Svajojimas: apibrėžimas, rūšys ir poveikis psichinei sveikatai

Svajojimas – tai trumpalaikis arba ilgiau trunkantis atsiribojimas nuo išorinės aplinkos, kai žmogaus dėmesys nukrypsta į vidines vaizdines, mintis ar scenarijus. Svajojant ryšys su realybe tampa neryškus: išorinė tikrovė tampa antraeilė, o dėmesys sutelkiamas į vidinę, kartais vizionierišką fantazijai.

Kas yra svajojimas ir kuo jis skiriasi nuo sapnavimo?

Svajojimas dažniausiai reiškia būseną, kurią patiriame būdami pabudę: galvojame apie ateitį, praeitį, kuriame įsivaizduojamas situacijas ar scenarijus. Tai skiriasi nuo sapnų, kurie vyksta miegant ir yra visiškai nesąmoningi bei valdomi daug mažiau. Svajojimas gali būti:

• automatiškas ir trumpalaikis (kai mintys nuklysta),
• tyčinis ir kūrybiškas (tikslingas vaizdų ar idėjų kūrimas),
• emocingas arba raminantis (įsivaizduojamos scenos, kurios padeda susidoroti su jausmais).

Svajojimo rūšys

• Įprastas svajojimas (daydreaming) – trumpi, dažnai malonūs ar neutralūs vaizdiniai, nekeliantys didelio sutrikimo kasdieniame funkcionalume.
• Planuojantis svajojimas – naudinga forma, padedanti suplanuoti veiksmus, sprendimus ar kūrybinius sprendimus.
• Ruminacinis svajojimas – kartojamos negatyvios mintys apie praeitį ar nerimas dėl ateities; dažnai susijęs su stresu ar depresija.
• Maladaptacinis (trukdantis) svajojimas – intensyvi, ilgai trunkanti vaizduotė, kuri trukdo darbui, mokslams ar santykiams; kai kuriais atvejais apibūdinama kaip „maladaptive daydreaming“.
• Fantazinė svajonė – kūrybiškos, išplėtotų pasakojimų formos, dažnai randamos menininkų ar rašytojų aplinkoje.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Svajojimo intensyvumą lemia daug veiksnių: asmenybės bruožai (pvz., didelė vaizduotė), nuobodulys, emocinis stresas, socialinis izoliavimas arba tam tikros neurologinės būsenos. Kai svajojimas tampa būdu išvengti realybės ar susidoroti su stipriais jausmais, jis gali tapti problema.

Poveikis psichinei sveikatai

• Teigiamas poveikis: svajojimas gali skatinti kūrybiškumą, idėjų generavimą, problemų sprendimą, emocinį reguliavimą ir trumpalaikį stresą mažinančią funkciją.
• Neigiamas poveikis: pernelyg intensyvus ar dažnas svajojimas gali trukdyti darbui ar mokslui, mažinti produktyvumą, skatinti atskirtį nuo aplinkos, sustiprinti nerimą ar depresijos simptomus. Maladaptacinis svajojimas gali sukelti gėdos jausmą ir socialinį atsiribojimą.

Kada svajojimas tampa problema? Kada kreiptis pagalbos

Reikėtų apsvarstyti pagalbą, jei svajojimas:

• užima daug laiko ir trukdo kasdienėms pareigoms (darbas, mokslai, santykiai);
• sukelia didelį emocinį diskomfortą ar gėdą;
• yra susijęs su savęs žalojimo tendencijomis ar sunkumais susikaupti ilgą laiką;
• pasirodo kartu su stipriu nerimu, depresija ar kitais psichikos sveikatos simptomais.

Tokiu atveju verta kreiptis į šeimos gydytoją, psichologą arba psichiatrą. Terapeutiniai metodai, pvz., kognityvinė-elgesio terapija (KET), dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) praktikos ir struktūruotas laiko planavimas, dažnai padeda sumažinti trikdančius svajojimo modelius.

Praktiniai patarimai, jei svajojimas trukdo

• Atpažinkite laiko ribas: skirkite konkrečias pertraukas kūrybiniam mąstymui, bet aiškiai apribokite laiką.
• Naudokite „grounding“ metodus: kvėpavimo pratimus, sąmoningą dėmesį į kūno pojūčius ar aplinkos detales, kad sugrąžintumėte dėmesį į čia ir dabar.
• Sudarykite struktūrą: dienotvarkė, užduočių suskirstymas į mažesnes dalis padeda išvengti per didelio nusivylimo ir pabėgimo į svajones.
• Kantrybė ir savęs priėmimas: supraskite, kad turėti vaizduotę yra normalu; svarbu mokytis ją valdyti taip, kad ji būtų naudinga, o ne kenksminga.
• Kreipkitės pagalbos: jei jaučiate, kad patys negalite susitvarkyti, specialistai gali padėti išmokti strategijų kontroliuoti įkyrias mintis ir organizuoti gyvenimą.

Patarimai tėvams ir mokytojams

Vaikų svajojimas dažnai yra normalus kūrybiškumo ar vystymosi etapas. Vietoje griežtos kritikos geriau:

• paskatinti trumpas pertraukas kūrybai, bet priminti apie užduočių atlikimą;
• įtraukti vaikus į užduotis, kurios skatina dėmesį ir dalyvavimą;
• stebėti ar svajojimas neužgožia mokymosi gebėjimų – jei taip, rekomenduojama pasitarti su mokyklos specialistais ar vaikų psichologu.

Santrauka: svajojimas yra natūrali ir dažnai naudinga žmogaus patirtis — ji gali skatinti kūrybiškumą ir emocionalų apdorojimą. Tačiau jei svajojimas tampa intensyvus, ilgai trunkantis ir trukdo kasdieniam gyvenimui ar kelia didelį diskomfortą, verta ieškoti strategijų arba profesionalios pagalbos.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra sapnavimas?

K: Kiek yra sapnų rūšių?

K: Ar sapnus žmogus sąmoningai kontroliuoja?

K: Ar vaikams sapnuoti sapnus yra normalu?

K: Ar yra kokių nors įrodymų, kad svajojimas yra susijęs su psichikos sveikata?

K: Kokia savybė būdinga visoms svajojimo formoms?

K: Kas yra išorinė tikrovė sapnuojant?

Paieška pagal raidę