Pointilizmas (puantilizmas): Seurat, technika ir istorija

Pointilizmas (puantilizmas): Georges Seurat, technika ir istorija — atraskite, kaip mažyčiai spalvoti taškeliai kuria sodrius, optinius meno efektus ir paveikslų magiją.

Autorius: Leandro Alegsa

Pointilizmas (taip pat vadinamas puantilizmu) – tapybos technika, kurios esmė yra vaizdo kūrimas iš daugybės mažų atskirų grynos spalvos taškų. Dailininkas ant drobės ar kito paviršiaus deda šimtus ar tūkstančius nedidelių taškelių (dažniausiai raudonos, geltonos, mėlynos, žalios ir baltos), o žiūrovo akis ir protas juos „sumaišo“ optiškai: priklausomai nuo taškų išdėstymo ir spalvų derinių susidaro įspūdis apie tarpinio tonų ir atspalvių įvairovę – oranžinę, violetinę, rožinę, rudą ir kt.

Istorija ir svarbiausi autoriai

Georges'as Seurat, pradžioje dirbęs impresionizmo tradicijoje, kartu su Pauliu Signacu 1880–1886 m. plėtojo naują požiūrį į spalvą ir kompoziciją, kuris vėliau įgavo pavadinimą pointilizmas. Seurato žymiausias kūrinys, kuriame aiškiai matomas pointilizmo principas, yra „A Sunday Afternoon on the Island of La Grande Jatte“ (1884–1886). Tarp kitų svarbių autorių dažnai minimi Camille'is Pissarro ir kai kuriuose darbuose – Vincentas van Gogas.

Meno kritikai iš pradžių ironizavo dėl šios naujos technikos ir įžeidžiamai vadino ją „puantilizmu“ (angl. pointillism). Vėliau šis terminas tapo neutralesnis ir plačiai vartojamas apibūdinti tiek technikai, tiek platesniam reiškiniui, žinomam kaip neoimpresionizmas (neo‑impressionnisme).

Technika ir teorija

  • Optinis mišinys: pointilizmo pagrindas – ne pigmentų fizinis sumaišymas, o spalvų derinys, pasiektas žiūrovui stebint paveikslą iš tam tikro atstumo. Netolimi skirtingų spalvų taškai optiškai susilieja ir sukuria naujus tonus.
  • Divisionizmas vs. pointilizmas: divisionizmas – teorinis spalvų skirstymo ir šviesos analizės principas; pointilizmas – konkreti taškelių technika. Dažnai šie terminai vartojami kartu, tačiau jie pabrėžia skirtingus aspektus (teoriją ir meistrystę).
  • Spalvų strategija: menininkai naudoja grynas, nesumaišytas spalvas (dažnai tiesiai iš tūbelės) ir padeda jas tokia tvarka, kad gretimi taškai stiprintų vienas kito spalvą (pvz., komplementarios spalvos šalia – intensyvesnė optinė vibracija).
  • Taškų pobūdis: taškeliai dažniausiai būna panašaus dydžio ir formos, tačiau kai kurie autoriai naudoja įvairius dydžius, brūkšnelius ar linijas, kad sukurtų tekstūrą, perspektyvą ir ritmą.
  • Medžiagos: tradiciškai pointilizmas atliekamas aliejiniais dažais dėl jų tirštumo ir galimybės išlaikyti atskirus taškus ant drobės. Visgi technika buvo taikyta ir guašu, tempera ar akvarele priklausomai nuo autoriaus sumanymo.

Darbo eiga ir praktika

Pointilistiniai darbai reikalauja kantrybės ir kruopštumo. Menininkas planuoja kompoziciją, parenka spalvų paletę ir taškelius deda sluoksniais, atsižvelgdamas į šviesos šaltinius, šešėlius ir perspektyvą. Žiūrėjimo atstumas yra svarbus: arti priėjęs žiūrovas matys atskirus taškelius, o nuo tam tikro atstumo jie „susilieja“ į vieningą vaizdą. Dėl šios optinės savybės pointilizmas siekia didesnio ryškumo ir šviesumo nei tradicinis pigmentų maišymas ant paletės (paletės).

Estetika ir paskirtis

Šia technika siekta ne tik naujo vaizdavimo būdo, bet ir mokslinio požiūrio į spalvą bei šviesą: naudojant optinį mišinio principą menininkai norėjo pasiekti didesnį chromatinį intensyvumą ir „šviesos vibraciją“. Pointilizmas atkreipė dėmesį į spalvų sąveiką, regos fiziologiją ir eksperimentą su matymo suvokimu.

Poveikis ir palikimas

Pointilizmas ženkliai prisidėjo prie moderniosios tapybos raidų: jis įkvėpė eksperimentus su spalva, kompozicija ir struktūra, paveikė postimpressionistų ir vėlesnių avangardinių krypčių menininkus. Ši technika taip pat turi šiuolaikinę sąsają su pikseliuota vaizdo tvarka — analogiškai mažų spalvotų elementų kompozicija sudaro didelį vaizdą skaitmeniniame ekrane.

Pavyzdžiai

  • Georges'as Seurat – „A Sunday Afternoon on the Island of La Grande Jatte“ (1884–1886), „Bathers at Asnières“ (1884)
  • Paulis Signacas – daugybė peizažų ir miesto planų, kuriuose dominuoja ryškūs taškeliai ir spalvų kontrastai
  • Camille'is Pissarro – kai kurie neoimpresionistiniai etapai jo kūryboje

Baigiamoji mintis

Pointilizmas – tai tiek technika, tiek idėja apie regimąjį pasaulį, kur spalvos ir šviesa yra analizuojamos ir derinamos optiniu būdu. Nors iš pradžių kritikų sutiktas ironiškai, šis metodas paliko ryškų pėdsaką meno istorijoje ir šiandien vertinamas už inovatyvų požiūrį į spalvą, struktūrą ir regos suvokimą.

Seurat paveikslo "La Parade de Cirque" (1889 m.) detalė, kurioje matyti kontrastingi dažų taškai, naudojami pointilizme.Zoom
Seurat paveikslo "La Parade de Cirque" (1889 m.) detalė, kurioje matyti kontrastingi dažų taškai, naudojami pointilizme.

Paul Signac, "Moterys prie puodų", 1892 m., detalė su spalvomis.Zoom
Paul Signac, "Moterys prie puodų", 1892 m., detalė su spalvomis.

Spausdinimas ir televizija

Daugelyje spalvotų spausdintuvų ir didelių spausdinimo mašinų spausdinimui naudojamos keturios spalvos - mažyčiai taškeliai: žydra (mėlyna), purpurinė (raudona), geltona ir juoda. Televizoriai ir kompiuterių monitoriai naudoja panašų metodą, kad parodytų daug skirtingų spalvų, naudodami tik raudoną, žalią ir mėlyną spalvas.

Muzika

Pointilizmu taip pat vadinamas XX a. muzikos stilius. Skirtingos muzikos natos atliekamos atskirai viena nuo kitos, taip išgaunant į pointilizmą panašią garso faktūrą. Ši muzikos rūšis dar vadinama "puantilizmu" arba "klangfarbenmelodie".

Galerija

·        

Dailininko modeliai studijoje, Seurat (1887 m.)

·        

Šieno derliaus nuėmimas, Pissarro (1887 m.)

·        

Popiežių rūmai Avinjone, Signac (1900)

·        

Kaimas Olandijoje, Paul Baum (1905)

·        

Vincentas van Gogas, "Autoportretas", 1887 m., pointilistinė technika.

·        

Maximilien Luce, "Rytas, interjeras", 1890 m., pointilistinė technika.

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra pointilizmas?


A: Pointilizmas - tai tapybos būdas, kai vaizdams formuoti naudojami maži atskiri grynos spalvos taškeliai. Žiūrovo akis ir protas sumaišo spalvas, kad, priklausomai nuo to, kaip išdėstyti spalviniai taškai, susidarytų skirtingi šių spalvų atspalviai, taip pat oranžinė, violetinė, rožinė ir ruda spalvos.

Klausimas: Kas sukūrė šią techniką?


A: Georges'as Seurat ir Paulis Signacas šią techniką sukūrė 1886 m. Kiti svarbūs dailininkai buvo Camille'is Pissarro ir Vincentas van Gogas.

K: Kaip reagavo meno kritikai, pirmą kartą pamatę pointilistų paveikslus?


A: Meno kritikai, pamatę jų darbus, juokėsi iš jų ir įžeidžiamai vadino "pointilizmu". Šis pavadinimas tebevartojamas, bet nebelaikomas įžeidimu.

Klausimas: Kaip tradiciniai tapytojai kuria savo darbus?


A: Tradiciniai tapytojai maišė pigmentus (maišė spalvas) ant paletės, o pointilistai visai nemaišo spalvų ant paletės - jie tiesiog naudoja spalvas tiesiai iš tūbelės. Tradiciniai tapytojai taip pat naudoja daugybę teptuko potėpių ir daugybę dažų tekstūrų, kad sukurtų savo meno kūrinius.

K: Kaip paprastai atrodo pointilistinis paveikslas?


A.: Pointilistiniame paveiksle kiekviena dalis yra nutapyta mažyčiais taškeliais, kurių dauguma yra maždaug vienodo dydžio. Paviršiuje gali būti plokščių spalvų, linijų, brūkšnelių ir potėpių, bet viskas bus sudėliota mažais taškeliais, o ne teptuko potėpiais ar kitomis faktūromis, kaip tradiciniuose paveiksluose ar impresionistų paveiksluose.

K: Kokios rūšies dažai paprastai naudojami puantilizmui?


A: Pointilizmas paprastai atliekamas aliejiniais dažais, nes jie yra tiršti ir tapant ant drobės nesusilieja vienas su kitu.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3