Tikrovė: apibrėžimas, reikšmė ir pavyzdžiai
Tikrovė: aiškus apibrėžimas, reikšmė ir įkvepiantys pavyzdžiai — nuo kasdienybės iki abstrakcijų, suprantamai ir praktiškai.
Tikrovė reiškia viską, kas egzistuoja — tiek materialius dalykus, tiek įvykius, tiek santykius ir ryšius tarp jų. Sakoma, kad įvykis, kuris iš tikrųjų įvyko, arba daiktas, kuris iš tikrųjų egzistuoja, yra "tikrovė". Tai, kas artima tikrovei, yra realistiška. Tikrovė apima ne tik tai, ką galime pastebėti dabar, bet ir tai, kas buvo ar gali būti atrasta vėliau.
Ką apima tikrovė?
Platesnis apibrėžimas reiškia, kad tikrovė apima viską, kas yra ir buvo, nepriklausomai nuo to, ar galime tai matyti ir suprasti, ar ne. Dar platesnis požiūris įtikrina, kad tikrovė gali apimti ir tai, kas egzistavo, egzistuoja ar egzistuos — tai apima praeitį, dabartį ir galimą ateitį.
Tikrovė ir jos formos
Galima išskirti kelias tikrovės formas:
- Fizinė (objektyvioji) tikrovė – materialūs objektai, energetiniai procesai, cheminiai ir fizikiniai įvykiai.
- Subjektyvioji tikrovė – individuali patirtis, suvokimas ir jausmai, kurie realiai veikia žmogaus elgesį, nors gali skirtis tarp žmonių.
- Intersubjektyvioji ar socialinė tikrovė – reiškiniai, kurie egzistuoja, nes juos priima ir vykdo žmonės (pvz., pinigai, teisės, institucijos).
- Abstrakti tikrovė – sąvokos ir struktūros, pvz., priežastingumas, dorybė, gyvenimas ir teisingumas, kurios, nors ir nėra materialios, daro realų poveikį elgesiui ir sprendimams.
Tikrovė prieš įsivaizdavimą
Tikrovė dažnai priešpriešinama tam, kas įsivaizduojama, klaidinga, išgalvota ar abstraktu. Tačiau abstrakcijos ir sąvokos nėra tik grynos iliuzijos — jos padeda suprasti ir modeliuoti pasaulį. Pavyzdžiui, moksliniuose tyrimuose abstrakčios sąvokos tampa priemonėmis aprašyti ir prognozuoti realius reiškinius (moksliniuose kontekstuose jos yra esminės).
Kaip nustatome, kas yra tikra?
Žmogaus suvokimas dažnai yra ribotas: jutimai, atmintis, kalba ir protas gali iškraipyti informaciją. Todėl tam, kad atskirti patikimą informaciją nuo klaidos, naudojamos įvairios priemonės ir metodai:
- empiriniai stebėjimai ir eksperimentai;
- loginė analizė ir argumentacija;
- kartotini stebėjimai ir nepriklausomi patikrinimai;
- intersubjektyvus sutarimas (kai daug žmonių nepriklausomai patiria tą patį reiškinį).
Mokslo ir filosofijos vaidmuo
Mokslas siekia sukurti modelius ir teorijas, kurie paaiškintų ir prognozuotų tikrovės reiškinius. Svarbu pabrėžti, kad mokslo modeliai nėra absoliuti tikrovės kopija — jie yra supaprastinimai, kurie gerai veikia tam tikrose sąlygomis. Filosofijoje nagrinėjamos platesnės klausimų grupės: ar tikrovė yra nepriklausoma nuo suvokėjo (realizmas), ar ji priklauso nuo sąmonės (idealizmas), arba ar mes gyvename simuliacijoje (simuliacijos hipotezė).
Praktiniai pavyzdžiai
- Materialūs objektai: medis, namas, vanduo — tai tiesioginės fizinės tikrovės pavyzdžiai.
- Įvykiai: žaibas, automobilio avarija, istorinis mūšis — realūs įvykiai, kurių pasekmės lieka tikrove.
- Socialinės realybės: valiuta, įstatymai, universitetai — egzistuoja, nes žmonės juos pripažįsta ir veikia pagal juos.
- Meno ir pramogų sritys: nors meninis kūrinys ar filmas yra kuriami vaizduotės pagrindu, jų poveikis emocijoms ir elgesiui yra realus.
- Televizijos laidos: Televizijos laidos, kurių scenarijus nėra parengtas, vadinamos realybės televizija — čia maišosi autentiškumas ir režisūrinės intervencijos, todėl žiūrovui svarbu atskirti tikrą elgesį nuo režisuoto.
Išvados
Tikrovė yra daugialypis ir kompleksiškas reiškinys: ji apima tiek materialius dalykus, tiek socialines konstrukcijas ir abstrakcijas, turinčias realų poveikį. Svarbu atskirti, kas yra patikimai patvirtinta ir kas yra spėjimas ar įsivaizdavimas, o tam pasitarnauti gali metodai, kuriuos siūlo mokslas, logika ir tarpusavio patikrinimas.
Požiūris į tikrovę
- Filosofija nagrinėja pačios tikrovės prigimtį, proto (taip pat kalbos ir kultūros) ir tikrovės santykį.
- Mokslas: požiūris, kad mokslo aprašytas pasaulis yra tikrasis pasaulis. Mokslininkų požiūris į tikrovę priklauso nuo įrodymų, bandymų ir eksperimentų, kuriuos atlieka specialistai. Galiausiai tai, kas patenka į vadovėlius, yra tai, dėl ko susitarė "nematoma mokslininkų kolegija".
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra realybė?
A: Tikrovė reiškia viską, kas egzistuoja, nesvarbu, ar tai būtų įvykęs įvykis, ar apčiuopiamas dalykas.
K: Ar gali būti kas nors artima tikrovei?
A: Taip, tai, kas artima tikrovei, laikoma tikroviška.
K: Kaip apibrėžiama tikrovė?
A: Tikrovė apibrėžiama kaip dalykų būklė, kokia ji yra iš tikrųjų, o ne tokia, kokia ji atrodo ar įsivaizduojama.
K: Ką apima realybė?
A: Realybė apima viską, kas egzistavo, egzistuoja dabar arba egzistuos ateityje, net jei mes negalime viso to matyti ar suprasti.
K: Kaip tikrovė yra priešpriešinama?
A: Tikrovė dažnai priešinama su įsivaizduojamomis, iliuzinėmis, išgalvotomis ar abstrakčiomis sąvokomis.
Klausimas: Ar abstrakčios sąvokos vaidina svarbų vaidmenį kasdieniame gyvenime?
A: Taip, kai kurias abstrakčias sąvokas, tokias kaip priežastingumas, dorybė, gyvenimas ir teisingumas, sunku apibrėžti, tačiau jos nėra grynos iliuzijos ir vaidina svarbų vaidmenį kasdieniame gyvenime ir moksliniuose tyrimuose.
K: Kas yra realybės televizija?
A: Realybės televizija - tai televizijos laidos, kuriose nėra scenarijaus ir kuriose rodomi tikri žmonės ir situacijos, o ne aktoriai ir išgalvoti siužetai.
Ieškoti