Perspektyva grafikos mene: apibrėžimas, principai ir pavyzdžiai

Grafikos mene perspektyva – tai vaizdas, kurį mato akis, atvaizduojant trimačio objekto kampo ir atstumo santykį plokščiame paviršiuje. Norint sukurti įtikinamą, „realų“ vaizdą, tolumos efektas pasiekiamas mažinant ar deformuojant objektus, kad žiūrovas suprastų, jog jie yra toliau. Objektų matmenys piešiami skirtingai priklausomai nuo akies arba stebėjimo taško – tai ašis, kurią vadiname regėjimo linija. Objektų matmenys išilgai regėjimo linijos dažnai atrodo trumpesni nei skersai jos; tai vadinama priekiniu sutrumpinimu ir ji naudojama siekiant suteikti plokščiam piešiniui trimatį įspūdį.

Pagrindiniai perspektyvos principai

• Horizonas (horizonto linija) – tai regos lygis, kur susitinka žemė ir dangus. Peizažuose ši linija žymi tolimiausią stebimo vaizdo tašką ir nulemia, kur susitelkia vaizdo projekcijos; ji taip pat rodo žiūrėjimo aukštį ir kampą.
• Pasikartojančios regresijos linijos ir išnykimo taškai – linijos, einančios į tolį, vizualiai susilieja į vieną arba daugiau išnykimo taškų (vanishing points) horizonte. Pagal jų skaičių skiriama viena-, dvi- ar trijų taškų perspektyva.
• Mastelio keitimas – tolimi objektai mažesni, artimesni – stambesni; proporcijos ir dydis padeda suvokti erdvę.
• Persidengimas – vienas objektas uždengia kitą, todėl žiūrovas atskiria koks yra arčiau.
• Atmosferinė perspektyva – tolimi daiktai būna mažiau kontrastingi, blankesni ir mėlynesni dėl atmosferos sluoksnių; tai subtilus, bet stiprus gilumo efektas peizažuose.

Perspektyvos tipai ir pavyzdžiai

• Vieno taško perspektyva – visi pagrindiniai regėjimo linijų pratęsimai susilieja į vieną išnykimo tašką horizonte. Tinka vaizduoti koridorius, geležinkelio bėgius, kambarius žiūrint tiesiai priešais.
• Dviejų taškų perspektyva – kampinės kompozicijos atveju objektas sukasi tarp dviejų išnykimo taškų horizonte; naudinga piešiant pastatus ir kampus.
• Trijų taškų perspektyva – naudojama kai norima pabrėžti aukščio ar žemumo jausmą (pvz., žiūrint iš apačios į aukštą pastatą arba iš paukščio skrydžio), trečias išnykimo taškas yra aukštai arba žemai už horizonto.
• Stebėjimo taško kaita – keičiant horizonto linijos aukštį, keičiasi vaizdo požiūris: asmuo, gulintis ant žemės ir žiūrintis į viršų, matys kitokį vaizdą nei asmuo ant kopėčių, žiūrintis žemyn.
• Priekiniu sutrumpinimu paremta perspektyva – kai objektas ar jo dalys yra nukreiptos link žiūrovo, jos vizualiai sutrumpėja; tai dažnai matoma figūros piešiniuose, fotografijose ir skulptūroje.

Kaip praktiškai taikyti perspektyvą piešiant

• Pradėkite nustatydami horizonto liniją – tai jūsų žiūrėjimo lygis.
• Pasirinkite išnykimo taškus (1, 2 arba 3) ir lengvais brūkšneliais nubrėžkite pagrindines konverguojančias linijas.
• Naudokite grįžtamojo ryšio tinklą – pavyzdžiui, padalinkite erdvę į kvadratus ir stebėkite, kaip jie siaurėja link išnykimo taško.
• Taikykite mastelio mažinimą ir persidengimą elementams, kad sustiprintumėte erdvės įspūdį.
• Atmosferinės perspektyvos efektui naudokite mažesnį kontrastą, švelnesnius tonus ir mažesnę detalizaciją tolimiems objektams.

Istorinė pastaba ir praktiniai patarimai

Linearinės perspektyvos principus Renesanso metu formaliai aprašė menininkai ir teoretikai, tokie kaip Filippo Brunelleschi ir Leon Battista Alberti. Nuo to laiko perspektyva tapo pagrindiniu priemonių rinkinys vaizduojamajame mene, architektūroje ir dizaino disciplinose.

Praktiniai patarimai:

• Dirbkite nuo bendrų formų link detalių — pirmiausia nustatykite horizontą ir išnykimo taškus.
• Koreguokite kompoziciją: jei vaizdas atrodo „plokščias“, padidinkite perspektyvos stiprumą (pvz., arčiau pastatykite artimus objektus arba pakoreguokite išnykimo taškų išdėstymą).
• Stebėkite realų pasaulį ir fotografuokite įvairių aukščių taškus (žemas – „worm’s eye“, aukštas – „bird’s eye“), kad pajustumėte, kaip keičiasi formų santykiai.

Dažniausios klaidos

• Netinkamai nustatytas horizonto aukštis – lemia neatitikimus žiūrėjimo lygyje.
• Nevienodos ar nesusipynusios konverguojančios linijos – objektai „neišnyksta“ į tą patį tašką.
• Detalumo ir kontrasto neatitikimas – per daug detalių tolimuose objektuose paneigia gilumo jausmą.

Supratus ir praktikuojant šiuos principus, grafikos mene perspektyvos panaudojimas leis piešiniams, tapybai ar skaitmeniniams vaizdams įgyti natūralesnės erdvės ir gilumo jausmą.

Pagrindinė sąvoka

Perspektyva veikia vaizduojant šviesą, kuri iš scenos pro įsivaizduojamą stačiakampį (paveikslą) patenka į žiūrovo akis. Tai panašu į žiūrovo žiūrėjimą pro langą ir tapymą to, ką jis mato, tiesiai ant lango stiklo. Jei žiūrėtume iš tos pačios vietos, kurioje buvo nutapytas lango stiklas, nutapytas vaizdas būtų identiškas tam, kuris matomas pro nenutapytą langą. Kiekvienas nutapytas objektas scenoje yra plokščia, sumažinta kitoje lango pusėje esančio objekto versija.

Hogarto satyra apie klaidingą perspektyvą.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra perspektyva grafikoje?

K: Ką reiškia mažesnių objektų piešimas meno kūrinyje?

K: Kas yra pirmapradis sutrumpinimas?

K: Kas yra horizonto linija peizažo paveiksluose?

K: Kaip horizonto linijos aukščio keitimas veikia peizažo paveikslų vaizdo tašką?

K: Kokia perspektyvos paskirtis grafikoje?

K: Kuo peizažo paveikslai skiriasi nuo kitų rūšių paveikslų perspektyvos požiūriu?

Paieška pagal raidę