Hirohito (Šōwa) — Japonijos imperatorius: biografija ir valdymas
Hirohito (Šōwa) — Japonijos imperatorius: išsami biografija ir valdymo istorija (1926–1989), politinė įtaka, kruopštus analitinis paveldas ir istorinė reikšmė.
Hirohito (裕仁, 1901 m. balandžio 29 d. - 1989 m. sausio 7 d.) - 124-asis Japonijos imperatorius pagal tradicinę įpėdinystės tvarką, valdęs nuo 1926 m. gruodžio 25 d. iki mirties 1989 m. sausio 7 d. Jį pakeitė vyresnysis sūnus Akihito. Japonijoje valdantieji imperatoriai vadinami tiesiog "imperatoriumi", o dabar jis visų pirma vadinamas pomirtiniu vardu - imperatorius Šōwa (昭和天皇).
Po Hirohito mirties jam buvo suteiktas Šōwa (Shōwa) pomirtinis vardas. Japonijos imperatoriai tradiciškai gauna pomirtinį vardą, ir šis vardas pradėtas viešai vartoti 1989 m., po oficialaus paskelbimo. Ilgo valdymo laikotarpiu daugelis žmonių už Japonijos ribų jį vadino imperatoriumi Hirohito arba tiesiog Hirohito.
Ankstyvas gyvenimas ir išsilavinimas
Hirohito gimė imperatoriaus Taishō (Yoshihito) šeimoje ir buvo auklėjamas aristokratiškoje aplinkoje. Jis mokėsi Gakushūin internatinėje mokykloje (buvusi Peers' School) ir ruoštas ateičiai kaip sosto įpėdinis. 1921–1922 m. jis keliavo po Europą ir studijavo gamtos mokslus, ypač jūros biologiją, kuriai išliko didelis pomėgis visą gyvenimą.
Valdymo pradžia ir politinė padėtis
Hirohito tapo imperatoriumi 1926 m., kai mirė jo tėvas. Jo valdymo pradžia sutapo su laikotarpiu, kai Japonija stiprino militaristines pozicijas. Pagal Meiji konstituciją imperatorius formaliai turėjo didelius įgaliojimus, o realus politinis poveikis priklausė nuo kariuomenės, karininkų rato ir vyriausybių. Hirohito buvimas sosto viršūnėje turėjo didelę simbolinę reikšmę sprendžiant nacionalinius klausimus.
II pasaulinis karas ir atsakomybės klausimas
1930–1940 m. Japonijos ekspansionizmas Azijoje ir vėlesnė karinė kampanija Pabaltijoje ir Ramiojo vandenyno regione pasiekė pikas Hirohito valdymo metu. Jo vaidmuo priimant karo sprendimus — ir kiek jis buvo tiesiogiai atsakingas už agresijos politiką bei karo nusikaltimus — išlieka intensyviai nagrinėjama ir diskutuojama tema istorikų tarpe. Po karo, okupacijos metu, sąjungininkų vadovybė nusprendė neskelbti imperatoriaus kaltu karo nusikaltimais, siekdama politinio stabilumo ir pokario rekonstrukcijos.
Pokario metai, konstitucinės reformos ir "žmogiškumo deklaracija"
Po Japonijos kapituliacijos 1945 m. Hirohito išlaikė sostą, bet jo vaidmuo reikšmingai pasikeitė. 1946 m. jis paskelbė vadinamąją ningen-sengen (žmogiškumo deklaraciją), kuria oficialiai atsisakė idėjos apie imperatoriaus dieviškumą. 1947 m. įsigaliojęs naujasis Japonijos Konstitucijos tekstas faktiškai paversdavo imperatorių valstybinio simbolio statusu be politinės valdžios — tai pakeitė imperatoriaus ir valstybės santykį ilgam laikui.
Ekonominis atsigavimas ir Šōwa eros kontrastai
Hirohito valdymo laikotarpis (Šōwa era) apėmė ir vienus skausmingiausių Japonijos istorijos įvykių, ir vėlesnį milžinišką ekonominį atsigavimą. Po karo Japonija per kelis dešimtmečius transformavosi į vieną iš pirmaujančių pasaulio ekonomikų. Ši prieštaringa epocha — nuo militarizmo iki ekonominės modernizacijos — lemia skirtingas vertinimo perspektyvas apie Hirohito palikimą.
Asmeninis gyvenimas ir moksliniai interesai
Hirohito buvo žinomas kaip žmogus, domėjęsis gamtos mokslu, ypač jūros biologija. Jis bendradarbiavo su mokslininkais, rinko jūrinius organizmus ir publikavo kelis mokslinius darbus (pavarde Hirohito). Dėl šių veiklų jis gerbiamas mokslo bendruomenėje, o kai kurios rūšys pavadintos jo garbei.
Mirtis, laidotuvės ir paveldas
Hirohito mirė 1989 m. sausio 7 d. Jam buvo surengtos valstybės laidotuvės, o palaikai palaidoti Musashi imperatoriškajame kapinynėje (Musashi Imperial Graveyard) netoli Hachioji. Jo pomirtinis vardas Šōwa dabar yra vartojamas apibūdinti visą jo valdymo laikotarpį. Dauguma istorikų ir visuomenės narių sutinka, kad jo asmenybė ir sprendimai paliko sudėtingą ir prieštaringą palikimą — jis yra vertinamas tiek kaip simbolis sudėtingos istorijos, tiek kaip imperatorius, kurio laikais Japonija išgyveno didelius pokyčius.
Trumpa santrauka: Hirohito — ilgai valdęs Japonijos imperatorius (1926–1989), kurio valdymas aprėpia tiek karo ir nacionalizmo epochą, tiek pokario demokratizaciją ir ekonominį atsigavimą. Jo vaidmuo istoriniuose įvykiuose kelia diskusijas, o pats imperatorius išliko svarbia Japonijos XX a. figūra.
Shōwa gyvenimo įvykiai
1921 m. princas Hirohito buvo paskirtas savo tėvo regentu. Po tėvo mirties jis tapo imperatoriumi.
Antrasis pasaulinis karas
Hirohito buvo Japonijos imperatorius per Antrąjį Kinijos-Japonijos karą, kuris tapo Antruoju pasauliniu karu (1931-1945 m.). Nors jis turėjo būti absoliutus monarchas (imperatorius, galintis priimti visus įstatymus ir taisykles), didžiąją dalį valdžios Japonijos vyriausybėje tuo metu turėjo Japonijos ministras pirmininkas Hideki Tōjō ir kariuomenė. Jo vaidmuo Antrajame pasauliniame kare vertinamas prieštaringai.
Konstitucinis monarchas
Po Japonijos pralaimėjimo kare pasikeitė imperatoriaus vaidmuo. Imperatorius tapo valstybės simboliu.
Hirohito buvo pirmasis imperatorius, keliavęs už Japonijos ribų. 1971 m. jis lankėsi Europoje, o 1975 m. - Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Po jo mirties
Imperatorius Šova mirė nuo plonosios žarnos vėžio, o jo įpėdiniu tapo sūnus princas Akihito.
Valstybinės mirusio imperatoriaus laidotuvės buvo tarptautinis įvykis. Tarp laidotuvėse dalyvavusių pasaulio lyderių buvo JAV prezidentas Džordžas Bušas, Prancūzijos prezidentas Fransua Miteranas ir Edinburgo hercogas.
Imperatorius Shōwa kartu su imperatoriumi Taishō yra palaidotas Hachiōji imperatoriškajame mauzoliejuje.

Hirohito kapas Tokijuje
Pasirinkti darbai
Apžvelgiant Hirohito ir apie jį parašytus kūrinius, OCLC/WorldCat apytikriai apima daugiau nei 900 kūrinių 1 500 leidinių 15 kalbų ir 31 000 bibliotekų fondų.
- 1967 - Clathrozonidae šeimos hidroidų apžvalga su naujos genties ir rūšies iš Japonijos aprašymu.
- 1969 m. - Kai kurie hidroidai iš Amakuzos salų.
- 1971 m. - Papildomos pastabos apie Clathrozoon wilsoni Spencer.
- 1974 m. - Kai kurie Bonino salų hidrozoanai
- 1977 m. - Penkios hidroidų rūšys iš Akabos įlankos, Raudonosios jūros.
- 1983 m. - hidroidai iš Izu Ošimos ir Nidžimos.
- 1984 - Naujas hidroidas Hydractinia bayeri n. sp. (Hydractiniidae šeima) iš Panamos įlankos.
- 1988 m. - Jo Didenybės Japonijos imperatoriaus surinkti Sagamio įlankos hidroidai.
- 1995 - Sagamio įlankos hidroidai II.
Apdovanojimai
- Chrizantemos ordinas, Japonija
- Tekančios saulės ordinas, Japonija
- Šventojo lobio ordinas, Japonija
- Podiumo ordinas (KG), Jungtinė Karalystė
- Karališkosios draugijos narys, Jungtinė Karalystė
Susiję puslapiai
- Japonijos imperatorius
- Japonijos imperatorių sąrašas
- Japonijos imperatoriaus genealoginis medis
- Shōwa laikotarpis
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Hirohito?
A: Hirohito buvo 124-asis Japonijos imperatorius.
Klausimas: Kada jis valdė Japonijos imperatoriumi?
A: Hirohito Japonijos imperatoriumi valdė nuo 1926 m. gruodžio 25 d. iki mirties 1989 m. sausio 7 d.
K: Kas pakeitė imperatorių Hirohito?
A: Imperatoriaus Hirohito įpėdiniu tapo jo vyriausias sūnus Akihito.
K: Kaip dabar Japonijoje pirmiausia vadinamas imperatorius Hirohito?
A: Dabar Japonijoje imperatorius Hirohito pirmiausia vadinamas imperatoriumi Šova.
K: Kodėl dabar imperatorius Hirohito vadinamas imperatoriumi Šova?
A: Imperatorius Hirohito vadinamas imperatoriumi Šova pagal jo pomirtinį vardą, kuris tradiciškai suteikiamas Japonijos imperatoriams po jų mirties.
K: Kada žmonės pradėjo vartoti imperatoriaus Šovos vardą Hirohito vardui įvardyti?
A: Žmonės pradėjo vartoti naująjį imperatoriaus Šovos vardą Hirohito vardui vadinti 1990 m.
K: Kaip daugelis žmonių už Japonijos ribų vadina Hirohito?
A: Daugelis žmonių už Japonijos ribų Hirohito vadina imperatoriumi Hirohito arba tiesiog Hirohito.
Ieškoti