Sapnas
Sapnai - tai, ką žmogus mato ir girdi savo mintyse, kai miega. Jie dažnai būna panašūs į realų gyvenimą, bet gali būti ir labai keistoki. Svajonės gali atrodyti tokios tikros, kad žmogui gali atrodyti, jog jis pabudo, nors iš tikrųjų miega.
Kartais žmogus sapno metu supranta, kad sapnuoja, bet sapnuoja toliau. Tai vadinama aiškiu sapnu. Daugumai žmonių tai nutinka labai retai, tačiau kai kuriems žmonėms tai nutinka dažnai. Aiškaus sapno metu žmogus jaučiasi taip, tarsi kontroliuotų sapną, ir paprastai sapnuoja, kad daro smagius dalykus, kurių negali daryti realiame pasaulyje.
Dauguma žmonių vienaip ar kitaip prisimena savo sapnus, net jei tai tik maža dalis, tačiau labai tikėtina, kad vaikai aiškiai prisimena didžiąją dalį savo sapnų. Žmonėms dažnai lengviau prisiminti sapnus, jei jie užrašo, kas nutiko sapne, iškart po to, kai pabunda. Dėl šios priežasties daugelis žmonių turi sapnų dienoraščius, kuriuose aprašo kiekvieną savo sapną.
Košmarai - tai sapnai, kurie išgąsdina arba sukrečia žmones. Košmarai paprastai būna susiję su kasdienėmis žmogaus baimėmis, pavyzdžiui, vorais ar tamsiomis vietomis, tačiau net ir sapnas, kuris nėra susijęs su šiais dalykais, gali būti nemalonus. Košmarus sukelia įvairūs dalykai: nepatogumas ar skausmas miegant, liga, stresas ar net valgymas prieš pat miegą.
Yra daugybė skirtingų teorijų apie tai, kodėl žmonės sapnuoja ir ką reiškia jų sapnai. Kiekvienas žmogus sapnuoja skirtingus sapnus. Kai kurie psichologai mano, kad sapnai atspindi tai, kas vyksta pasąmonėje (pasąmonės dalyje, kuri veikia pati savaime). Kiti mano, kad žmonės, vietos ir daiktai sapnuose yra kitų dalykų, esančių realiame sapnuojančiojo gyvenime, simboliai. Visais laikais žmonės bandė suprasti sapnus, kad iš jų ko nors išmoktų, ir dažnai naudojo juos spėjimams ar pranašystėms nuspėti. Šiandien vis dar yra daug knygų ir interneto svetainių, skirtų sapnams suprasti.
Svajonės atsiranda, kai žmonės miega
Senovės idėjos apie sapnus
Apskritai senovės civilizacijos manė, kad sapnai yra dievų pranešimai (žr. Homero kūrinius) arba tam tikros rūšies pranašystės. Tačiau jie žinojo, kad dažnai sapnai klaidina sapnuojantįjį, todėl sugalvojo įvairių paaiškinimų. Aristotelis iš pradžių taip manė, bet vėliau tapo skeptiškesnis ir paneigė dieviškąją sapnų kilmę.
Froido teorija
Savo knygoje "Sapnų aiškinimas" Sigmundas Freudas juos susiejo su savo psichoterapijos idėjomis. Svajonės, Froido nuomone, yra "norų išsipildymo" forma. Tai pasąmonės bandymai išspręsti tam tikrą konfliktą. Kadangi pasąmonėje esanti informacija yra nevaldomos ir dažnai trikdančios formos, priešsąmonėje esantis "cenzorius" neleidžia jai nepakeistai patekti į sąmonę. Froidas aprašo tris pagrindinius sapnų tipus: 1. Tiesioginės pranašystės, gautos sapne; 2. Būsimo įvykio numatymas; 3. Simbolinis sapnas, kurį reikia aiškinti.
Kai kurie autoriai, pavyzdžiui, Hansas Eysenckas, teigė, kad Freudo minimi sapnai iš tikrųjų nepagrindžia jo teorijų. H. Eysenckas teigia, kad Freudo pavyzdžiai iš tikrųjų paneigia jo sapnų teoriją.
Šiuolaikinis darbas
Nuo Freudo laikų daugiausia dėmesio skiriama sapnų biologijai.
Svarbus buvo REM (greitų akių judesių) ir ne REM miego atradimas. Mokslininkai atliko daugybę tyrimų šiuo klausimu. Tiriamieji buvo žadinami abiejų stadijų metu ir klausiama, apie ką jie galvoja. Akivaizdu, kad ne REM stadijos pranešimai skyrėsi nuo REM stadijos pranešimų. Visų pirma, sapnai dažniausiai atsiranda tada, kai smegenys yra REM būsenoje. Taip pat pastebėtas tam tikras ryšys tarp sapnų ir sapnavimo. Atrodo, kad abu jie pasireiškia 90-110 minučių cikle.
Matyt, "nėra įrodymų, kad iš jų būtų galima geriau suprasti asmenybę nei iš budraus elgesio realijų".
Jei neleidžiama miegoti, žmonės kenčia ir blogiau atlieka bet kokią budrumo veiklą. Iš to aišku, kad viena iš svarbių miego funkcijų yra palaikyti normalią smegenų veiklą budrumo metu. Miego metu smegenys kažkokiu būdu atkuria savo normalią veiklą. Kiek žinoma, miegas yra universalus stuburiniams gyvūnams. Tai taip pat įrodo didelę jo svarbą. Tačiau nėra žinoma, ar sapnavimas padeda atlikti šią atkuriamąją miego funkciją, ar tai tiesiog vyksta.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra klaidingas pabudimas?
A: Netikras pabudimas - tai kai žmogus sapnuoja, kad pabudo, bet iš tikrųjų vis dar miega.
Klausimas: Kaip dažnai žmonės sapnuoja sapnus?
A: Paprastai žmonės per naktį sapnuoja maždaug 4-6 sapnus ir dažniausiai prisimena tik du paskutinius.
K: Kas yra aiškus sapnas?
A: Aiškus sapnas yra tada, kai žmogus sapnuodamas suvokia, kad sapnuoja, bet sapnuoja toliau. Tokio sapno metu žmogus paprastai visiškai kontroliuoja savo kūną ir aplinką.
K: Kaip geriau įsiminti sapnus?
A: Užrašyti, kas nutiko sapne iškart po pabudimo, gali padėti žmonėms geriau prisiminti sapnus. Prisiminti sapnus taip pat gali padėti sapnų dienoraščio vedimas, kuriame aprašomas kiekvienas sapnas. Be to, jei žmogus pabunda sapno metu, jis geriau prisimena sapną.
K: Kas sukelia košmarus?
A: Košmarus gali sukelti miego metu jaučiamas diskomfortas ar skausmas, liga, stresas ar net valgymas prieš pat miegą.
K: Ką įvairios teorijos teigia apie tai, kodėl žmonės sapnuoja sapnus?
A: Įvairios teorijos teigia, kad sapnai atspindi tai, kas vyksta pasąmonėje, arba kad sapnuose esantys daiktai ir žmonės gali simbolizuoti ką nors iš realaus sapnuojančio žmogaus gyvenimo.
K: Kaip žmonės istorijos eigoje bandė suprasti savo sapnus? A.: Visais laikais žmonės naudojo savo ir kitų žmonių sapnų supratimą, kad galėtų nuspėti arba nuspėti ateitį.
