūzijos miestą Paryžių. Jis keliavo po Europą ir pasisėmė daug naujų idėjų. Išmoko kalbėti vokiškai ir dirbo su garsiais architektais, tokiais kaip Peteris Behrensas.

La Chaux-de-FondsZoom
La Chaux-de-Fonds

Pasaulinis karas

Pirmojo pasaulinio karo metais Le Korbiuzjė grįžo į Šveicariją ir tapo mokytoju. Netrukus jis kartu su pusbroliu atidarė savo architektūros verslą ir kartu dirbo iki 1940 m. 1918 m. jis susipažino su dailininku Amédée Ozenfant, kuris tapo jo dideliu draugu. Jie sujungė savo idėjas ir sukūrė naują meno rūšį, vadinamą purizmu.

Po pasaulinio karo

Po karo Le Korbiuzjė iki 1922 m. daugiausia dėmesio skyrė kūrybai. Po to jis pradėjo projektuoti butus, kuriuos būtų galima statyti vieną ant kito, kad juose būtų galima apgyvendinti žmones ir patenkinti jų poreikius. Tokio tipo nedidelio tankio būstai turėjo padėti spręsti Paryžiaus perpildymo problemą. Jis teigė, kad ši pertvarka būtina, nes kitaip gali kilti nepatenkintų žemesniųjų klasių revoliucija. Jis sukūrė idealaus miesto projektą (Ville Contemporaine), kuris taip ir nebuvo pastatytas. Tai buvo planas, sukurtas aplink daugybę dangoraižių. Šį planą jis pateikė Prancūzijos vyriausybei, kuri jo atsisakė. Vis dėlto tai paskatino ją atkreipti dėmesį į miesto perpildymą.

1930s

Le Korbiuzjė ėmė nemėgti kapitalizmo ir teigė, kad žmonių namų dydis turėtų priklausyti nuo jų šeimos dydžio, o ne nuo to, kiek jie turtingi.

Vėlesnis gyvenimas

Nuo 1942 m. Le Corbusier nedalyvavo politikoje. Vietoj to jis statė mažesnius gyvenamuosius kvartalus visoje Prancūzijoje.

Jo vardas

Pavadinimas Le Corbusier yra prancūziškas. Tai kitokia jo močiutės pavardės Lecorbésier versija. Vardas į anglų kalbą verčiamas kaip "varnas kaip vienas". Šį vardą jis pasirinko 1920 m.

Žymios idėjos

  • Le Korbiuzjė teigė, kad pastatai turi būti statomi atsižvelgiant į transporto, ypač automobilių, poreikius. Jis buvo vienas iš pirmųjų architektų, pasiūliusių šią mintį, o dabar beveik kiekvienas miesto planuotojas į tai atsižvelgia projektuodamas pastatą.

Jis svarstė apie greitį architektūroje, sakydamas, kad namas - tai mašina, kurioje galima gyventi. Šios mašinos paskirtis - pagreitinti joje gyvenančių žmonių veiklą. Jis pristatė idėją, kaip pastatyti gyvenamąjį namą tik iš kelių plokščių, kolonų ir laiptų. Iš šių trijų dalykų galima pagaminti bet kokios rūšies gyvenamąją vietą, skirtą bet kokios klasės žmonėms.

 

Valdžios institucijų kontrolė Edit this at Wikidata

  • BIBSYS: 90059168
  • BNC: 000057674
  • BNE: XX965811
  • BNF: cb119115569 (duomenys)
  • CANTIC: a1043804x
  • CiNii: DA00371545
  • GND: 118676873
  • HDS: 019085
  • ISNI: 0000 0001 2280 3718
  • KulturNav: 7e22cec4-2e3d-4b62-b7f1-4b2656df2dfa
  • LCCN: n79021788
  • LNB: 000072979
  • NDL: 00447073
  • NGV: 3382
  • NKC: jn19981001733
  • NLA: 35244358
  • NLG: 80402
  • NLI: 001785929
  • NLK: KAC199613825
  • NLP: A11817963
  • NSK: 000033054
  • NTA: 068884680
  • PIC: 68481
  • RERO: 02-A000103305
  • RKD: 48519
  • ICCU: IT\ICCU\CFIV\003328
  • SELIBR: 70380
  • PREKĖS KODAS: 4000293
  • SNAC: w6mw2g9z
  • SUDOC: 027304612
  • Trove: 879772
  • ULANAS: 500027041
  • VIAF: 56612471
  • WorldCat tapatybės: lccn-n79021788

Klausimai ir atsakymai

K: Koks buvo Le Korbiuzjė gimimo vardas?


A: Charles-Edouard Jeanneret-Gris.

K: Kada gimė Le Korbiuzjė?


A: 1887 m. spalio 6 d.

K: Kada jis tapo Prancūzijos piliečiu?


A: 1930 m.

K.: Kuo garsėja Le Korbiuzjė?


A: Jis garsus savo teorijomis apie modernizmą architektūroje.

K: Kas buvo numatyta jo planuose?


A: Jo planai apėmė būstų didmiesčiuose gerinimą, nes tuo metu daug žmonių gyveno skurde.
K: Kur buvo pastatyta daug jo projektų? A: Daug jo projektų buvo pastatyta visame pasaulyje.

K: Ar Le Korbiuzjė mėgo tapyti ir kurti ne tik architektūrą, bet ir baldus? A: Taip, jis taip pat mėgo tapyti ir buvo įgudęs projektuoti baldus.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3