Žinduolių ir paukščių miegą galima suskirstyti į dvi kategorijas. Vienos iš jų metu akys juda greitai. Tai vadinama REM miegu (iš angl. rapid eye movement - greitas akių judesys). Šioje fazėje vyksta dauguma sapnų, nors sapnai gali pasitaikyti ir NREM fazėse. REM miegas paprastai pasikartoja per naktį tam tikrais laiko tarpais; jo periodai pailgėja antroje nakties pusėje. REM miegas pirmą kartą buvo atrastas 1952–53 m. REM miego funkcija nėra visiškai išaiškinta, bet ji siejama su keliais svarbiais smegenų procesais.

Trumpa istorija

1953 m. profesorius Natanielis Kleitmanas ir jo mokinys Eugenijus Aserinskis apibrėžė greitąjį akių judesį ir susiejo jį su sapnais. REM miegą toliau aprašė tokie mokslininkai kaip Williamas Dementas ir Michelis Jouvet. Nuo to laiko REM ir NREM fazių tyrimai daug prisidėjo prie supratimo apie miego sandarą ir funkcijas.

REM ir NREM fazės

Kita kategorija, kai akys nejuda, vadinama NREM miegu (Non-REM miegas). Paprastai šiuo metu sapnai rečiau būna tokie ryškūs kaip REM miego metu, nors gali pasitaikyti užuominų ar vaizdinių. Tradiciškai NREM skirstoma į kelis etapus:

  • I stadija (N1) – lengvas snaudulys, trumpalaikė pereiga iš pabudimo į miegą.
  • II stadija (N2) – lengvas miegas, kuriame vyrauja specifiniai EEG reiškiniai (miego spinduliai, K-komplekai). Paprastai suaugę žmonės maždaug pusę miego laiko praleidžia šioje stadijoje.
  • III (kartais ir IV) stadija (N3) – gilaus lėto banginio (delta) miego fazė, plačiai vadinama giliuoju miegu. Anksčiau III ir IV kartais buvo atskiriami; dabar dažnai sujungiami į vieną N3 stadiją. Gilus miegas būtinas augimui ir gijimui, taip pat organizmo atstatymui.

Suaugę žmonės paprastai miega 90–110 minučių trukmės ciklais. Nakties miegas gali būti keturių ar penkių tokių ciklų; kiekvieną sudaro: I stadija → II stadija → III (IV) stadija → II stadija → REM.

REM miego fiziologija

  • EEG ir smegenų aktyvumas: REM metu EEG dažnai rodo aktyvų, „budrumui panašų“ elektrinį modelį (desinchronizuotas, mažo amplitudės, mišrios dažnių bangos).
  • Akių judesiai: greiti, sinchronizuoti akių drebėjimai, iš kurių ir kilo pavadinimas.
  • Raumenų atonija: beveik visi skeletiniai raumenys būna susilpnėję arba paralyžiuoti (išskyrus kvėpavimo raumenis ir akių judinimo raumenis). Tai apsaugo nuo sapnų „įgyvendinimo“ realiame gyvenime.
  • Autonominė variacija: širdies ritmas, kraujospūdis ir kvėpavimas tampa nereguliarūs ir dažnai intensyvesni nei NREM miego metu.
  • Fiziologiniai mikroįvykiai: smegenų regionų aktyvacijos modeliai susiję su atminties konsolidacija ir emocijų apdorojimu.

Funkcijos ir pagrindinės teorijos

REM miego funkcijos nėra vienareikšmės, tačiau yra kelios plačiai aptariamos hipotezės:

  • Atminties konsolidacija: REM padeda apdoroti ir stiprinti tam tikrus prisiminimus, ypač susijusius su procedūrine atmintimi, emocinėmis patirtimis ir kūrybine problema sprendimu.
  • Emocinė reguliacija: REM gali padėti apdoroti emocinius įvykius ir mažinti jų dienos metu sukeltą įtampą.
  • Smegenų vystymasis: kūdikiams ir jauniems gyvūnams REM miego procentas yra didelis; manoma, kad tai skatina smegenų jungčių formavimą ir mielinizaciją.
  • Sinapsinis valymas ir homeostazė: REM kartu su NREM gali dalyvauti sinapsių pergrupavime – stiprinant svarbias jungtis ir silpninant nereikšmingas.

REM miegas skirtinguose gyvenimo tarpsniuose ir rūšyse

Kūdikiams REM (kartais vadinamas aktyviuoju miegu) sudaro didelę miego dalį (iki ~50 % naujagimių), o su amžiumi REM dalis mažėja – suaugusiesiems dažniausiai apie 20–25 %. Senstant REM procentas gali dar sumažėti. Kadangi žinduolių ir paukščių miegą sudaro REM ir NREM, manytina, kad šis požymis išsivystė seniai prieš šių grupių evoliuciniam išsiskyrimui; tai rodo, jog REM/NREM požymis yra ankstyvas ir reikšmingas sausumos stuburinių evoliucijoje (požymis).

REM susiję sutrikimai ir poveikiai

  • REM miego elgesio sutrikimas (REM behavior disorder): nykstant įprastinei raumenų atonijai žmogus gali „įgyvendinti“ sapnus – judėti, šaukti, smurtauti miegodamas. Tai gali kelti pavojų sau ir partneriui.
  • Narkolepsija: sutrikimas, kuriam būdinga pernelyg stipri mieguistumo problema ir REM mechanizmų sutrikimai (pvz., svajonių elementų atsiradimas įbudinimo metu arba katapleksija).
  • REM slopinimas ir rebound: kai kurie vaistai (pvz., daugelis antidepresantų) ir alkoholis gali slopinti REM; nutraukus tokius preparatus dažnai pasireiškia REM „rebound“ – padidėjęs REM kiekis ir intensyvūs sapnai.
  • Miego trūkumas: ilgas REM praradimas susijęs su nuotaikos sutrukimais, atminties problemomis ir sumažėjusia emocine reguliacija.

Kaip REM miegas matuojamas

REM ir kitas miego fazes nustato polisomnografija – tyrimas, kuriame vienu metu registruojami:

  • EEG (smegenų elektrinė veikla),
  • EOG (akis judinančių raumenų elektrinė veikla),
  • EMG (raumenų tonuso, ypač žandikaulio ar kojų, registracija),
  • bei papildomi parametrai: kvėpavimas, SpO2, širdies ritmas ir kt.

Kas daryti, jei įtariate miego sutrikimą

Jei miegas dažnai trūksta, sapnai tampa smurtiniai arba pastebite, kad naktimis „veikiate“ sapnus, verta kreiptis į gydytoją arba miego centro specialistą. Gali būti skiriami miego tyrimai (polisomnografija), neurologinė ar psichiatrijos konsultacija ir tinkamas gydymas.

Apibendrinant: REM miegas yra sudėtinga, gyvybiškai svarbi miego fazė, susijusi su sapnais, emocijų ir atminties apdorojimu bei smegenų vystymusi. Nors tiksli REM funkcija vis dar aiškinama, aišku, kad jo pusiausvyra yra svarbi psichinei ir fiziologinei sveikatai.