Architektas – asmuo, projektuojantis pastatus ir rengiantis planus, kuriuos pateikia statytojui. Tai, ką jis kuria, vadinama architektūra. Architektai rengia brėžinius ranka – rašikliais, pieštukais – arba kompiuteriu (kompiuteriais,) naudodami modernias programines priemones (CAD, BIM ir pan.). Šį darbą dažnai vadina braižymu. Kartais prieš statybą architektai pirmiausia sukuria mažus žaislinio dydžio pastatų modelius, kad parodytų, kaip atrodys projektas; kai kurie iš šių modelių išlieka šimtus metų, pavyzdžiui, Šv. modeliai ir eksponatai muziejuose.

Pareigos ir užduotys

Architektai sprendžia, kokio dydžio, formos ir iš kokių medžiagų bus pastatas. Jų darbai apima:

  • idėjos kūrimą – koncepcinis projektas, vizualizacijos, maketai;
  • detalų projektavimą – brėžiniai, medžiagų parinkimas, konstruktoriniai sprendimai;
  • technikų ir specialistų koordinavimą – darbų priežiūra statybvietėje, bendradarbiavimas su inžinieriais, rangovais, interjero dizaineriais;
  • teisės ir normų užtikrinimą – statybos reglamentų, saugos ir prieinamumo reikalavimų laikymąsi;
  • biudžeto ir laiko planavimą – projekto įgyvendinimo kontroliavimas pagal sąnaudas ir grafikus;
  • – energinio efektyvumo, ekologiškų sprendimų integravimas.

Išsilavinimas ir įgūdžiai

Architektūra reikalauja tiek kūrybinių, tiek techninių gebėjimų. Dažniausiai architektas studijuoja universitete architektūros ar statybos inžinerijos studijų programoje. Be diplomo, daugelyje šalių reikalinga praktika ir profesinis leidimas arba kvalifikacijos egzaminas, kad būtų galima oficialiai pasirašyti projektus.

Tipiniai reikalingi įgūdžiai:

  • piešimo ir brėžybos gebėjimai, erdvinis mąstymas;
  • matematika ir konstrukcijos žinios – architektai turi mokėti skaičiuoti ir suprasti, kaip padaryti konstrukcijas saugias;
  • kūrybiška vaizduotė – būtina, kad sugalvotų funkcionalius ir estetiškus sprendimus (vaizduotės svarba);
  • komunikacija – aiškiai bendrauti su užsakovais, inžinieriais, statybininkais;
  • žinios apie medžiagas ir technologijas, taip pat apie naujas tvarumo praktikas.

Architektūros istorija trumpai

Architektūra egzistuoja tūkstančius metų, tačiau profesija keitėsi. Viduramžiais didžiąsias Europos katedras projektavo meistrai statybininkai, kurie savo konstrukcijas dažnai braižė ant gipso plokščių (gipso lakštų). Tuo metu popierius Europoje buvo retas; pergamentas ar pergamentas buvo brangūs ir negalėjo būti gaminami dideliais kiekiais, todėl dokumentacija atrodė kitaip nei dabar.

Kai kurios statybos truko šimtmečius; meistro pakeitimas arba plano korekcijos buvo įprastos. Dėl ilgų statybų kai kurios katedros taip ir nebuvo pilnai užbaigtos, pavyzdžiui, Paryžiaus Notre Dame ar Barselonos Sagrada Familia.

Renesanso, pramonės revoliucijos ir modernizmo laikotarpiais architektūros vaidmuo keitėsi: atsirado architektūros mokyklos, aiškesnė specializacija tarp architektų ir inžinierių, o XX a. – naujos technologijos bei medžiagos leido kurti daug aukštesnius ir sudėtingesnius pastatus.

Pastato ilgaamžiškumą lemiantys veiksniai

Architekto sprendimai turi ilgalaikę reikšmę, tačiau pastato gyvavimo trukmę lemia ir kiti veiksniai:

  • biudžetas – kiek lėšų skirta kokybiškoms medžiagoms ir darbams;
  • medžiagų atsparumas – pasirinktos medžiagos ir jų priežiūra;
  • neplanuoti įvykiai – gaisrai, karai ar kitos katastrofos;
  • poreikių kaita – funkcijų pasikeitimas, miestų plėtra;
  • estetinės ir mados tendencijos – mados kartais lemia nugriovimus ar rekonstrukcijas.

Augant miestams dažnai tenka persvarstyti infrastruktūrą — platinti kelius, statyti naujas stotis, todėl net svarbūs pastatai kartais keičia paskirtį arba būna nugriaunami.

Garsūs architektai

Garsūs architektai: Fazlur Khan, Bruce Graham, Edward Durell Stone, Daniel Burnham, Adrian Smith, Frank Gehry, Gottfried Böhm, I. M. Pei, Antoni Gaudi, Oscar Niemeyer.

Trumpai apie kelis iš jų:

  • Fazlur Khan – inžinierius-architektas, žinomas dėl dangoraižių konstrukcinių sistemų (tube structures), kurie leido statyti aukštesnius ir ekonomiškesnius pastatus.
  • Bruce Graham – kartu su Fazluru Khanu dirbo prie Čikagos dangoraižių (pvz., Willis Tower projektuose).
  • Frank Gehry – žinomas dėl išraiškingų, organiškų formų ir nestandartinių medžiagų panaudojimo (pvz., Guggenheim muziejus Bilbaoe).
  • Antoni Gaudí – modernizmo meistras, kurio darbai Barselonoje, tokie kaip Sagrada Familia, pasižymi išskirtiniais ornamentais ir natūraliomis formomis.
  • Oscar Niemeyer – pagrindinis Brazilijos modernizmo architektas, žinomas dėl elegantiškų betono konstrukcijų ir viešųjų pastatų projektų.
  • I. M. Pei – garsus dėl modernių sprendimų ir švarios geometrijos, pvz., Paryžiaus Luvro stiklinė piramidė.

Architekto darbas derina meną ir inžineriją. Geras projektas ne tik atrodo gražiai, bet ir atitinka techninius reikalavimus, yra saugus, funkcionalus bei, vis dažniau, draugiškas aplinkai.