Havajų sala (Didžioji sala): geografinė apžvalga, vulkanai ir miestai
Havajų sala yra didžiausia JAV Havajų sala, esanti toliausiai į pietus. Ji dar vadinama "Didžiąja sala". Jos plotas – 4 038 kv. mylios (10 458 kv. km). Plačiausia salos dalis yra 93 mylių (150 km) skersmens. Didžiajai salai tenka daugiau nei pusė (~62 %) viso Havajų valstijos ploto. Ji yra Havajų apygardos dalis. Sala geografiškai užima maždaug 19.5°N platumos ir 155.5°W ilgumos. Didžioji sala yra grubių kontrastų sala: nuo lietingų, žalių rytinių šlaitų iki saulėtų vakarinės pakrantės kurortų, nuo aukštų, snieguotų viršūnių iki juodų lavos laukų.
Vulkanai ir geologija
Salą sudaro septyni atskiri skydiniai ugnikalniai, kurie išsiveržė daugiau ar mažiau vienas po kito ir vienas iš dalies uždengė kitą. Tai (nuo seniausio iki jauniausio): Kohala (užgesęs), Mauna Kea (neveikiantis), Hualalai (neveikiantis), Mauna Loa (aktyvus), Kulani (užgesęs, daugiausia palaidotas) ir Kilauea (labai aktyvus). Vulkanus sukėlė Ramiojo vandenyno tektoninė plokštė, judanti per karštąjį tašką. Ten lava iš apatinės Žemės mantijos arba viršutinio branduolio priartėjo prie paviršiaus.
Havajų ugnikalniai yra tipiniai skydiniai vulkanai: juos sudaro bazaltinės lavos, kuri yra skysta ir toli tekanti, todėl susidaro plačios, lėtai kylančios kalvos. Mauna Kea yra aukščiausias Havajų kalnas (apie 4 207 m virš jūros lygio) ir ant jo viršūnės veikia tarptautinės astronomijos observatorijos. Mauna Loa – vienas masyviausių aktyvių vulkanų pasaulyje; jis paskutinį kartą stipriai išsiveržė 2022 m. Kilauea yra vienas aktyviausių pasaulio ugnikalnių: jo išsiveržimai (pvz., 2018 m. Puna srityje) sukėlė reikšmingą kraštovaizdžio ir gyvenviečių pokytį. Po vandeniu pietryčiuose yra dar vienas jaunas ugnikalnis – Kamaʻehuakanaloa (anksčiau vadintas Lō‘ihi), kuris gali vėliau formuoti naują salos dalį.
Ugnikalninė veikla formuoja salos reljefą, dirvožemius ir ekosistemas: lavos laukai po kelerių dešimtmečių tampa dirvožemiais, tinkamais augalams, bet pradinė stadija yra sterilus akmenuotas paviršius. Karštasis taškas ir tektoninis judėjimas sudaro visą Havajų salų grandinę – jaunėjančios salos yra pietryčiuose, senesnės vakaruose.
Klimatas ir gamta
Didžioji sala pasižymi aiškiais klimato kontrastais dėl reljefo ir vėjo modelių. Rytinė pusė (pvz., Hilo) yra lietinga ir žalia, čia gausu atogrąžų miškų ir krioklių. Vakarinė pakrantė (pvz., Kailua-Kona) yra sausesnė ir saulėta, tinkama paplūdimiams ir žemės ūkiui, pavyzdžiui, garsiajai Kona kavai. Aukštose viršūnėse, kaip Mauna Kea, netgi gali pasitaikyti sniego žiemos mėnesiais.
Didžioji sala turi daug endeminių augalų ir gyvūnų, įvairių miškų juostų (nuo mangrovių ir atogrąžų miškų iki aukštų subalpinių pievų). Reikšminga dalis biologinės įvairovės yra jautri invazinių rūšių, buveinių praradimo ir klimato kaitos poveikiui, todėl veikia saugomos teritorijos ir atkūrimo programos.
Miestai ir gyventojai
Didžiausias salos miestas yra Hilo. Hilo pasižymi istorine architektūra, botanikos sodais, tradicinėmis parduotuvėmis ir kultūriniais renginiais. Miestas yra lietingoje, rytinėje salos pusėje, todėl aplink gausu krioklių (pvz., Akaka), sodų ir gamtos takų. Hilo taip pat turi uostą ir Hilo International Airport, per kurį vykdomi skrydžiai į kitas salų dalis bei kontinentą. Hilo centras yra žinomas ir kaip vieta, kur vyksta kasmetinis hula ir kultūriniai festivaliai, pvz., garsusis Merrie Monarch.
Kailua-Kona (dažnai tiesiog Kona) vakarinėje salos dalyje yra sausesnė ir populiaresnė tarp turistų. Čia yra kurortai, paplūdimiai, snorkeliavimo bei nardymo vietos, taip pat Kona kavos plantacijos, kurios gamina pasaulyje vertinamą grūdinę kavą. Kiti svarbūs miestai ir vietovės: Waimea (Kamuela) šiaurėje – žemės ūkio centras su rančomis ir vėsesniu klimatu; Puna pietryčiuose – sritys, kur po 2018 m. Kilauea išsiveržimo keitėsi gyvenvietės ir kraštovaizdis; Kohala krantas šiaurės vakaruose – prabangūs kurortai.
Turizmas, ekonomika ir infrastruktūra
Turizmas yra viena pagrindinių Didžiosios salos veiklų: lankytojus traukia ugnikalniai (įskaitant Hawaiʻi Volcanoes National Park), pasiūla nardymui, stovyklavimui, stargazing (Mauna Kea observatorijos aukštikalnė), juodosios ir žaliosios smėlio paplūdimiai (pvz., Punaluu Black Sand Beach), taip pat kultūriniai renginiai. Be turizmo, svarbūs ekonomikos sektoriai yra žemės ūkis (Kona kava, macadamia riešutai, kai kurios tropinės kultūros) ir paslaugos.
Transportas saloje vyksta per du pagrindinius oro uostus: Hilo International Airport rytuose ir Kona International Airport atviroje vakarinėje dalyje. Svarbi susisiekimo arterija – perėja per salą vadinama Saddle Road (Daniel K. Inouye Highway), sujungusi Hilo ir Kona regionus. Tarp salų reguliarių automobilių keltų beveik nėra, todėl dauguma atvykimų vyksta lėktuvu.
Apsauga ir iššūkiai
Didžioji sala susiduria su keliomis aplinkosaugos problemomis: invazinės rūšys, vandens resursų valdymas, žemės naudojimo spaudimas, klimato kaitos poveikis ir ugnikalninių įvykių rizika. Vietinės bendruomenės, mokslininkai ir valstybinės institucijos dirba siekdami apsaugoti endemines rūšis, atkurti buveines ir reguliuoti turizmą, kad būtų išsaugota unikali sala.
Kultūra
Havajų sala turi stiprią vietinę havajiečių kultūrą: kalbą, tradicijas, ceremonijas ir meno formas (pvz., hula). Kultūros paveldas atsispindi vietovardžiuose, legendose ir kasdieniniame gyvenime. Lankant salą verta susipažinti su vietinėmis taisyklėmis ir pagarba vietiniams papročiams, nes daug vietinių bendruomenių aktyviai saugo savo šventoves bei gamtines teritorijas.
Apibendrinant, Didžioji Havajų sala yra unikali dėl savo geologinės jaunystės, aktyvių vulkanų ir kontrastingų kraštovaizdžių. Ji siūlo tiek gamtines įspūdžių vietas, tiek kultūrines patirtis, tačiau kartu reikalauja atsakingo požiūrio į aplinkos apsaugą ir vietinių bendruomenių vertybes.


Havajų sala
Nuoroda
- MacDonald, G. A. ir A. T. Abbott. 1970. Ugnikalniai jūroje. Univ. of Hawaii Press, Honolulu. 441 p.
- Hilo istorija ir kultūra. (2010). Žiūrėta iš http://www.hiloliving.com/Hilo_Culture.html
Klausimai ir atsakymai
K: Kaip dar vadinama Havajų sala?
A: Havajų sala dar vadinama "Didžiąja sala".
K: Koks yra bendras Havajų salos plotas?
A: Bendras Havajų salos plotas yra 4038 kv. mylios (10458 km2).
K: Kokią dalį bendro Havajų valstijos ploto užima Didžioji sala?
A: Didžiajai salai tenka daugiau nei pusė (~62 %) viso Havajų valstijos sausumos ploto.
K: Kokie yra septyni Didžiojoje saloje esantys skydiniai ugnikalniai?
A: Didžiojoje saloje yra septyni skydo ugnikalniai: Kohala (užgesęs), Mauna Kea (neveikiantis), Hualalai (neveikiantis), Mauna Loa (veikiantis), Kulani (užgesęs, daugiausia palaidotas) ir Kilauea (labai veikiantis).
K: Kaip susiformavo Didžiosios salos ugnikalniai?
A: Ugnikalniai Didžiojoje saloje atsirado Ramiojo vandenyno tektoninei plokštei judant per karštąjį tašką, kuriame lava iš apatinės Žemės mantijos arba viršutinio branduolio yra arti paviršiaus.
K: Kuris miestas Didžiojoje saloje yra didžiausias?
A: Didžiausias Didžiosios salos miestas yra Hilo.
K: Kuri Didžiosios salos pusė yra sausoji?
A: Kailua-Kona miestas yra sausoje, vakarinėje Havajų pusėje.