Jacksonas Pollockas (1912 m. sausio 28 d. – 1956 m. rugpjūčio 11 d.) – amerikiečių tapytojas, tapęs vienu žymiausių XX a. abstraktaus ekspresionizmo atstovų. Jis išgarsėjo tapydamas abstrakčiojo ekspresionizmo stiliumi ir ypač dėl savo unikalios „lašinimo“ technikos: daugiaaukščius dažų pasiklojimus paveikslai buvo tapomi lašinant, pylant ir purškiant dažus ant didelės drobės, dedamos ant grindų. Jo pravardė buvo Džekas lašintojas, o ši technika vėliau dažnai vadinama veiksmo tapyba. Tikrasis Pollocko vardas buvo Polas Džeksonas (Paul Jackson Pollock).

Ankstyvasis gyvenimas ir mokslai

Pollockas gimė Kodžio mieste, Vajomingo valstijoje ūkininkų šeimoje. Jaunystėje jis persikėlė su šeima į Kaliforniją, kur mokėsi piešimo ir grafikos. Vėliau persikėlė į Niujorką ir studijavo Art Students League pas Thomasą Hartą Bentoną. 1930–1940 m. jis dirbo federalinės WPA meno programos rėmuose, kur susipažino su moderniosios tapybos idėjomis ir kitais jaunosios kartos menininkais.

Karjera ir tapybos technika

Per 1940–1950 m. Pollockas pradėjo eksperimentuoti su drąsiais, nestandartiniais metodais: paveikslus dažnai tapydavo iš viršaus, ant grindų, naudodamas lazdelę, mentele ar tiesiogiai pylė koreguotus sluoksnius dažų, emalių ir kartais smulkių medžiagų. Naudojo komercinius buitinius dažus – taip pasiekdavo specifinį lašėjimo ir kapiliarinio užkritimo efektą. Jo darbai, pavyzdžiui, didelio formato kompozicijos iš vėlyto 1940-ųjų, padėjo suformuoti „action painting“ sampratą – tapybą kaip judesio ir gesto fiksavimą.

Pollockui karjerą ir viešąjį pripažinimą svariai padėjo mecenatė Peggy Guggenheim, kuri rodė jo darbus savo galerijoje ir suteikė žinomumą. 1949 m. jo kūryba sulaukė plačios publicistikos, o kritikai ir kolegos, tokie kaip Willem de Kooning ar Mark Rothko, aptarinėjo jo indėlį į abstraktųjį ekspresionizmą.

Asmeninis gyvenimas ir santykiai su Lee Krasner

Pollockas susipažino ir vėliau susituokė su dailininke Lee Krasner, kuriai taip pat buvo svarbi avangardo figūra. Lee Krasner padėjo Pollockui organizuoti darbą, prižiūrėti studiją ir rūpintis jo karjera – jų tarpusavio santykiai buvo sudėtingi, bet kūrybiškai produktyvūs. Krasner dažnai prižiūrėjo praktinius Pollocko gyvenimo aspektus ir vėliau rūpinosi jo palikimu po mirties.

Asmenybės iššūkiai ir mirtis

Pollockui kovoje su kūrybinėmis svyravimais dažnai trukdė rimtos asmeninės problemos: jis kentėjo nuo priklausomybės alkoholui ir prieštaringo temperamento. Šios problemos paveikė jo darbą ir tarpusavio santykius. 1956 m., būdamas 44 metų, Pollockas žuvo automobilio avarijoje Springse, Niujorko valstijoje. Jo netikėta mirtis nutraukė vieną intensyviausių kūrybinių karjerų XX a. amerikiečių mene.

Palikimas ir įtaka

Pollocko paveikslai eksponuojami svarbiausiuose pasaulio muziejuose ir kolekcijose, o jo darbai iki šiol kelia diskusijas meno istorikų, kritikų ir kolekcionierių tarpe. Jo kūryba ženkliai prisidėjo prie abstraktaus ekspresionizmo plėtros ir idėjos, kad tapyba gali būti ne tik piešimo aktas, bet ir veiksmas, performansas bei ženklo fiksacija. Vieni jo darbai priskiriami brangiausiems XX a. meno kūriniams, o jo technika ir principai daro įtaką vėlesnėms dailininkų kartoms.

Filmai ir populiarioji kultūra

Apie Pollocką pastatyta keli dokumentiniai ir vaidybinių filmų projektai. Garsiausi iš jų – 1951 m. režisuotas Hanso Namuto trumpametražis dokumentinis filmas, ir 2000 m. sukurtas filmas apie jo gyvenimą „Pollockas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko aktorius Edas Harrisas. Šie filmai padėjo plačiau supažindinti visuomenę su menininko gyvenimu, kūrybiniais procesais ir sudėtinga asmenine istorija.

Pollocko kūryba, kartu su Lee Krasner nuveiktais darbais ir archyvais, tebėra svarbi menotyrinių tyrimų sritis: jo paveikslai ir metodai dažnai analizuojami, reprodukuojami ir aptariami tiek akademinėje, tiek populiariojoje terpėje.