Kamikadzė (jap. 神風; pažodžiui: "dieviškasis vėjas"; įprastas vertimas: "dieviškasis vėjas") - japonų kilmės žodis. Jis kilo iš japonų duoto pavadinimo taifūnui, kuris XIII a. sunaikino mongolų laivus ir išgelbėjo šalį nuo invazijos. Vakarų kultūroje žodis kamikadzė vartojamas Japonijos imperijos lakūnams savižudžiams. Šie lakūnai paskutiniaisiais Antrojo pasaulinio karo metais atakavo Sąjungininkų pajėgų laivus, per kuriuos savo lėktuvais rėžėsi į priešo laivus. Jis taip pat reiškia ir kitokio pobūdžio savižudžių išpuolius.

Kilmė ir istorinė prasmė

Žodis kamikadzė turi senas istorines šaknis: jis susijęs su dviem mongolų invazijų bandymais į Japoniją XIII a. — 1274 ir 1281 metais. Anot tradicijos, audros ir smarkūs taifūnai sunaikino mongolų laivynus ir taip užkirto kelią invazijai; tuo metu įvykis interpretuotas kaip „dieviškojo vėjo“ įsikišimas, gelbėjęs šalį. Nuo tada terminas simboliškai reiškė išsipildžiusią Dievo apsaugą ir vėliau tapo stipria kultūrine nuoroda.

Tokubetsu kōgeki tai (tokkōtai) Antrojo pasaulinio karo metais

Dauguma Vakarų kultūros žmonių mano, kad žodis "kamikadzė" buvo japonų kariuomenės pilotų pavadinimas, tačiau tai netiesa. Teisingas jų pavadinimas buvo tokubetsu kōgeki tai (特別攻撃隊), kuris pažodžiui reiškia "specialioji atakos grupė". Paprastai tai sutrumpintai vadinama tokkōtai (特攻隊). Karinio jūrų laivyno pilotų vykdomos savižudiškos atakos buvo vadinamos shinpū tokubetsu kōgeki tai (神風特別攻撃隊, "dieviškojo vėjo specialiosios atakos komanda"). Amerikiečių vertėjai per klaidą naudojo kitokį japonų kalbos tarimo stilių ir žodį shinpū ("dieviškasis vėjas") perskaitė kaip kamikaze, nes tuos japoniškus simbolius galima skaityti abiem būdais. Pavadinimas tapo gerai žinomas, todėl po karo japonai taip pat pradėjo jį vartoti.

Organizacija, taktikos ir naudojama įranga

Tokkōtai buvo įsteigti vėlyvuoju karo laikotarpiu, kai Japonija prarado karinę persvarą ir siekė sukelti maksimalų nuostolį sąjungininkams per ribotus išteklius. Tokių atakų vykdė tiek Karinis jūrų laivynas, tiek Imperinė Japonijos armija, o savižudžių taktikos apėmė ne tik naikintuvų smūgius, bet ir specialiai parengtus projektus:

  • Mitsubishi A6M „Zero“ ir kiti naikintuvai, kurie buvo naudojami tiesioginiam susidūrimui su laivais;
  • Yokosuka MXY-7 Ohka — raketomis varomas žmogaus vairuojamas bomba; jis buvo gabenamas iki taikinio nepilotuojamu lėktuvu prieš paleidžiant;
  • Konvertuoti bombonešiai, treniruoktuvai ir kiti lėktuvai, kuriuos paruošdavo savigynos misijoms;
  • Karinio jūrų laivyno naudojami kaiten (įgūdžius turintys žmonės valdytos torpedos) ir shinyo savigubos kateriai — tai parodo, kad savižudiškos taktikos taikytos ir ne tik aviacijos lygiu.

Motyvacija ir atranka

Į tokias misijas paprastai stojo dalis karių savanoriškai, motivuoti patriotizmo, tautinės garbės ir bushidō idealų. Tačiau reikėtų paminėti ir tai, kad egzistavo socialinis ir kariniais kanalais suformuotas spaudimas, kuriame mokymas, ritualai ir propagandinės žinutės skatino pasiaukojimą. Istoriniai liudijimai rodo, kad motyvacija buvo mišri — nuo idealizmo iki priverstinės dalyvavimo aplinkybių.

Poveikis ir vertinimas

Kamikadze atakos turėjo reikšmingą tiek karinį, tiek psichologinį poveikį. Net ir tais atvejais, kai laivai nebuvo nuskandinti, smūgiai dažnai sukeldavo didelius nuostolius ir praradimus, trikdė operacijas bei reikalavo papildomų gynimosi priemonių (pvz., radarinių pėstininkų, apylinkių stovėjimo laivų, papildomų eskadrilių). Taip pat tokios atakos turėjo demonstruojamą ir simbolinę reikšmę — jos siekė parodyti, kad Japonija pasirengusi kovoti iki paskutinio žmogaus.

Istoriniai vertinimai skiriasi, tačiau bendrai priimtas požiūris yra toks: tokios savižudžių atakos sukėlė didelį žmogišką ir materialinį nuostolį Japonijai (dėl prarastų pilotų ir įrangos), o sąjungininkams — papildomas aukas ir logistines problemas. Kiekvieno atskiro epizodo efektyvumas ir reikšmė yra vertinami atskirai — kai kurie misijų rezultatai buvo pražūtingi sąjungininkams, kitur viršijo simbolinę prasmę.

Atminimas, terminologija ir šiuolaikinė reikšmė

Po karo terminas kamikadzė plačiai paplito Vakarų kalbose ir pradėtas vartoti tiek tiesioginei nuorodai į Antrojo pasaulinio karo savižudiškas atakas, tiek plačiau — kaip metafora beprotiškai rizikingoms ar savęs naikinančioms akcijoms. Japonijoje atminimo praktikos įvairuoja: yra memorialų ir ceremonijų žuvusiems, tačiau diskusijos apie savižudybių glorifikavimą ar karo aukų politinį naudojimą tebėra jautrios.

Šiandien kamikadzė taip pat kartais vartojamas plačiai, apibūdinant kitokio tipo savigaisus aktyvistų išpuolius ar teroristines savižudžių atakas, tačiau tokios reikšmės vartojimas gali būti netikslus arba netinkamai interpretuoti istorinius kontekstus.

Santrauka

Kamikadzė — tai tiek senovinis japoniškas simbolis (dieviškasis vėjas), tiek Antrojo pasaulinio karo laikų savižudžių tokkōtai, kuriuos Vakarų pasaulyje įprasta vadinti kamikadzė. Jie buvo specifinė taktinė priemonė, iškilusi ekstremaliame karo etape, turėjusi tiek karinį, tiek kultūrinį ir psichologinį poveikį. Šių atakų vertinimas vis dar išlieka kompleksiškas ir priklauso nuo istorinio, moralinio ir politinio konteksto.