Katedra – tai krikščionių bažnyčia, kurioje yra vyskupo būstinė. Kadangi katedros yra vyskupo būstinė, jos yra centrinė vyskupijos bažnyčia. Katedrų turi tik tos krikščionių konfesijos, kurios turi vyskupus. Katedrų yra Romos katalikų, Rytų stačiatikių, Rytų stačiatikių, anglikonų ir kai kuriose liuteronų bažnyčiose.

Reikšmė ir simbolika

Žodis „katedra“ kilęs iš lotyniško žodžio cathedra, reiškiančio «kėdę» arba «sostą». Praktinė ir simbolinė prasmė yra vyskupo tarnystės ir teologinės valdžios ženklas: būtent prie katedros vyskupas vadovauja liturgijai, teikia sakramentus ir įgyvendina savo jurisdikciją. Katedros interjere dažnai matoma speciali sėdimoji vieta – katedra (vyskupo krėslas), kuri tampa vieta, kurioje vyskupas oficialiai „sėdi“ kaip vyskupijos vadovas.

Tipai ir statuso skirtumai

  • Metropolito arba arkivyskupo katedra – centrinė didesnės administracinės teritorijos (metropolijos) katedra.
  • Primalinė katedra – istoriškai svarbi katedra, kuriai gali būti suteiktas pirmininkavimo titulas (primate).
  • Ko-katedra (co-cathedral) – vyskupijoje arba diecezijoje gali būti daugiau nei viena katedra, kai kurios vadinamos ko-kathedralėmis.
  • Pro-katedra – laikina katedra, naudojama tol, kol pastato statusas ar naujos katedros statybos proceso metu.

Istorija ir administracija

Viduramžiais prie daugelio katedrų veikė kanauninkų (kapitulos) bendruomenės, kurios ėmėsi liturginių, administracinių ir švietimo funkcijų. Kapitula (katedros valdyba) dažnai spręsdavo ir vyskupijos reikalus. Kai kurios katedros vystėsi iš abatijų ar vienuolynų centrų, todėl jų pavadinimai ir funkcijos glaudžiai susiję su vienuoliniu gyvenimu.

Graikų Ortodoksų Bažnyčioje terminai "kathedrikos naos" (pažodžiui - "katedros šventovė") ir "metropolija" (pažodžiui - "motininis miestas") vartojami tam pačiam dalykui apibūdinti. "Metropolija" yra labiau paplitęs, tačiau oficialiai vartojami abu terminai. Ortodoksų tradicijoje katedros ir metropolijos taip pat siejamos su tam tikru liturginiu centru ir regionine vadovyste.

Architektūra ir meno reikšmė

Katedros dažnai būna architektūros ir dailės paminklai: nuo romaninės ir gotikinės iki barokinės ar modernios architektūros pavyzdžių. Daugelyje katedrų galima rasti įspūdingus altorius, vitražus, freskas, skulptūras ir kitas liturgines bei memorialines detales. Nors dauguma katedrų yra senoviniai ir monumentalūs pastatai, buvo statomos ir šiuolaikinės katedros, atitinkančios naujesnes liturgines bei urbanistines sąlygas.

Vartojimo ypatumai ir klaidingos sąvokos

Terminas "katedra" vartojamas įvairiai: pavyzdžiui, kai kurios iki Reformacijos Škotijoje esančios katedros, dabar priklausančios Škotijos Bažnyčiai, vis dar naudoja terminą "katedra", nors Bažnyčia yra presbiterioniška ir neturi vyskupų. Kadangi katedros dažnai būna itin įspūdingi pastatai, šis terminas dažnai neteisingai vartojamas kalbant apie bet kokią didelę svarbią bažnyčią. Tačiau kai kuriose vyskupijose yra ir kitų bažnyčių, kurios yra didesnės už katedrą.

Minsteris ir kitos didžiosios bažnyčios rūšys

Kelios katedros Europoje, pavyzdžiui, Strasbūro, o Anglijoje - Jorko, Linkolno ir Sautvelo, vadinamos Minsterio (vok. Münster) bažnyčiomis, iš lotynų kalbos monasterium, nes iki Reformacijos šiose bažnyčiose tarnavo bendruomenėje gyvenantys kanauninkai arba jos galėjo būti abatijos. Kita didžiųjų bažnyčių rūšis Vakarų Europoje yra abatija. Minsteriai dažnai turi atskirą istorijos ir statutų raidą, todėl jų pavadinimai išsaugo senas tradicijas.

Funkcijos šiandien

Šiandien katedros atlieka tiek religinę, tiek visuomeninę funkciją: čia vyksta svarbūs liturginiai įvykiai (orkestrinės mišios, įšventinimai, šventės), koncertai, parodos ir oficialūs visuomeniniai renginiai. Daug katedrų yra ir turistų lankomi objektai, saugantys istoriją, meną bei architektūrinius paminklus.

Apibendrinant, katedra yra ne tik susijusi su vyskupo pareigomis, bet ir svarbus istorinis, kultūrinis bei religinis centras, kurio reikšmė priklauso tiek nuo konfesijos tradicijų, tiek nuo vietinės istorijos ir architektūrinio palikimo.