Borneo: trečia pagal dydį pasaulio sala – Indonezija, Malaizija, Brunėjus
Atraskite Borneo — trečia pagal dydį sala: Indonezijos Kalimantanas, Rytų Malaizija ir Brunėjus. Tropinių miškų grožis, unikali kultūra ir aplinkos iššūkiai.
Borneo yra trečia pagal dydį sala pasaulyje, esanti jūrinės Pietryčių Azijos centre. Sala padalyta tarp trijų valstybių: Indonezijai, Malaizijai ir Brunėjui. Indonezijai priklausantis regionas dažniausiai vadinamas Kalimantanu (indoneziečiai dažnai šiuo žodžiu vadina visą salą), o Malaizijai priklausanti dalis – Rytų Malaizija arba Malaizijos Borneo. Nepriklausoma Brunėjaus valstybė užima nedidelę salos dalį. Borneo padengtas tankiais atogrąžų miškų, kurie yra itin vertingi dėl biologinės įvairovės, tačiau jiems kyla grėsmė: Medienos apdirbimo įmonės čia dažnai nelegaliai kerta medžius, be to, miškus kertant užsiimama ir legaliai.
Geografija ir duomenys
Salos plotas siekia apie 748 000 km², todėl Borneo yra žymiai didesnė už kitas Pietryčių Azijos salas. Aukščiausias salos taškas – Mount Kinabalu (apie 4 095 m), esantis Malaizijos dalyje. Ilgiausios upės – Kapuas (Indonezijos Kalimantane) ir Rajang (Malaizijos pusėje). Klimatas – tipinis atogrąžų: aukšta temperatūra, didelis drėgmės kiekis ir gausūs metiniai krituliai.
Biologinė įvairovė
Borneo miškai yra vieni biologinės įvairovės karštųjų taškų: čia auga daug endeminių augalų ir gyvūnų. Svarbiausi rūšiniai ir grupės:
- Orangutangai (Borneaniniai) – itin pažeidžiami dėl buveinių nykimo.
- Borneo nykštukinės dramblių – mažesnės už Azijos dramblius ir taip pat grėsmingos nykimo.
- Proboscis beždžionės (su ilgu snuku) ir daugybė kitų primatų.
- Daugybė endeminių augalų, orchidėjų ir nemažai retų roplių bei paukščių.
Grėsmės ir apsauga
Pagrindinės grėsmės: miškų kirtimas (tiek legalus, tiek nelegaliai), palmių aliejaus plantacijų plėtra, anglies kasyba, pelkių drenažas ir miškų gaisrai. Šios veiklos naikina buveines ir prisideda prie biologinės įvairovės nykimo bei klimato kaitos. Taip pat kenčia vietinės bendruomenės, ypač miškinės gyventojų grupės.
Tarptautinės ir vietinės iniciatyvos bando stabdyti destruktyvias veiklas: saugomos teritorijos (pvz., Kinabalu Park, Gunung Mulu), orangutangų reabilitacijos centrai bei regioninis projektas „Heart of Borneo“ (bendras Indonezijos, Malaizijos ir Brunėjaus susitarimas saugoti šiaurinę salos dalį).
Ekonomika ir gyventojai
Borneo gyventojai priklauso įvairioms etninėms grupėms: Dayak, Iban, Malay, įvairios Kalimantano bendruomenės ir kt. Kalbos – indoneziečių (bahasa Indonesia), Malaizų (bahasa Melayu), taip pat vietinės kalbos ir dialektai. Miestuose kalbama angliškai (ypač Malaizijos ir Brunėjaus dalyse).
Ekonomika grindžiama žemės ūkiu (palmių aliejus, kaučiukas), medienos pramone, kasyba (anglis, nafta, gamtinės dujos) ir vis augančiu turizmu. Daug regionų išlieka kaimiški ir priklauso nuo tradicinių pragyvenimo šaltinių.
Miestai ir lankytinos vietos
- Kuching (Malaizija) – kultūros centras, geras atspirties taškas į nacionalinius parkus.
- Kota Kinabalu (Malaizija) – prie Kinabalu kalno, populiarus tarp alpinistų ir gamtos mylėtojų.
- Pontianak, Banjarmasin, Balikpapan (Indonezijos Kalimantane) – svarbūs prekybos ir pramonės centrai.
- Bandar Seri Begawan – Brunėjaus sostinė, žymi kultūriniais ir istorijos objektais.
- Gunung Mulu ir Kinabalu parkai – UNESCO saugomos teritorijos, vertingos paviršinėms uolienoms, urvams ir biologinei įvairovei.
Kultūra ir istorija
Borneo turi turtingą etninį ir kultūrinį paveldą: tradiciniai trogloditų namai (longhouses), amatų menas, šokiai, muzikos tradicijos ir festivaliai. Istoriškai sala patyrė įvairias įtakas – prekybą su Azijos ir Europos partneriais, kolonijinę praeitį (Britų Sūkurys kai kuriose salos dalyse) ir vėlesnę modernizaciją bei ekonomikų integraciją į pasaulio rinkas.
Ateities iššūkiai ir galimybės
Siekiant išsaugoti Borneo unikalią gamtą, reikia subalansuoto vystymosi: mažinti netvarų miškų kirtimą, skatinti tvarią žemės ūkio praktiką (pvz., RSPO sertifikavimas palmių aliejaus gamintojams), plėtoti ekoturizmą ir remti vietinių bendruomenių teises į žemę bei tradicines veiklas. Bendradarbiavimas tarp Indonezijos, Malaizijos ir Brunėjaus, taip pat tarptautinė parama, yra būtini siekiant išsaugoti salos gamtinį ir kultūrinį paveldą ateinančioms kartoms.
Borneo topografija
Geografija
Šiaurėje ir šiaurės vakaruose Borneo supa Pietų Kinijos jūra, šiaurės rytuose - Sulu jūra, rytuose - Celebeso jūra ir Makasaro sąsiauris, pietuose - Javos jūra ir Karimatos sąsiauris. Jo plotas - 743 330 km² (287 000 km²). Borneo yra keletas seniausių atogrąžų miškų pasaulyje.
Laukinė gamta
Borneo gyvena daugybė laukinių gyvūnų, įskaitant nykstančius orangutangus, kitus gyvūnus, pavyzdžiui, beždžiones, dramblius, gyvates, papūgas, debesuotuosius leopardus, raguočius, tarsires ir elnius.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Borneo?
Atsakymas: Borneo yra trečia pagal dydį sala pasaulyje.
K: Kur yra Borneo?
A: Borneo yra pietryčių Azijos jūros centre.
K: Kokioms šalims priklauso Borneo dalis?
A: Indonezijai, Malaizijai ir Brunėjui priklauso dalis Borneo.
K: Kaip vadinamas Indonezijai priklausantis Borneo regionas?
A: Indonezijai priklausantis Borneo regionas vadinamas Kalimantanu.
K: Kaip vadinamas Malaizijos Borneo regionas?
A: Malaizijos Borneo regionas vadinamas Rytų Malaizija arba Malaizijos Borneo.
K: Kokie Brunėjaus santykiai su Borneo?
A: Brunėjus yra nepriklausoma valstybė, kuriai priklauso nedidelė Borneo dalis.
K: Kodėl Borneo atogrąžų miškams gresia pavojus?
A: Borneo atogrąžų miškams gresia pavojus, nes medienos bendrovės nelegaliai kerta medžius.
Ieškoti