1923 m. Didysis Kantō žemės drebėjimas (Kantō daishinsai) – Tokijo katastrofa
Didysis Kantō žemės drebėjimas (関東大震災, Kantō daishinsai) - Japonijos stichinė nelaimė Honšiū salos Kantō regione. Žemės drebėjimas įvyko 1923 m. rugsėjo 1 d., šeštadienį, 11:58:44 JST (2:58:44 UTC). Jis truko nuo 4 iki 10 minučių.
Šis žemės drebėjimas sugriovė Tokiją, Jokohamos uostamiestį, aplinkines Čibos, Kanagavos ir Šizuokos prefektūras. Jis padarė didelės žalos. Žuvo apie 140 000 žmonių.
Trumpas aprašymas ir pagrindiniai duomenys
- Įvykio data: 1923-09-01, laikas: 11:58:44 JST (2:58:44 UTC).
- Epicentras: Sagami įlanka (netoli Odawara ir Miura pusiasalio), Honšiū saloje.
- Seismologinė reikšmė: dažnai nurodoma kaip apie 7.9 magnitudės smūgis (skaičiavimai gali skirtis priklausomai nuo naudojamų metodų).
- Drebėjimo trukmė: apie 4–10 minučių, priklausomai nuo vietos.
Žalos mastas ir aukos
Žemės drebėjimas ir ypač atsiradę pakartotiniai gaisrai sunaikino dideles miesto dalis. Dauguma aukų žuvo dėl pastatų griuvimo, gaisrų ir panikos. Skaičiai skiriasi, bet bendras aukų vertinimas dažnai minima kaip apie 140 000 žuvusių ar dingusių. Tūkstančiai žmonių buvo sužeisti, šimtai tūkstančių paliko be būsto.
Pastatų ir infrastruktūros žala buvo milžiniška: sudegė ir / arba sugriuvo dešimtys (ar šimtai) tūkstančių namų, daug pramonės ir transporto įrenginių buvo sunaikinta, uostai ir geležinkeliai sutrikdyti.
Gaisrai, cunamis ir dirvožemio liejimasis
- Po drebėjimo kilo masyvūs gaisrai, kurias lydėjo vėjai ir susitelkimas į tankiai apgyvendintas miestų dalis — tai sukūrė savotišką ugnies audrą (firestorm), kuri nusinešė daugiausia gyvybių.
- Keletas pakrančių zonų patyrė cunamio bangas; bangų aukštis ir poveikis priklausė nuo vietos.
- Rekultivuotos krantinės ir minkštos priemolio dalys (ypač Jokohamoje ir Tokijo priemiesčiuose) patyrė stiprų dirvožemio liejimosi (liquefaction) poveikį — pastatai susmuko arba pasislinko, vamzdynai ir kiti tinklai buvo sugadinti.
Priežastys ir seismologiniai aspektai
Didysis Kantō žemės drebėjimas kilo dėl sutrikimų plokščių sąveikoje Japonijos lankose — regione, kuriame susikerta Filipinų, Pacifiko ir Eurazijos plokštės. Epicentras Sagami įlankoje rodo, kad drebėjimas buvo susijęs su pakrantės įlinkių (subdukcijos) ir vietinėmis lūžų sistemomis.
Socialinės ir politinės pasekmės
Katastrofa turėjo gilias socialines ir politines pasekmes. Panika ir chaosas sukėlė vietinius smurtus, nukreiptus prieš etnines mažumas (ypač korejiečius) ir dešiniųjų bei kairiųjų aktyvistų persekiojimus. Dalis minios ir kai kurios valdžios struktūros kaltino korejiečius dėl įvairių nusikaltimų, o po to kilo tragiški pogromai, kurių aukų skaičius nėra tiksliai žinomas — jis vertinamas šimtais ar tūkstančiais.
Taip pat buvo įvestas karo laiko režimas (karantinas ir karo teisės elementai tam tikrose zonose), sulaikymai ir represijos prieš politinius oponentus.
Tarptautinė pagalba ir atkūrimas
Įvykus katastrofai, tarptautinė bendruomenė pasiūlė pagalbą: atvyko siuntos humanitarinės pagalbos, medicinos komandos ir piniginės lėšos iš užsienio. Japonija pradėjo plataus masto atkūrimo programas. Tarp svarbių pokyčių buvo:
- miestų rekonstrukcija — platesnės gatvės ir specialios žaliuojančios erdvės kaip gaisrinės užtvaros;
- griežtesni statybos reglamentai ir pastatų konstrukcijų stiprinimas;
- transporto ir energetikos tinklų atstatymas bei modernizacija;
- humanitarinės politikos ir socialinės gerovės priemonių stiprinimas, siekiant padėti benamiams ir smulkiesiems verslininkams.
Atminimas
Didysis Kantō žemės drebėjimas išliko svarbiu Japonijos istorijos įvykiu ir pamoka apie miesto planavimą bei katastrofų valdymą. Kiekvienais metais minima katastrofos diena, o kai kuriose vietovėse įrengti memorialai ir muziejai, skirti prisiminti aukas ir mokyti apie pasirengimą stichinėms nelaimėms.
Trumpa santrauka
- Data: 1923-09-01.
- Poveikis: Tokijo ir Jokohamos apimtys, plačios Kanagavos, Čibos ir Šizuokos zonos.
- Aukos: vertinamos dešimtimis tūkstančių (plačiau — apie ~140 000 pagal kai kuriuos šaltinius); žala — šimtai tūkstančių pastatų ir didelė ekonominė bei socialinė kaina.
- Išmoktos pamokos: būtinybė griežtinti statybos taisykles, kurti miesto erdves kaip gaisrų užtvaras, gerinti civilinės saugos sistemas ir koordinuoti tarptautinę pagalbą.
