Abstrakcija

Kilmė

Pirmieji žmonių abstraktaus mąstymo simboliai aptinkami iškastiniuose daiktuose, datuojamuose prieš 50 000-100 000 metų Afrikoje.

Mąstymo procesas

Filosofijos terminologijoje abstrakcija - tai mąstymo procesas, kurio metu idėjos atsiriboja nuo objektų.

Abstrakcija naudoja supaprastinimo strategiją, kai anksčiau buvusios konkrečios detalės paliekamos dviprasmiškos, neaiškios arba neapibrėžtos; todėl norint veiksmingai bendrauti apie abstrakčius dalykus, reikia, kad pranešėjas ir gavėjas įgytų intuityvios arba bendros patirties.

Pavyzdžiui, daugybė skirtingų dalykų gali būti raudonos spalvos. Taip pat daug daiktų yra ant paviršių (kaip 1 paveikslėlyje dešinėje). Todėl raudonumo savybė ir santykis sėdėti ant paviršiaus yra šių objektų abstrakcijos. Konkrečiai 1 konceptualiosios diagramos grafike nurodyti tik trys langeliai, dvi elipsės ir keturios rodyklės (ir šešios jų etiketės), o 1 paveikslėlyje pavaizduota daug daugiau vaizdinių detalių, o numanomų santykių balai paveikslėlyje yra numanomi, o ne devynios aiškios detalės grafike.

1 grafike pateikiami kai kurie aiškūs diagramos objektų ryšiai. Pavyzdžiui, rodyklė tarp agento ir CAT:Elsie rodo ryšio is-a pavyzdį, kaip ir rodyklė tarp vietos ir MAT. Rodyklės tarp kilmininko SĖDĖJIMAS ir daiktavardžių agentas ir vieta išreiškia pagrindinį diagramos ryšį; "agentas yra SĖDĖJIMAS vietoje"; Elsie yra CAT egzempliorius.

Nors apibūdinimas sėdi ant (1 grafikas) yra abstraktesnis nei grafinis katės, sėdinčios ant kilimėlio, vaizdas (1 paveikslėlis), abstrakčių dalykų atskyrimas nuo konkrečių dalykų yra šiek tiek dviprasmiškas; šis dviprasmiškumas arba neaiškumas būdingas abstrakcijai. Taigi toks paprastas dalykas kaip laikraštis gali būti apibrėžiamas šešiais lygiais, kaip tą dviprasmiškumą iliustruoja Douglasas Hofstadteris, pereidamas nuo abstraktaus prie konkretaus Gödelis, Escheris, Bachas (1979):

(1) leidinys

(2) laikraštis

(3) "San Francisco Chronicle

(4) gegužės 18 d. "Chronicle" leidinys

(5) mano gegužės 18 d. "Chronicle" numerio kopija

(6) mano gegužės 18 d. "Kronikos" egzempliorius, koks jis buvo, kai pirmą kartą jį paėmiau į rankas (ir mano egzempliorius, koks jis buvo po kelių dienų: degantis mano židinyje)

Taigi abstrakcija gali apimti kiekvieną iš šių lygių detalių, neprarandant bendrumo. Tačiau galbūt detektyvas, filosofas, mokslininkas ar inžinierius, norėdamas išspręsti nusikaltimą ar galvosūkį, norėtų sužinoti apie kokį nors dalyką vis gilesniais detalumo lygiais.

Katė ant kilimėlio (1 paveikslėlis)


Konceptuali ant kilimėlio sėdinčio katino diagrama (1 diagrama)

Nuorodos

Abstrakcijos kartais turi dviprasmiškus referentus, pavyzdžiui, "laimė" (vartojama kaip abstrakcija) gali reikšti tiek dalykų, kiek yra žmonių ir įvykių ar būsenų, dėl kurių jie tampa laimingi. Taip pat ir "architektūra" reiškia ne tik saugių, funkcionalių pastatų projektavimą, bet ir kūrybos bei naujovių elementus, kuriais siekiama elegantiškai išspręsti statybos problemas, panaudoti erdvę ir stengiamasi sukelti emocinę reakciją pastato statytojams, savininkams, žiūrovams ir naudotojams.

Instancija

Daiktai, kurie neegzistuoja konkrečioje vietoje ir laike, dažnai laikomi abstrakčiais. Priešingai, tokio abstraktaus dalyko egzemplioriai arba nariai gali egzistuoti daugelyje skirtingų vietų ir laikų. Tuomet sakoma, kad šie abstraktūs dalykai yra daugialypiai instanciniai, kaip parodyta pirmiau pateiktame 1 paveikslėlyje, 2 paveikslėlyje ir t. t.

Tačiau nepakanka abstrakčias idėjas apibrėžti kaip tas, kurias galima instantizuoti, o abstrakciją apibrėžti kaip judėjimą priešinga kryptimi nei instantizacija. Tokiu atveju sąvokos "katė" ir "telefonas" taptų abstrakčiomis idėjomis, nes, nepaisant jų skirtingos išvaizdos, konkreti katė ar konkretus telefonas yra sąvokos "katė" arba sąvokos "telefonas" egzempliorius. Nors sąvokos "katė" ir "telefonas" yra abstrakcijos, jos nėra abstrakčios 1 grafike pateiktų objektų prasme.

Galime pažvelgti į kitas diagramas, pereidami nuo katės prie žinduolio ir gyvūno, ir pamatysime, kad gyvūnas yra abstraktesnis už žinduolį, tačiau, kita vertus, žinduolį išreikšti sunkiau, be abejo, lyginant su kupranugariu ar vienaragiu.

Fiziškumas

Fizinis objektas (galimas sąvokos ar žodžio referentas) laikomas konkrečiu (ne abstrakčiu), jei tai yra konkretus individas, užimantis konkrečią vietą ir laiką.

Abstraktūs dalykai kartais apibrėžiami kaip dalykai, kurie neegzistuoja tikrovėje arba egzistuoja tik kaip jutiminė patirtis, pavyzdžiui, raudona spalva. Tačiau šis apibrėžimas susiduria su sunkumais sprendžiant, kurie dalykai yra realūs (t. y. kurie dalykai egzistuoja tikrovėje). Pavyzdžiui, sunku susitarti, ar tokios sąvokos kaip Dievas, skaičius trys ir gėris yra realios, abstrakčios, ar ir viena, ir kita.

Šį sunkumą galima išspręsti naudojant predikatus kaip bendrą terminą, reiškiantį, ar daiktai yra realūs, abstraktūs, konkretūs, ar pasižymi tam tikra savybe (pvz., geri). Tada klausimai apie daiktų savybes yra propozicijos apie predikatus, o šias propozicijas lieka įvertinti tyrėjui. Pirmiau pateiktame 1 grafike grafiniai ryšiai, pavyzdžiui, rodyklės, jungiančios langelius ir elipses, gali reikšti predikatus. Skirtingus abstrakcijos lygius galėtų žymėti rodyklių, jungiančių langelius ar elipses keliose eilutėse, kur rodyklės rodo iš vienos eilutės į kitą, progresija kituose grafikuose, tarkime, 2 grafike ir t. t.

Filosofijoje naudojama abstrakcija

Abstrakcija filosofijoje yra sąvokų formavimo procesas (arba, kai kurių manymu, tariamas procesas), kurio metu atpažįstamas tam tikras bendrų individų bruožų rinkinys ir tuo pagrindu formuojama to bruožo sąvoka. Abstrakcijos sąvoka svarbi norint suprasti kai kuriuos filosofinius ginčus, susijusius su empirizmu ir universalijų problema. Ji taip pat neseniai išpopuliarėjo formaliojoje logikoje pagal predikatų abstrakciją. Kita filosofinė priemonė abstrakcijai aptarti yra minčių erdvė.

Ontologinis statusas

Fizinių objektų, pavyzdžiui, uolų ir medžių, būtis skiriasi nuo abstrakčių sąvokų ar santykių savybių būties. Pavyzdžiui, 1 paveikslėlyje pavaizduoti konkretūs, konkretūs individai egzistuoja kitaip nei 1 grafike pavaizduotos sąvokos. Šis skirtumas paaiškina ontologinį žodžio "abstraktus" naudingumą. Šis žodis taikomas savybėms ir santykiams pažymėti, kad jei jie egzistuoja, tai ne erdvėje ar laike, bet kad jų egzemplioriai gali egzistuoti, potencialiai daugelyje skirtingų vietų ir laikų.

Galbūt klaidina tai, kad kai kuriose filosofijose tropai (savybių atvejai) vadinami abstrakčiomis konkretybėmis. Pavyzdžiui, konkretaus obuolio raudonumas yra abstrakti konkretybė. Panašu į qualia ir sumbebekos.

Lingvistikoje

Jei abstrakti sąvoka, pavyzdžiui, "visuomenė" ar "technologija", traktuojama taip, tarsi ji būtų konkretus objektas, tai yra klaida. Lingvistikoje gali pasitaikyti, kad abstrakčios sąvokos vartojamos taip, tarsi jos būtų daiktavardžiai, reiškiantys konkrečius objektus:

1805: Horacijus Nelsonas (Trafalgaro mūšis): "Anglija tikisi, kad kiekvienas vyras atliks savo pareigą".

Tai vadinama metonimija. Ji gali ištrinti skirtumą tarp abstrakčių ir konkrečių dalykų.

Suspaudimas

Abstrakcija gali būti suprantama kaip daugelio skirtingų sudedamųjų duomenų dalių atvaizdavimo į vieną abstrakčią duomenų dalį procesas, grindžiamas sudedamųjų duomenų panašumais, pavyzdžiui, daugelis skirtingų fizinių katinų atvaizduojami į abstrakciją "CAT". Šioje konceptualioje schemoje pabrėžiama sudedamųjų ir abstrakčiųjų duomenų lygybė, todėl išvengiama problemų, kylančių dėl skirtumo tarp "abstrakčių" ir "konkrečių" duomenų. Šia prasme abstrakcijos procesas apima objektų panašumų nustatymą ir šių objektų susiejimo su abstrakcija (kuri pati yra objektas) procesą.

Pavyzdžiui, 1 paveikslėlyje pavaizduotas konkretus santykis "Katė sėdi ant kilimėlio".

Todėl galima kurti abstrakcijų grandines, pereinančias nuo nervinių impulsų, atsirandančių dėl jutiminio suvokimo, prie pagrindinių abstrakcijų, tokių kaip spalva ar forma, prie patirtinių abstrakcijų, tokių kaip konkreti katė, prie semantinių abstrakcijų, tokių kaip KAT "idėja", prie objektų klasių, tokių kaip "žinduoliai", ir net tokių kategorijų kaip "objektas", o ne "veiksmas".

Pavyzdžiui, 1 grafikas išreiškia abstrakciją "agentas sėdi vietoje".

Ši konceptuali schema nenumato jokios konkrečios hierarchinės taksonomijos (pavyzdžiui, minėtosios, susijusios su katėmis ir žinduoliais), o tik laipsnišką detalių pašalinimą.

Abstrakcijos neurologija

Neseniai atlikta metaanalizė rodo, kad verbalinė sistema labiau įsitraukia į abstrakčių sąvokų apdorojimą, kai suvokimo sistema labiau įsitraukia į konkrečių sąvokų apdorojimą. Taip yra todėl, kad abstrakčios sąvokos sukelia didesnį smegenų aktyvumą apatinėje frontalinėje gyroje ir vidurinėje temporalinėje gyroje, palyginti su konkrečiomis sąvokomis, kai konkrečios sąvokos sukelia didesnį aktyvumą užpakalinėje cingulatoje, precuneus, fusiforminėje gyroje ir parahipokampinėje gyroje.

Kiti žmogaus smegenų tyrimai rodo, kad kairysis ir dešinysis smegenų pusrutuliai skirtingai traktuoja abstrakciją. Pavyzdžiui, viena metaanalizė, kurioje apžvelgiami žmogaus smegenų pažeidimai, parodė, kad kairiojo pusrutulio šališkumas naudojantis įrankiais yra didesnis.

Abstrakcija mene

Paprastai abstrakcija mene vartojama kaip abstraktaus meno sinonimas apskritai. Griežtai kalbant, tai reiškia meną, kuriame nesirūpinama tiesioginiu regimojo pasaulio daiktų vaizdavimu, tačiau gali reikšti objektą ar vaizdą, kuris buvo išgautas iš realaus pasaulio, arba kitą meno kūrinį. Meno kūriniai, kuriuose natūralus pasaulis perkuriamas išraiškos tikslais, vadinami abstrakčiais; kūriniai, kurie kyla iš atpažįstamo objekto, bet jo neimituoja, vadinami neobjektyvia abstrakcija. XX a. abstrakcijos tendencija sutapo su mokslo, technologijų pažanga ir miesto gyvenimo pokyčiais, galiausiai atspindėjo susidomėjimą psichoanalitine teorija. Dar vėliau abstrakcija pasireiškė grynai formaliomis sąvokomis, pavyzdžiui, spalva, išlaisvinta nuo objektyvaus konteksto, ir formos redukavimu iki pagrindinių geometrinių raštų.

Muzikoje abstrakcijos terminas gali būti vartojamas apibūdinant improvizacinį interpretacijos būdą ir kartais gali reikšti tonalumo atsisakymą. Atonalioji muzika neturi tonacijos signatūros ir pasižymi vidinių skaitinių santykių tyrinėjimu.

Abstrakcija psichologijoje

Carlas Jungas, apibrėždamas abstrakcijos sąvoką, išplėtė jos taikymo sritį, neapsiribodamas vien mąstymo procesu, bet įtraukdamas lygiai keturias viena kitą išskiriančias, bet viena kitą papildančias psichologines funkcijas: pojūtį, intuiciją, jausmą ir mąstymą. Kartu jos sudaro struktūrinę diferencijuojančio abstrakcijos proceso visumą. Abstrakcija veikia pagal vieną iš šių priešingų funkcijų, kai ji pašalina kitų funkcijų ir kitų nereikšmingų dalykų, pavyzdžiui, emocijų, vienalaikį poveikį. Abstrakcijai reikia selektyviai naudoti šį struktūrinį psichikos gebėjimų skilimą. Abstrakcijos priešingybė yra konkretumas. Abstrakcija yra vienas iš 57 Jungo apibrėžimų, pateiktų Psichologinių tipų XI skyriuje.

Egzistuoja abstraktus mąstymas, kaip ir abstraktus jausmas, pojūtis ir intuicija. Abstraktusis mąstymas išskiria racionalias, logines savybes ... Abstraktus jausmas tą patį daro su ... savo jausminėmis vertybėmis. ... Abstrakčius jausmus priskiriu tam pačiam lygiui kaip ir abstrakčias mintis. ... Abstraktus pojūtis būtų estetinis, o ne jausminis pojūtis, o abstrakti intuicija būtų simbolinė, o ne fantastinė intuicija. (Jungas, [1921] (1971):par. 678).

Abstrakcija informatikoje

Kompiuterių specialistai naudoja abstrakciją, kad suprastų ir spręstų problemas, pavyzdžiui, tvarkytų duomenis, kuriuos reikia saugoti duomenų bazėje.

Abstrakcija matematikoje

Abstrakcija matematikoje - tai procesas, kurio metu išskiriama matematinės sąvokos esmė, pašalinama bet kokia priklausomybė nuo realaus pasaulio objektų, su kuriais ji iš pradžių galėjo būti susijusi, ir ji apibendrinama taip, kad galėtų būti plačiau taikoma arba atitiktų kitus abstrakčius lygiaverčių reiškinių aprašymus.

Abstrakcijos privalumai matematikoje yra šie:

• atskleidžia gilumines sąsajas tarp skirtingų matematikos sričių.
• žinomi vienos srities rezultatai gali padėti daryti prielaidas susijusioje srityje.
• vienos srities metodai ir būdai gali būti taikomi siekiant įrodyti rezultatus susijusioje srityje.

Pagrindinis abstrakcijos trūkumas yra tas, kad labai abstrakčių sąvokų sunkiau išmokti, o norint jas įsisavinti, reikia tam tikros matematinės brandos ir patirties.

Susiję puslapiai

• Abstraktusis menas
• Ontologija
• Platoniškasis realizmas