Midvėjaus mūšis buvo svarbus Antrojo pasaulinio karo jūrų mūšis tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Japonijos imperijos. Jis vyko nuo 1942 m. birželio 4 d. iki 1942 m. birželio 7 d. Tai įvyko praėjus maždaug mėnesiui po Koralų jūros mūšio ir šešiems mėnesiams po Japonijos atakos prieš Perl Harborą.

Fonas ir planai

JAV karinis jūrų laivynas atrėmė Japonijos puolimą prieš Midvėjaus atolą (į šiaurės vakarus nuo Havajų) ir sunaikino keturis Japonijos lėktuvnešius bei sunkųjį kreiserį.

Midvėjus buvo Japonijos strateginis bandymas įtvirtinti poziciją Ramiajame vandenyne ir suvilioti JAV laivyną į spąstus. Japonijos admiralai, tarp jų Isoroku Yamamoto ir fligates vadovaujantis Chuichi Nagumo, tikėjosi sunaikinti amerikiečių lėktuvnešius ir užimti Midvėjaus atolą, kad sukurtų gynybinę grandį tolėliau nuo savo tėvynės ir ruoštųsi tolimesnei plėtrai link Fidžį, Samoa ir Havajų. Japonai taip pat tikėjosi, kad dar vienas smūgis privers JAV greičiau siekti taikos.

Žvalgyba ir taktika

Sprendžiamą reikšmę mūšyje turėjo Amerikos žvalgyba: JAV pajėgos sėkmingai iššifravo Japonijos ryšius (slaptažodžių analizė, vadinama „codebreaking“), todėl žinojo apie numatomą atakos laiką ir kryptį. Amerikos vadai, tarp jų vyriausiasis Ramiojo vandenyno karinio jūrų laivyno vadas Chester W. Nimitz, panaudojo šią informaciją, kad paruoštų pasalą su trimis lėktuvnešiais ir kitais laivais.

Mūšis buvo iš esmės oro mūšis: kovos vyko praktiškai vien tik lėktuvų dėlionėse — amerikiečių ir japonų naikintuvai, torpediniai naikintuvai ir dviūknės kovos lėktuvai atliko puolimo ir gynybos užduotis. Kritinis momentas įvyko, kai amerikiečių pakilę dive-bomber (Douglas SBD Dauntless) lėktuvai atsidūrė virš japoniškų lėktuvnešių tuo metu, kai ant jų denių buvo pilamas kuras ir pakraunami degalai bei bombos — tai padarė laivus ypač pažeidžiamus.

Jėgos, laivai ir vadovai

  • Japonija: pagrindiniai praradimai – keturi dideli lėktuvnešiai: Akagi, Kaga, Sōryū ir Hiryū; taip pat žuvo daug patyrusių lakūnų.
  • Jungtinės Valstijos: per mūšį aktyviai dalyvavo lėktuvnešiai USS Enterprise, USS Hornet ir USS Yorktown. JAV karinis jūrų laivynas neteko vieno lėktuvnešio — Yorktown buvo smarkiai apgadintas ir vėliau nuskandintas japonų povandeninio laivo.
  • Vadovybė: Japonų plano autorius – adm. Isoroku Yamamoto; Japonų operacijai vadovavo adm. Chuichi Nagumo. JAV vyriausiasis Ramiojo vandenyno vadas – adm. Chester W. Nimitz; mūšio metu taktinius sprendimus priėmė angų kariuomenės vadai pagal Nimitz nurodymus.

Operacijos eiga ir esmė

Birželio 4 d. anksti ryte JAV orlaiviai surengė kelis puolimus prieš japonų laivų grupę. Per kelias valandas amerikiečių torpediniai ir dive-bomber lėktuvai pataikė į keturis japonų lėktuvnešius, uždegė ir priversino juos nuskęsti. Japonijos atsakas — duobėtosios aviacijos atakos — smarkiai pažeidė USS Yorktown, kuri vėliau buvo nuskandinta japoniško povandeninio laivo. Per mūšį neįvyko didelės paviršinės laivų dvikovos; sprendimas buvo priimtas ore.

Pasekmės

Mūšis buvo lemiama amerikiečių pergalė. Tai buvo svarbiausias Antrojo pasaulinio karo jūrų mūšis Ramiojo vandenyno regione. Mūšis susilpnino Japonijos imperatoriškąjį laivyną likusiai karo daliai. Japonija nebegalėjo vėl sutelkti savo pajėgų. Jungtinės Valstijos labai greitai pakeitė prarastus laivus ir lėktuvus geresniais. Japonija galėjo pagaminti tik kelis prastos kokybės pakaitalus.

  • Strateginis pokytis: Midvėjus pažymėjo perėjimą iš japonų puolimo fazės į Amerikos iniciatyvą Ramiajame vandenyne. Japonijos gebėjimas vykdyti plataus masto jūrines ofensyvas smarkiai sumažėjo.
  • Pralaidavimai ir nuostoliai: Japonija prarado keturis pagrindinius lėktuvnešius ir šimtus patyrusių lakūnų; Amerikiečiai prarado vieną lėktuvnešį ir taip pat patyrė aukų tarp įgulos ir aviatorių. Apytiksliai vertinant, japonų žuvusių skaičius siekė apie 3 000, o JAV — apie 300, tačiau tikslios skaičiavimo metodikos skiriasi priklausomai nuo šaltinio.
  • Ilgalaikė reikšmė: mūšis sustabdė Japonijos plėtrą Ramiajame vandenyne ir leido Jungtinėms Valstijoms pradėti žingsnis po žingsnio veržtis link Japonijos salų — vėliau per „sala po salos“ (island-hopping) kampaniją.

Santrauka

Midvėjaus operacija, kaip ir Perl Harboro puolimas, buvo surengta siekiant sunaikinti amerikiečių pajėgas Ramiajame vandenyne. Taip Japonija galėjo tapti didžiausia regiono galybe ir suvienyti Aziją savo kontrolėje. Taip pat tikėtasi, kad dar vienas pralaimėjimas privers JAV greitai paprašyti taikos.

Po pralaimėjimo Japonijos imperatoriškojo laivyno pajėgos pasitraukė. Japonija neteko keturių iš šešių savo lėktuvnešių ir šimtų geriausių karo lakūnų. Tai sustabdė Japonijos imperijos plėtrą Ramiajame vandenyne, o amerikaniečiai ėmė pamažu veržtis Japonijos link.

Midvėjaus mūšis išlieka vienu aiškiausių Antrojo pasaulinio karo pavyzdžių, kai žvalgyba, greita sprendimų priėmimas ir aviacinės atakos sudarė sąlygas nulemti platesnį strateginį poslinkį regione.