Qualia — subjektyvi sąmonės patirtis proto filosofijoje

Qualia — tai terminas, kuriuo filosofai vadina atskirus suvokimo fragmentus arba subjektyvią sąmoningą patirtį. Jis priklauso sričiai, vadinamai psichologijos filosofija arba proto filosofija. Terminas dažniausiai vartojamas aptariant tuos patyrimus, kuriuos galima apibūdinti kaip „kaip tai yra“ patirtį — t. y. fenomeninę jos pusę.

Kas yra qualia? Qualia (vienaskaita — quale) apibūdina subjektyvų pojūčio „kietumą“: kokia yra kokybės savybė, kai jaučiame skausmą, matome raudoną spalvą arba paragaujame citrinos. Qualia dažnai apibūdinami per kelias savybes: jie yra inefabiliūs (sunku juos pilnai perteikti žodžiais), privatūs (prieinami tik patiriančiam asmeniui), intrinsiški (atitinka patirties „kūrą“, o ne tik jos funkcijas) ir tiesiogiai intuityvūs per introspekciją.

Pavyzdžiai. Qualia pavyzdžiai — galvos skausmas, vyno skonis arba vakaro dangaus raudonumo pojūtis. Tai atskira patirties dalis, kuri skiriasi nuo mąstymo apie propozicijas ar sąmonės srauto mąstymo: pvz., žinoti fiziką apie raudoną šviesą nėra tas pats, kas patirti jos spalvą.

Filosofo pozicijos ir pagrindiniai argumentai

Klausimas, ar qualia gali būti visiškai paaiškinti fiziniais smegenų procesais, suformavo kelias skirtingas pozicijas:

• Fizikalizmas (reduktivus) teigia, kad visi fenomenai, įskaitant qualia, galiausiai paaiškinami neurofiziologiniais procesais ar reprezentacijomis; qualia nėra atskira ontologinė kategorija.
• Dualizmas tvirtina, kad qualia turi neegzistuojančią arba nepriklausomą nuo fizikos dimensiją — jie negali būti tiksliai sumažinti iki fizinių aprašymų.
• Eliminatyvus požiūris (pvz., kai kurie eliminatyvistai) siūlo atmesti tradicinę sąvoką „qualia“ kaip klaidingą arba neinformatyvią ir vietoje jos vartoti psichinių būsenų aprašymus.
• Reprezentacionalizmas teigia, jog fenomeninis turinys yra reprezentacijos turinys — tai, ką mes vadiname „qualia“, yra tiesiog tam tikros reprezentacijos savybė.
• Funkcionalizmas siekia aprašyti sąmonines būsenas pagal jų funkcijas ir santykius su kitomis būsenomis; kai kurie funkcionalistai bando įtraukti qualia į šį modelį, kiti juos kritikuoja.

Tipiniai filosofiniai argumentai

Kelios žinomos minties eksperimentų eilutės ir argumentai yra susiję su qualia:

• Inverto spektraus (inverted spectrum) scenarijus: hipotetinė galimybė, kad du žmonės gali turėti skirtingas subjektyvias spalvų patirtis, nors jų elgesys ir funkcijos būtų identiški, kelia klausimą, ar fizinis aprašymas pilnai užfiksuoja patirtį.
• Žiurkės šalia (philosophical zombies): minties eksperimentas, kuriame egzistuoja būtybė fiziškai identiška žmogui, bet be subjektyvios patirties; jei tai įmanoma, tai rodo, kad sąmonė nėra grynai fizinė.
• Žinių argumentas (Frank Jackson): alegorija apie Mary – mokslininkę, kuri žino visus fiziologinius faktus apie spalvų regėjimą, bet niekada nėra patyrusi spalvos; kai ji pirmą kartą pamato spalvą, tarsi išmoksta naujo fakto apie patirtį, o tai rodo, kad yra ne-fiziniai faktai.
• Levine'o „paaiškinimo tarpas“ (explanatory gap): idėja, kad egzistuoja paaiškinimo trūkumas tarp fizinių aprašymų ir fenomeninių patyrimų, kurio fizika nepaaiškina.

Daniel Dennett ir kritika

Daniel Dennett (g. 1942 m.), amerikiečių filosofas ir kognityvinių mokslų atstovas, kritikuoja tradicinę „qualia“ sąvoką. Jis tvirtina, kad terminas dažnai būna netikslus ir klaidinantis: daug problemų kyla ne dėl patirčių kaip tokių, o dėl prastų apibrėžimų bei teorinių prielaidų. Dennett siūlo aiškinti sąmonę per funkcijas, elgesį ir kognityvinius mechanizmus, o ne laikyti qualia kaip atskirą, nepaaiškinamą reiškinį.

Neurosciencijos ir praktiniai tyrimai

Neuro mokslai ieško vadinamųjų neuroninių sąmonės koreliatų (NCC) — smegenų procesų, kurie atitinka subjektyvias patirtis. Tyrimai su vaizdinėmis, skonių ar skausmo sąlygomis leidžia identifikuoti smegenų sričių aktyvaciją, siejamą su konkrečiomis fenomeninėmis būsenomis. Tačiau net aptikus koreliatą lieka filosofinė problema: ar koreliatas yra pilnas paaiškinimas, ar tik deskripcija ryšio tarp dvasinio ir fizinio?

Praktinė reikšmė ir išvados

Debatai apie qualia turi įtakos ne tik teorinei filosofijai, bet ir psichologijai, neurologijai, dirbtiniam intelektui bei etikai. Supratimas, ar subjektyvios patirtys gali būti pilnai paaiškintos ir modeliuojamos, lemia, kaip mes vertiname sąmonę mašinose, skausmo gydymą, empatiją ir asmeninės patirties reikšmę. Šiuo metu nėra vieningos nuomonės: kai kurie mokslininkai ir filosofai tiki, kad qualia bus visiškai paaiškinti per fizinius procesus, kiti mano, kad fenomeninė pusė visuomet išliks nevisiškai paaiškinta.

Santrauka: qualia — tai dalykai, kuriais apibūdinama subjektyvi patirtis, ir jie išlieka vienu iš centrinių klausimų proto filosofijoje dėl skirtumo tarp fizinių aprašymų ir fenomeninio „kaip tai yra“ patyrimo.

Klausimai ir atsakymai

K: Kokia yra qualia reikšmė?

K: Kurioje filosofijos srityje tyrinėjamos qualia?

K: Kokie yra keli qualia pavyzdžiai?

K.: Kuo qualia skiriasi nuo mąstymo apie propozicijas ar sąmonės srauto minčių?

K: Kas yra Danielis Dennettas?

K: Ką Danielis Dennettas sako apie kvalijas?

K: Kas, anot Danielio Dennetto, yra qualia pažįstamumas?

Paieška pagal raidę