Le Corbusier (1887–1965) – biografija: modernizmo architektas ir dizaineris

Le Corbusier (1887–1965) — modernizmo architektas ir dizaineris: žavianti biografija apie jo gyvenimą, urbanistinę viziją, ikoniškus projektus ir baldų kūrybą.

Charles-Edouard Jeanneret-Gris (gimimo vardas), (1887 m. spalio 6 d. - 1965 m. rugpjūčio 27 d.), žinomas populiariu Le Corbusier vardu, buvo Šveicarijoje gimęs architektas ir rašytojas. XX a. trečiajame dešimtmetyje jis tapo Prancūzijos piliečiu. Jis išgarsėjo savo teorijomis apie modernizmą architektūroje. Jo planai apėmė ir didžiųjų miestų žmonių būstų tobulinimą. Taip buvo todėl, kad tuo metu daug žmonių gyveno skurde. Daug jo projektų buvo pastatyta visame pasaulyje.

Jis taip pat mėgo tapyti ir mokėjo kurti baldus.

Trumpa biografija

Le Corbusier gimė 1887 m. La Šo-de-Fone (La Chaux-de-Fonds), Šveicarijoje. Jaunystėje mokėsi taikomojoje dailėje ir dirbo dirbtuvėse, kur susipažino su pramoninio dizaino ir laikrodžių gamybos disciplina. Vėliau jis stažavosi pas žinomus architektus, tarp jų Augusteʼą Perret ir Peterį Behrensą, kas turėjo didelę įtaką jo supratimui apie konstrukcijas ir betono panaudojimą.

Architektūros principai ir idėjos

Le Corbusier buvo vienas ryškiausių modernizmo judėjimo teoretikų. Jo idėjas ir taisykles galima apibendrinti keliais esminiais punktais:

• Penki architektūros punktai (The Five Points of Architecture): laisvai stovintys stulpai (pilotis), plokščias stogas kaip terasa, atvira plano koncepcija, horizontali langų juosta ir laisvos fasado kompozicijos galimybė.
• „Ville Radieuse“ ir miestų planavimas: jis siūlė stambiaplokščių gyvenamųjų blokų ir žaliosios erdvės kombinaciją, siekiant pagerinti higieną, šviesą ir vėdinimą miestuose.
• Modulas ir „Le Modulor“: proporcijų sistema, paremta žmogaus matmenimis ir matematiniu santykiu, skirta kurti ergonomišką ir harmoningą architektūrą.
• Purism ir estetinė nuoseklumas: jis skatino grynas formas, paprastumą ir funkcionalumą, priešinosi dekoratyvumui, kuris, jo nuomone, trukdė racionalumui.

Pagrindiniai darbai

Le Corbusier suprojektavo daugybę žymių pastatų ir urbanistinių sprendimų visame pasaulyje. Keletas svarbiausių:

• Villa Savoye (Poissy, Prancūzija, 1928–1931) – vienas labiausiai ikoniškų jo kūrinių, demonstruojantis penkis architektūros punktus.
• Unité d'Habitation (Marseilis, 1947–1952) – daugiabučių koncepcija, derinanti gyvenamąją funkciją su bendrosiomis erdvėmis, parduotuvėmis ir rekreacijos zonomis; tapo modernios masinės statybos simboliu.
• Notre Dame du Haut (Ronchamp, 1950–1955) – išraiškinga koplyčia, kurioje jis demonstravo laisvesnį formų žodyną ir meninę išraišką.
• La Tourette vienuolynas (Éveux, 1953–1960) – modernistinis religinių patalpų sprendimas, pabrėžiantis tylą ir kontempliaciją per formą ir medžiagas.
• Chandigarh (Indija, 1950–1960) – jis parengė šio naujo administracinio centro planą ir projektavo keletą svarbių pastatų; Chandigarh tapo vienu garsiausių XX a. planuotų miestų pavyzdžių.
• Carpenter Center for the Visual Arts (Harvardas, JAV, pabaiga 1963) – vienintelis jo viešas projektas Šiaurės Amerikoje.

Knygos ir rašymas

Le Corbusier buvo aktyvus rašytojas ir ideologijos formuotojas. Jo labiausiai žinomos knygos yra „Vers une architecture“ (1923) – (liet. „Link architektūros“) ir „Le Modulor“ (pirmoji versija 1948 m.), kuriose jis formuluoja savo koncepcijas apie grožį, funkciją ir standartizaciją. Šie tekstai turėjo didelį poveikį architektūros teorijai ir praktikai.

Baldai ir meno veikla

Be architektūros, Le Corbusier projektavo baldus ir piešė. Bendradarbiavo su Pierreʼu Jeanneret ir Charlotte Perriand kuriant žinomus dizaino objektus, tokius kaip LC2 fotelis ar LC4 gultas. Jo tapyba ir piešiniai dažnai pasirodydavo kartu su architektūriniais projektais, papildydami jo idėjų kontekstą.

Poveikis, kritika ir palikimas

Le Corbusier turi didžiulį ir prieštaringą palikimą. Jo idėjos formavo modernizmo architektūros raidą, įkvėpė daug architektų ir miestų planuotojų bei permąstė gyvenamosios aplinkos santykį su pramonine gamyba ir standartizacija. Daugelis jo pastatų ir urbanistinių sprendimų tapo ikoniškais XX a. simboliais.

Tuo pačiu metu jo utopinės miesto vizijos ir kai kurie masinės statybos projektai buvo kritikuojami dėl socialinių pasekmių — kartais modernistiniai blokai netenkino sudėtingų gyventojų poreikių ir kėlė problemų urbanistinėje praktikoje. Taip pat jo autoritetingas požiūris į planavimą kai kuriuos imponavo kaip griežtą ir universalią metodiką.

Ašis ir pripažinimai

Le Corbusier gavo daugybę apdovanojimų už savo darbą, tarp jų — Karališkąją architektūros medalę (Royal Gold Medal) 1957 m. Po mirties jo kūriniai pripažinti tarptautiniu mastu: 2016 m. UNESCO įtraukė „Le Corbusier architektūrą“ (17 objektų skirtingose šalyse) į Pasaulio paveldo sąrašą, pabrėždama jo indėlį į modernųjį architektūros judėjimą.

Paskutiniai metai ir mirtis

Le Corbusier aktyviai dirbo iki paskutinių savo gyvenimo metų. 1965 m. rugpjūčio 27 d. jis mirė prie Viduržemio jūros pakrantės Roquebrune-Cap-Martin (Prancūzija) — oficiali mirties priežastis buvo skendimas, kai jis plaukiojo. Po jo žūties architektų ir meno bendruomenėje prasidėjo intensyvus paveldėjimo ir vertinimo procesas.

Trumpas reziumė

Le Corbusier buvo vienas įtakingiausių XX a. architektų ir mąstytojų, kurio idėjos apie funkcionalumą, standartizaciją ir miesto planavimą pakeitė moderniąją architektūrą. Jo darbai ir raštai tebėra nagrinėjami, vertinami ir ginčijami — tai rodo jų istorinę ir kultūrinę reikšmę.

Ankstyvasis gyvenimas

Le Korbiuzjė užaugo La Šo-de-Fondse, mažame miestelyje Šveicarijos šiaurėje. 1907 m., būdamas 19 metų, jis persikėlė į Prancūzijos miestą Paryžių. Jis keliavo po Europą ir pasisėmė daug naujų idėjų. Išmoko kalbėti vokiškai ir dirbo su garsiais architektais, tokiais kaip Peteris Behrensas.

La Chaux-de-Fonds

Klausimai ir atsakymai

K: Koks buvo Le Korbiuzjė gimimo vardas?

K: Kada gimė Le Korbiuzjė?

K: Kada jis tapo Prancūzijos piliečiu?

K.: Kuo garsėja Le Korbiuzjė?

K: Kas buvo numatyta jo planuose?

Paieška pagal raidę