Camille Pissarro
Camille Pissarro (1830 m. liepos 10 d. - 1903 m. lapkričio 12 d.) - prancūzų tapytojas impresionistas. Jis gimė Sent Tomo saloje Mergelių salose. Pisaro mirė Paryžiuje.
Jis buvo vienintelis dailininkas, eksponavęs ir impresionizmo, ir postimpresionizmo parodas. Pissarro mokėsi iš didžiųjų pirmtakų, įskaitant Gustave'ą Courbet ir Jeaną-Baptistą-Camille'į Corot. Vėliau jis mokėsi ir dirbo kartu su Georges'u Seurat ir Pauliu Signacu, kai būdamas 54 metų perėmė neoimpresionizmo stilių.
1873 m. jis padėjo įkurti penkiolikos pradedančiųjų dailininkų draugiją, laikė ją kartu ir skatino kitus narius. Meno istorikas Johnas Rewaldas pavadino Pissarro "impresionistų dailininkų dekanu" ne tik dėl to, kad jis buvo vyriausias iš grupės, bet ir "dėl savo išminties, subalansuotos, malonios ir nuoširdžios asmenybės". Cézanne'as sakė: "Jis man buvo kaip tėvas. Žmogus, su kuriuo galima pasitarti, ir šiek tiek panašus į gerąjį Viešpatį". Jis taip pat buvo vienas iš Gogeno mokytojų. Renoiras savo kūrybą vadino "revoliucine", meniškai vaizduodamas paprastą žmogų. Pissarro primygtinai reikalavo tapyti asmenis natūralioje aplinkoje be "dirbtinumo ir didingumo".
Pissarro yra vienintelis dailininkas, savo darbus eksponavęs visose aštuoniose 1874-1886 m. Paryžiaus impresionistų parodose. Jis buvo impresionistų tėvas ir, nevienodai, visų keturių pagrindinių postimpresionistų, įskaitant Georges'ą Seurat, Paulį Cézanne'ą, Vincentą van Goghą ir Paulį Gauguiną, tėvas.
Autoportretas, 1873 m.
Pokalbis, apie 1881 m.
Rouen, rue de l'Épicerie, 1898 m.
Monmartro bulvaras pavasarį, 1897 m.
Londono metai
1870-71 m. Prancūzijos ir Prūsijos karas 1870 m. rugsėjį privertė Pissarro bėgti iš savo namų; grįžęs 1871 m. birželį jis pamatė, kad namus, o kartu ir daugelį ankstyvųjų paveikslų, sunaikino Prūsijos kariai. Iki 1870 m. gruodžio mėn. jis su šeima prisiglaudė Londone ir apsigyveno Crystal Palace, pietvakarių Londone.
Tuo metu nutapytuose Pissarro paveiksluose užfiksuotas Sydenhamas ir Norvudas tuo metu, kai juos neseniai sujungė geležinkelis. Vienas didžiausių šių paveikslų yra Švento Bartolomėjaus bažnyčios vaizdas Lawrie Parko alėjoje, visuotinai žinomas kaip Sydenhamo alėja, saugomas Nacionalinės galerijos kolekcijoje Londone.
Gyvendamas Aukštutiniame Norvude, Pissarro susipažino su meno kūriniais prekiaujančiu Paulu Durand-Rueliu, kuris nupirko du jo "Londono" paveikslus. P. Durand-Ruelis vėliau tapo svarbiausiu naujosios prancūzų impresionizmo mokyklos prekiautoju meno kūriniais.
Grįžęs į Prancūziją, 1890 m. Pissarro vėl apsilankė Anglijoje ir nutapė apie dešimt Londono centro scenų. Jis vėl sugrįžo 1892 m. ir nutapė Kew Gardens ir Kew Green, taip pat 1897 m., kai nutapė keletą aliejiniais dažais atliktų Bedfordo parko Čisvike vaizdų.
Norvudas, Londonas (Nacionalinė galerija, Londonas)
Klausimai ir atsakymai
K: Kur gimė Camille Pissarro?
A: Camille Pissarro gimė Sent Tomo saloje Mergelių salose.
K: Kokio tapybos stiliaus ėmėsi būdamas 54 metų?
A: Būdamas 54 metų, Pissarro perėmė neoimpresionizmo stilių.
K: Iš ko mokėsi Pisaro?
A: Pissarro mokėsi iš didžiųjų pirmtakų, įskaitant Gustave'ą Courbet ir Jeaną-Baptistą-Camille'į Corot.
K: Kada jis padėjo įkurti penkiolikos pradedančiųjų dailininkų draugiją?
A: 1873 m. Pissarro padėjo įkurti penkiolikos pradedančiųjų dailininkų draugiją.
K: Kaip jo kūrybą apibūdina Renuaras?
A: Renuaras savo kūrybą vadino "revoliucine", nes meniškai vaizdavo paprastą žmogų.
K: Ką apie jį sakė Cézanne'as? A: Cézanne'as sakė: "Jis man buvo tėvas. Žmogus, su kuriuo galima pasitarti, ir šiek tiek panašus į gerąjį Viešpatį".
K: Kiek Paryžiaus impresionistų parodų jis eksponavo savo darbus? A: Pissarro yra vienintelis dailininkas, parodęs savo darbus visose aštuoniose Paryžiaus impresionistų parodose nuo 1874 iki 1886 m.
