Japonijos imperatorius Taisho (Yoshihito, 1879–1926) — biografija ir valdymas

Imperatorius Taishō (Yoshihito, 1879–1926) — išsami biografija ir valdymo analizė: politinė era, asmenybės portretas ir Japonijos istorijos poslinkiai.

Imperatorius Taishō (大正天皇, Taishō-tennō, 1879 m. rugpjūčio 31 d. - 1926 m. gruodžio 25 d.) buvo 123-iasis Japonijos imperatorius pagal tradicinę įpėdinystės tvarką. Jo valdymas prasidėjo 1912 m. liepos 30 d. ir baigėsi 1926 m. mirtimi.

Imperatorius Taishō (tai reiškia "Didysis teisingumas") - toks vardas buvo suteiktas Yoshihito karūnavimo metu. Japonijos imperatoriai karūnavimo metu gauna naują vardą, ir žmonės pradeda vartoti naująjį vardą tiek pačiam imperatoriui, tiek epochos, kurioje jis valdė, pavadinimui įvardyti.

Ankstyvoji gyvybė ir sveikata

Yoshihito gimė kaip imperatoriaus Meiji (Mutsuhito) sūnus ir nuo mažens sirgo — vaikystėje jis patyrė galvos smegenų uždegimo / meningito požymių, dėl kurių liko nuolatinės sveikatos problemos. Dėl šių negalavimų vėliau jam būdavo sunku aktyviai užsiimti ilgalaike viešąja veikla ir kartais jis patirdavo psichikos ar neurologinio pobūdžio sveikatos krizės. Istorikai pastebi, kad jo sveikatos būklė turėjo reikšmingą įtaką imperatoriaus vaidmens vykdymui, o pastarąjį dešimtmetį iki mirties vis dažniau valstybės reikalus tvarkė kiti institucijų atstovai.

Valdymas ir politinė reikšmė

Taishō epocha (1912–1926) dažnai minima kaip laikotarpis, kai Japonijoje sustiprėjo parlamentarizmo ir partinės politikos reikšmė — tai vadinamoji "Taishō demokratija". Tuo metu didėjo politinių partijų įtaka, plėtėsi spaudos laisvė, formavosi platesnės visuomenės sluoksnių politinės nuostatos, o 1925 m. buvo priimtas įstatymas, suteikęs visuotinius rinkimų teises vyrams (universal male suffrage), kas ženkliai pakeitė politinę areną.

Vis dėlto imperatoriaus asmeninis indėlis į kasdienę politiką buvo ribotas dėl sveikatos problemų. Dėl to vis daugiau galių susikoncentravo ministrų kabineto vadovybėje, parlamente ir biurokratijos struktūrose. 1921 m. dėl nuolatinių sunkumų Taishō de facto pavedė dalį savo pareigų sūnui, princui Hirohitō, kuris 1921–1926 m. ėjo regento (sesshō) funkciją ir paruošė kelią savo vėlesniajam įpėdinystės perėmimui.

Tarptautiniai įvykiai ir ūkio pokyčiai

Taishō valdymo laikotarpiu Japonija aktyviai dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare kaip Antantės sąjungininkė; tai leido šaliai išplėsti savo įtaką Tolimųjų Rytų regione ir įgyti teritorinių bei ekonominių privilegijų po karo. 1915 m. Japonija iškėlė 21 reikalavimą Kinijai, o po karo dalyvavo Versalio sutarties derybose ir Tautų Sąjungos veikloje. Tačiau tarptautiniai santykiai nebuvo vienareikšmiški — Japonijos reikalavimai ir ambicijos Azijoje sukėlė įtampą su kitomis didžiosiomis galybėmis.

Viduje šalis patyrė spartų ekonominį augimą ir pramoninę plėtrą, bet tuo pačiu kilo socialinių įtampų ir kainų kilimų — 1918 m. vasaros ryžių kainų šuolis ir su tuo susiję neramumai (vadinamieji "ryžių maištai") lėmė vyriausybės krizę. 1923 m. didžiulis Kantō regiono žemės drebėjimas (Didysis Kantō žemės drebėjimas) smarkiai paveikė Tokiją ir Jokohamą, sukeldamas dideles materialines ir žmogiškąsias netektis bei pagreitindamas rekonstruavimo darbus ir ekonomikų pertvarką.

Asmeninis gyvenimas

Yoshihito buvo vedęs Sadako Kujō (imperatorienė Teimei), su kuria turėjo keletą vaikų; vyriausias jų buvo princas Hirohito (vėliau imperatorius Šōwa), gimęs 1901 m. Asmeniniame gyvenime Taishō mėgo meną, literatūrą ir buvusios Meiji eros kultūros elementus, tačiau privačiai dažnai kentėjo nuo savo ligų ir ribotos galimybės aktyviai dalyvauti valstybės reikalų sprendime.

Paveldas ir reikšmė

Taishō palikimas yra daugiasluoksnis: viena vertus, tai epochą žymianti politinė liberalizacija ir spartesnė parlamentarizmo plėtra; kita vertus, šis laikotarpis paruošė ir kontrastingas tendencijas — vėlesnėse dekadose valstybės raida stumia link autoritariškesnių sprendimų ir militarizmo. Daug istorikų Taishō laikotarpį vertina kaip trumpą demokratijos ir visuomenės atvirumo atokvėpį tarp intensyvios Meiji modernizacijos ir vėlesnio Šōwa eros iššūkių.

Imperatorius Taishō mirė 1926 m. gruodžio 25 d., o jam mirus imperatoriaus sostą perėmė jo sūnus Hirohito, pradėjęs Šōwa (昭和) erą.

Taishō gyvenimo įvykiai

Ankstyvasis Taishō gyvenimas pasižymėjo daugybe imperatoriaus vaidmens pokyčių, o jo valdymo laikotarpis buvo konsolidacijos laikotarpis.

Laiko juosta

Svarbiausių įvykių chronologija:

• 1879 m. (Meidži 12): Imperatoriui Meidži gimsta sūnus Harunomija (taip pat vardu Jošihito).
• 1900 m. (Meidži 33): Sadako, kuri tampa imperatoriene Teimei.
• 1901 m. (Meidži 34): gimsta princas Michinomiya (taip pat vadinamas Hirohito).
• 1912 m. (Taishō 1): Japonijos eros pavadinimas tampa pirmaisiais Taishō metais.
• 1914-1918 m. (Taishō 3-7): Pirmasis pasaulinis karas
• 1921 m. (Taishō 10): Taishō sūnus princas Hirohito tapo regentu.
• 1923 m. (Taishō 12): Didysis Kantō žemės drebėjimas
• 1926 m. (Taishō 15): Imperatorius miršta, o sosto atsakomybė pereina kronprincui Hirohito; be to, eros pavadinimas tapo pirmaisiais Shōwa metais.

1912 m. Imperatorius Taishō su Padangtės ordino rūbais

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas buvo imperatorius Taishō?

K: Kokiuose įvykiuose imperatorius Taishō dalyvavo savo valdymo metu?

Klausimas: Kokios šalys buvo Japonijos sąjungininkės per Pirmąjį pasaulinį karą?

K: Kada prasidėjo ir kada baigėsi imperatoriaus Taishō valdymas?

K: Kokia yra žodžio "Taishō" reikšmė?

K: Kiek laiko Japonija dalyvavo Sibiro intervencijoje?

K: Kiek laiko Japonija dalyvavo Čekoslovakijos legiono sukilime?

Paieška pagal raidę