Hirohito (裕仁, 1901 m. balandžio 29 d. - 1989 m. sausio 7 d.) - 124-asis Japonijos imperatorius pagal tradicinę įpėdinystės tvarką, valdęs nuo 1926 m. gruodžio 25 d. iki mirties 1989 m. sausio 7 d. Jį pakeitė vyresnysis sūnus Akihito. Japonijoje valdantieji imperatoriai vadinami tiesiog "imperatoriumi", o dabar jis visų pirma vadinamas pomirtiniu vardu - imperatorius Šōwa (昭和天皇).
Po Hirohito mirties jam buvo suteiktas Šōwa (Shōwa) pomirtinis vardas. Japonijos imperatoriai tradiciškai gauna pomirtinį vardą, ir šis vardas pradėtas viešai vartoti 1989 m., po oficialaus paskelbimo. Ilgo valdymo laikotarpiu daugelis žmonių už Japonijos ribų jį vadino imperatoriumi Hirohito arba tiesiog Hirohito.
Ankstyvas gyvenimas ir išsilavinimas
Hirohito gimė imperatoriaus Taishō (Yoshihito) šeimoje ir buvo auklėjamas aristokratiškoje aplinkoje. Jis mokėsi Gakushūin internatinėje mokykloje (buvusi Peers' School) ir ruoštas ateičiai kaip sosto įpėdinis. 1921–1922 m. jis keliavo po Europą ir studijavo gamtos mokslus, ypač jūros biologiją, kuriai išliko didelis pomėgis visą gyvenimą.
Valdymo pradžia ir politinė padėtis
Hirohito tapo imperatoriumi 1926 m., kai mirė jo tėvas. Jo valdymo pradžia sutapo su laikotarpiu, kai Japonija stiprino militaristines pozicijas. Pagal Meiji konstituciją imperatorius formaliai turėjo didelius įgaliojimus, o realus politinis poveikis priklausė nuo kariuomenės, karininkų rato ir vyriausybių. Hirohito buvimas sosto viršūnėje turėjo didelę simbolinę reikšmę sprendžiant nacionalinius klausimus.
II pasaulinis karas ir atsakomybės klausimas
1930–1940 m. Japonijos ekspansionizmas Azijoje ir vėlesnė karinė kampanija Pabaltijoje ir Ramiojo vandenyno regione pasiekė pikas Hirohito valdymo metu. Jo vaidmuo priimant karo sprendimus — ir kiek jis buvo tiesiogiai atsakingas už agresijos politiką bei karo nusikaltimus — išlieka intensyviai nagrinėjama ir diskutuojama tema istorikų tarpe. Po karo, okupacijos metu, sąjungininkų vadovybė nusprendė neskelbti imperatoriaus kaltu karo nusikaltimais, siekdama politinio stabilumo ir pokario rekonstrukcijos.
Pokario metai, konstitucinės reformos ir "žmogiškumo deklaracija"
Po Japonijos kapituliacijos 1945 m. Hirohito išlaikė sostą, bet jo vaidmuo reikšmingai pasikeitė. 1946 m. jis paskelbė vadinamąją ningen-sengen (žmogiškumo deklaraciją), kuria oficialiai atsisakė idėjos apie imperatoriaus dieviškumą. 1947 m. įsigaliojęs naujasis Japonijos Konstitucijos tekstas faktiškai paversdavo imperatorių valstybinio simbolio statusu be politinės valdžios — tai pakeitė imperatoriaus ir valstybės santykį ilgam laikui.
Ekonominis atsigavimas ir Šōwa eros kontrastai
Hirohito valdymo laikotarpis (Šōwa era) apėmė ir vienus skausmingiausių Japonijos istorijos įvykių, ir vėlesnį milžinišką ekonominį atsigavimą. Po karo Japonija per kelis dešimtmečius transformavosi į vieną iš pirmaujančių pasaulio ekonomikų. Ši prieštaringa epocha — nuo militarizmo iki ekonominės modernizacijos — lemia skirtingas vertinimo perspektyvas apie Hirohito palikimą.
Asmeninis gyvenimas ir moksliniai interesai
Hirohito buvo žinomas kaip žmogus, domėjęsis gamtos mokslu, ypač jūros biologija. Jis bendradarbiavo su mokslininkais, rinko jūrinius organizmus ir publikavo kelis mokslinius darbus (pavarde Hirohito). Dėl šių veiklų jis gerbiamas mokslo bendruomenėje, o kai kurios rūšys pavadintos jo garbei.
Mirtis, laidotuvės ir paveldas
Hirohito mirė 1989 m. sausio 7 d. Jam buvo surengtos valstybės laidotuvės, o palaikai palaidoti Musashi imperatoriškajame kapinynėje (Musashi Imperial Graveyard) netoli Hachioji. Jo pomirtinis vardas Šōwa dabar yra vartojamas apibūdinti visą jo valdymo laikotarpį. Dauguma istorikų ir visuomenės narių sutinka, kad jo asmenybė ir sprendimai paliko sudėtingą ir prieštaringą palikimą — jis yra vertinamas tiek kaip simbolis sudėtingos istorijos, tiek kaip imperatorius, kurio laikais Japonija išgyveno didelius pokyčius.
Trumpa santrauka: Hirohito — ilgai valdęs Japonijos imperatorius (1926–1989), kurio valdymas aprėpia tiek karo ir nacionalizmo epochą, tiek pokario demokratizaciją ir ekonominį atsigavimą. Jo vaidmuo istoriniuose įvykiuose kelia diskusijas, o pats imperatorius išliko svarbia Japonijos XX a. figūra.
